„Tai konkurencinga, ateities potencialu ir nuolat gerinama infrastruktūra pasižyminti aplinka“, – priduria centro vadovė.
Pridėtinę vertę turintis regionas
Žiemgala – tai Latvijos pietų centrinis regionas, užimantis 10 742 km² plotą, kuriam priklauso valstybinės reikšmės miestas Jelgava ir penkios savivaldybės – Duobelės, Jelgavos, Bauskės, Aizkrauklės ir Jekabpilio. Vienas iš svarbiausių regiono privalumų yra palanki geografinė padėtis – netoli sostinės ir jos uosto, palankūs transporto koridoriai ir sankryžos, taip pat ilga pasienio zona. Šie kriterijai gerokai palengvina eksportą, padeda įmonėms plėstis ir parduoti savo produktus ar paslaugas ne tik šalies viduje, bet ir užsienyje.
Žiemgaloje yra derlingiausios žemės ūkio naudmenos Latvijoje, užimančios apie 43 % regiono teritorijos, todėl natūralu, kad žemės ūkio sektoriuje veikia daugiausia Žiemgalos įmonių – net 23 %. Be to, regione veikia statybos, prekybos, transporto ir logistikos, kasybos (žvyro karjerai ir kt.), energetikos, maisto perdirbimo (gamyba) ir turizmo įmonės. Regione taip pat labai išvystytas miškininkystės sektorius. Daugiausia yra pirminio medienos apdorojimo įmonių, tačiau šiame sektoriuje yra galimybių plėtoti ir tolesnį medienos apdorojimą.
Remiantis statistiniais duomenimis, šiuo metu regione veikia 15 799 įmonės, o BVP vienam gyventojui Žiemgaloje siekia 10 714 eurų. Latvijos Biomokslų ir technologijų universitetas (LBTU) Jelgavoje taip pat prisideda prie regiono plėtros. „Verslininkai gali bendradarbiauti su mokslininkais, kad sukurtų pridėtinę vertę savo verslui, gaminiams ar paslaugoms“, – priduria Pauliņa.
Verslo finansavimas
Vietos valdžios institucijos teikia dotacijas verslo plėtrai. Kiekviena institucija šioje srityje sprendimus priima savo nuožiūra. Organizuojami verslo idėjų konkursai, skirti tiek pradedantiems, tiek jauniesiems verslininkams (iki trejų metų). Verslininkai taip pat gali dalyvauti „Altum" programose ir pasinaudoti LIAA teikiamomis galimybėmis.
„Verslininkams teikiama gana didelė finansinė parama. Regione taip pat galima naudotis visomis valstybinio finansavimo iš Europos Sąjungos (ES) fondų programomis. Taip pat galima teikti paraiškas LAD programoms, skirtoms kaimo vietovėms tvarkyti. Paramos galimybės gana įvairios ir jas papildo glaudus įvairių institucijų bendradarbiavimas“, – aiškina Pauliņa.
Žiemgalos planavimo skyrius regione taip pat turi reemigracijos koordinatorių. Praėjusiais metais vietos valdžios institucijos turėjo galimybę teikti paraiškas finansuoti įmones, kurias įsteigė arba kuriose dirba iš emigracijos grįžę asmenys. Centras taip pat veikia kaip Europos skaitmeninių inovacijų kontrolinis punktas Žiemgaloje. „Dirbame su verslininkais, kurie nori gauti „Altum“ arba LIAA finansavimą skaitmeninimui“, – papildo centro atstovė.
Investuotojų pritraukimas ir ateities vizija
Investuotojai yra labai svarbūs bendram regiono vystymuisi. „Nacionaliniu lygmeniu investuotojų pritraukimas kurti pramoninius parkus yra prioritetas vietiniams gyventojams ir investuotojams“, – aiškina Pauliņa. Šiuo metu Žiemgaloje vykdomi trys dideli projektai: „Atnaujinimo atsparumo mechanizmas“, kuriam Jelgavos miestas jau pateikė paraišką dėl aerodromo teritorijos pertvarkymo; „Sąžiningo pertvarkymo“ fondo programa, pagal kurią galima teikti žaliųjų pramoninių parkų kūrimo projektus, ir Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) programa, skirta pramoninių parkų pertvarkymo finansavimui, kuriam jau galima teikti paraiškas.
„Žiemgalos planavimo regionas rengia planą, pagal kurį paprašėme ištirti teritorijas ir apklausti vietos valdžios institucijas, kad išsiaiškintume, kuria kryptimi jos nori vystytis ir kurias teritorijas reikia pertvarkyti, kad būtų skatinama konkurencinga ekonomika, verslo plėtra ir pritraukiami nauji investuotojai“, – sako centro atstovė.
Bioekonomika ir žemės ūkis išlieka pagrindiniai Žiemgalos ilgalaikės plėtros strategijos sektoriai. Strategijoje taip pat daug dėmesio skiriama būsimam ne tik miesto, bet ir kaimo vietovių apgyvendinimui. „Regiono planai yra susiję su visu nacionaliniu planu. Verslo konkurencingumas ir augimas yra labai svarbūs, o patrauklios pramoninės aplinkos kūrimas ir tvarkymas padeda tai skatinti.“
Daugelis būsimų regiono projektų jau įtraukti į nacionalinę sistemą, pavyzdžiui, „Rail Baltica“ atkarpa ir stotys Iecavoje ir Bauskėje, Selijos karinio poligono įkūrimas Aizkrauklės ir Jekabpilio savivaldybėse, kurios verslininkams taps potencialia vieta plėtoti verslą ir suteiks galimybių siūlyti savo prekes ir paslaugas. Žiemgalos plėtrai taip pat bus naudingas „Laflora“ vėjo jėgainių parkas Kaigu pelkėje ir „SIA Latvijas vēja parki“ vėjo jėgainių parkas Aizkrauklės savivaldybėje.
Žiemgalos verslumo centras atlieka svarbų vaidmenį bendradarbiaujant verslo paramos institucijoms. Tai esamų ir būsimų regiono verslininkų paramos centras, teikiantis koordinuotą paramą verslo plėtrai regione ir kuriantis bendrą konsultacinį tinklą. Daugiau informacijos rasite čia: https://zuc.zemgale.lv/
Šis straipsnis parengtas įgyvendinant EAA projektą „Verslumas Žiemgaloje“. EEE ir Norvegijos finansavimo fondai – tai Islandijos, Lichtenšteino ir Norvegijos finansinė parama. Bendras projekto biudžetas yra 969 256 EUR, iš kurių bendras EEE dotacijos bendrafinansavimas sudaro 793 867,70 EUR.
Kartu už konkurencingą Europą.
