ES Prieinamumo direktyva įsigalios 2025-ųjų birželio 28 d. ir bus taikoma visoms ES narėms, taip pat Bendrijoje veikiančioms tarptautinėms verslo organizacijoms. Prieinamumo akto pagrindinis siekis – galimybė visiems europiečiams, įskaitant neįgaliuosius ir vyresnius, turėti vienodą prieigą prie daugybės produktų ir paslaugų.
Daugeliui įmonių ši data turėtų tiksėti kaip laikrodis, kadangi nuo minimos dienos nauji reikalavimai įsigalios itin plačiam spektrui skaitmeninių paslaugų ir produktų – nuo bankinių paslaugų, įvairių savitarnos terminalų iki televizijos, telefonijos įrangos ir audiovizualinio turinio.
„Skaitmeninio prieinamumo tema nėra visiškai nauja. Nuo 2019 m. viešojo sektoriaus interneto svetainės ir mobiliosios programėlės turi būti pritaikytos žmonėms su negalia ir vyresniesiems. Tačiau iki šiol interneto tinklapio ar mobiliosios programėlės prieinamumu dažniausiai būdavo susirūpinama įgyvendinant kokį nors projektą, gavus skundą ar patikrinus Informacinės visuomenės plėtros komitetui. Europos Prieinamumo aktas išjudino bankus, telekomunikacijos bendroves, jose jau darbuojasi už prieinamumą atsakingi žmonės, kuriems ši tema – ne viena iš daugelio, o pagrindinė. Norėtųsi, kad tokia praktika plistų vis plačiau“, – sako Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) direktoriaus pavaduotojas Vilmantas Balčikonis.
Egidijus Grigonis, Lietuvos paraplegikų asociacijos teisininkas, pastebi, kad nors Prieinamumo aktas daugiausia susijęs su skaitmeninėmis paslaugomis ir produktais, visgi direktyva aprėpia ir kai kurias funkcinio prieinamumo sritis, aktualias judėjimo negalią turintiems žmonėms.
„Paprastas pavyzdys – banko registracijos terminalas gali būti įrengtas taip, kad žemaūgis žmogus ar rateliuose judantis asmuo jo ekrano tiesiog nepasiekia. Panaši problema – atsiskaitymo kortelių skaitytuvai prie savitarnos kasų prekybos centruose. Esu visiškai už tai, kad žmonės su negalia įgustų naudotis technologijomis, tačiau, pavyzdžiui, savitarnos kasoje neįmanoma atsiskaityti laikrodžiu, jei esi rateliuose. Prieinamumo direktyva turėtų išspręsti tokias problemas“, – praktinių pavyzdžių pateikia E. Grigonis.
Strateginės gairės verslui
Verslui gali nuskambėti – vėl direktyva, vėl reikalavimai. Visgi ES Prieinamumo direktyva – ne tiesmukų įpareigojimų sąrašas, o veikiau strateginių gairių, kaip atverti naujas galimybes verslui, rinkinys. Nelaukiančios galutinio termino ir pokyčius jau dabar įgyvendinančios bendrovės įžvelgia daugybę prieinamumo didinimo teigiamų pasekmių verslui.
ES Prieinamumo akto kūrėjai pabrėžia, kad prieinamumo reikalavimų užtikrinimas nėra vien prievolė – tai strateginė būtinybė verslui, stiprinanti įmonių, kaip socialiai atsakingų subjektų, reputaciją ir leidžianti deramai atitikti teisinius reikalavimus.
Prieinamumas leidžia plėsti rinkas, kadangi žmonių su negalia ir jų artimųjų bei juos palaikančių žmonių bendruomenė sudaro beveik neišnaudotą vartotojų bazę. Suderinus verslo pasiūlymus su šių grupių poreikiais, atveriamos durys į naujus rinkos segmentus, skatinamas ekonomikas augimas ir daromas teigiamas poveikis visuomenės įvairovei.
Galiausiai, prieinamumas sutelkia kūrybines pajėgas ir skatina inovacijas – tam, kad verslas taptų prieinamas, jam tenka pasitelkti naujoves, mąstyti kūrybiškai ir priimti sprendimus, kurie didina įtrauktį bei peržengia apribojimus. Tvarus ir ilgalaikis įmonių augimas beveik ir neįmanomas, neatsižvelgiant į žmonių su negalia ir senėjančios visuomenės poreikius.
Prieinamumo didinimas taip pat skatina pokyčius įmonės viduje – padeda integruoti komandą, kuri suvokia, kad prieinamumas – ne prievolė, o nauja įmonės tapatybė ir perspektyvos, įtraukia darbuotojus prisidėti prie teigiamų pokyčių ir sudaro prielaidas įmonei tapti viena iš lyderių įtraukioje visuomenėje.
Pradėjo nuoseklią prieinamumo didinimo programą
Pasak telekomunikacijų bendrovės „Telia“ vadovės Giedrės Kaminskaitės-Salters, žmonės su negalia sudaro didelę visuomenės dalį, kurios iki šiol beveik nematome.
„Prieinamumo didinimo direktyva yra tikrai sveikintina iniciatyva. Verslams tai yra puiki galimybė pagalvoti plačiau, nei reikalauja pati direktyva. Tam reikėtų peržiūrėti savo strategijas, nukreiptas ne tik į išorę ar klientus, bet ir į įmonės vidų, darbuotojų edukaciją. Žmonių su negalia samda privalo tapti kasdienybe, o ne išimtimi. Prisitaikymas padės atrasti ir pasiektume visiškai naujas vartotojų grupes, kurie iki šiol tiesiog negalėjo naudotis paslaugomis“, – mano Giedrė Kaminskaitė-Salters.
„Telia“, nelaukdama direktyvos įgyvendinimo termino, pradėjo įgyvendinti savo verslo ir paslaugų pritaikymo neįgaliesiems programą.
„Turime aiškią misiją padėti apjungti visas technologijas, kurios sudarytų daugiau galimybių žmonėms bendrauti, dirbti, mokytis ir atrasti. Norime, kad žmonės su negalia galėtų jaustis oriai ir naudotis visomis paslaugomis ir prekėmis, o tam reikia, kad šios paslaugos ir prekės būtų pritaikytos pagal jų galimybes“, – sako „Telia“ vadovė.
„Telia“ ištestavo savo interneto svetainę ir „Telia Play“ programėlę bei nustatė prioritetus, ką reikia pakeisti. Pradėti vidiniai mokymai, kaip aptarnauti žmones su skirtingomis negaliomis, įskaitant inžinierius, skambučių centro bei salonų darbuotojus. Artimiausiu metu planuojami atskiri mokymai apie įvairias prieinamumo programėles neregiams, kuriuos galėtų salonuose pakonsultuoti bendrovės darbuotojai. Be to, įmonė savo iniciatyva moko žmones su negalia kompiuterinio raštingumo ir kitų įgūdžių, reikalingų norint grįžti į darbo rinką, ir jau yra įdarbinusi nemažai neįgaliųjų bei pritaikiusi jiems darbo vietas ir sąlygas.
Visgi iki 2025 m. dar laukia ilgas kelias ir daug darbų, sutinka „Telia“ vadovė. „Dėsime visas pastangas, kad iki direktyvos įsigaliojimo būtume visiškai pasiruošę“, – sako bendrovės vadovė.
Kasdienės finansinės operacijos – vis labiau prieinamos
„2022 m. pabaigoje mūsų šalyje gyveno apie 223 tūkst. asmenų su negalia. Šiems žmonėms svarbu turėti galimybę savarankiškai atlikti kasdienes finansines operacijas bei naudotis visomis bankų teikiamomis paslaugomis, o mūsų įgyvendinamų pokyčių pagrindinis tikslas yra šią galimybę jiems suteikti“, – teigia Jūratė Gumuliauskienė, „Swedbank“ Klientų aptarnavimo tarnybos vadovė.
Bankas jau kuris laikas didina fizinį prieinamumą klientams: prie didžiosios dalies padalinių siūlomas patogus privažiavimas. Prie padalinių, kur tokių privažiavimų dar nėra, juos planuojama įrengti 2024 m., gavus atsakingų institucijų leidimus. Dalyje „Swedbank“ padalinių įrengtos mygtuko paspaudimu atsidarančios durys, o tikslas – iki 2025 m. tokias duris įrengti visuose padaliniuose bei savitarnos erdvėse.
Organizacija siekia labiau įtraukti darbuotojus, turinčius negalią: šiemet prie banko komandos Kaune prisijungė judėjimo bei regos negalias turintys kolegos, tad pagal jų poreikius buvo pritaikytos biuro patalpos bei liftai, sukurtos patogios darbo vietos.
Regos negalią turintiems klientams siūlomos banko kortelės su specialiomis įpjovomis jų briaunoje, pagal kurių formą galima atskirti, kuri kortelė yra debeto, o kuri – kredito. „Swedbank“ interneto svetainėje yra palaikomas naršymo klaviatūra funkcionalumas, veikia teksto priartinimas ir atitolinimas, svetainės informacija nuskaitoma ekrano skaitytuvais. „Swedbank“ mobiliojoje programėlėje įdiegtas susirašinėjimo su virtualiu asistentu langas, kurio pagalba gali būti konsultuojami asmenys, turintys klausos negalią.
Bankas iki 2025-ųjų suplanavęs dar nemažai kitų žingsnių, siekiant užtikrinti prieinamumą neįgaliesiems ir vyresniems žmonėms.
„Pasiruošėme taktilinių takų, kurie padės klientams patogiai rasti pasitinkančius asmenis padalinyje ar bankomatus savitarnos erdvėse, įrengimui. Esame užsibrėžę tikslą iki 2024 m. pirmojo pusmečio įdiegti reikalingus atnaujinimus bei pasiūlyti silpnaregiams ir neregiams galimybę visuose bankomatuose naudotis audiogidu. Audiogidas klientams padės atlikti pinigų išgryninimo, įnešimo, sąskaitos likučio pasiteiravimo paslaugas, bankomatų valdymas bus galimas naudojant PIN kodo įvedimo klaviatūrą. Planuojame ir tolimesnius skaitmeninės aplinkos pakeitimus, kurie pagerintų žmonių su negalia patirtį“, - pasakoja J. Gumuliauskienė.
Sąžininga, teisinga ir prasminga
Pasak E. Grigonio, Lietuvos paraplegikų asociacijos atstovo, tai, kas šiuo metu vyksta prieinamumo srityje, yra evoliucija, procesas. „Fizinės aplinkos prieinamumo pirmieji reikalavimai Lietuvoje atsirado dar 2001 m., bet puikiai žinome, kiek iki šiol likę neprieinamų pastatų. Visgi judama į priekį, ir sulig šia direktyva atsiras pakeitimų naujose srityse, palengvinančių gyvenimą žmonėms su negalia“, – kalba E. Grigonis.
„Prieinamumas yra prasmingas visais atžvilgiais. Sąžininga ir teisinga, kad visi, nepriklausomai nuo jų prieinamumo poreikių, galėtų vienodai lengvai naudotis paslaugomis. Jaučiame didelę pažangą, didinant fizinį bei prekių prieinamumą – mes, silpnaregiai ir neregiai, sėkmingai važinėjamės taksi, nueiname ten, kur mums reikia ir naudojamės išmaniaisiais įrenginiais. Tačiau skaitmeninė patirtis – kur kas platesnė, o pažanga šioje srityje bus naudinga visiems – ir neįgaliesiems, ir bendrovėms“, – įsitikinęs LASS vadovo pavaduotojas V. Balčikonis.
Europos prieinamumo aktas: aktualu šioms verslo sritims
•Kompiuteriai ir operacinės sistemos;
•Bankomatai, bilietų pardavimo ir registracijos automatai;
•Išmanieji telefonai;
•Televizijos įranga, susijusi su skaitmeninės televizijos paslaugomis;
•Telefonijos paslaugos ir susijusi įranga;
•Prieiga prie garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų, pvz., televizijos transliacijų ir susijusios vartotojų įrangos;
•Paslaugos, susijusios su keleivių vežimu oro, autobusų, geležinkelių ir vandens transportu;
•Bankininkystės paslaugos;
•Elektroninės knygos;
•Elektroninė prekyba;
•Pagalbos numeris 112.
Daugiau informacijos apie Europos Prieinamumo aktą – www.galimybesvisiems.lt
