Ko vis dar trūksta Lietuvos įmonėse
Kaip sako socialinės įdarbinimo agentūros „SOPA“ direktorė Jurgita Kuprytė, lengviausia pastebėti judėjimo negalią turinčių darbuotojų poreikius: jiems reikalingi liftai, pritaikyti praėjimai, pasiekiama virtuvėlė ir t.t. Tačiau kur kas mažiau akivaizdu, kokis gi turėtų būti darbo vietų pritaikymas regos, klausos ar intelekto negalią turintiems žmonėms, dėmesį atkreipia pašnekovė.
„Pavyzdžiui, darbo vietose naudojame daug liečiamus ekranus turinčių įrenginių – spausdintuvų, kavos aparatų ir panašiai. Paklauskite savęs, ką darytų jūsų kolega neregys, jei jam reikėtų pasinaudoti šiuo įrenginiu“, – susimąstyti kviečia J. Kuprytė.
Jos teigimu, dar kitokie yra intelekto negalią turinčių žmonių poreikiai. Šiuo atveju darbdaviui nereikia imtis fizinės aplinkos pritaikymo sprendinių, nes pritaikomumas intelekto negalią turinčiam darbuotojui slypi darbo užduočių parinkime.
„Šiuo atveju reikia galvoti apie darbo užduočių pritaikymą prie žmogaus gebėjimų, – pažymi „SOPA“ direktorė. – Tai reiškia, kad reikia atskirti labiau suprantamas ir rutinines užduotis bei paskirti jas šiam darbuotojui, o ne tikėtis, kad jis darys daugybę užduočių vienu metu ir viską įsidėmės. Čia reikia kitokio priėjimo ir apmokymo. Tai yra ta darbo vietos pritaikymo dalis, apie kurią dažnai nepagalvojame.“
J. Kuprytės manymu, Lietuvos įmonės ir organizacijos tikrai galėtų daryti daugiau ir dėl negalią turinčių darbuotojų stengtis labiau. Įmonėse dabar daug kalbama apie įvairovę, įtrauktį ir lygias galimybes, bet rečiau imamasi realių veiksmų, sako pašnekovė.
„Realaus pritaikymo, kad žmonės galėtų įsilieti į kolektyvus ir lengvai dirbti, Lietuvos įmonėse vis dar trūksta“, – pabrėžia J. Kuprytė.
Esminiai principai
Savo ruožtu Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos fizinės infrastruktūros prieinamumo asmenims su judėjimo negalia užtikrinimo ekspertas Viktoras Gricius pastebi keletą kitų aspektų. Pašnekovo teigimu, pirmiausia reikia apsibrėžti, kokius apskirtai darbus gali dirbti konkrečią negalią turintis žmogus.
„Pavyzdžiui, judėjimo negalią turintis žmogus, manau, kad negalėtų asfaltuoti kelių, dirbti statybose ant pastolių ar prižiūrėti inžinerinę įrangą, kai tam reikalingas palypėjimas per liukus, kopėčias ar techninius tiltelius. Žmogus, turintis klausos negalią, manau, niekada negalėtų dirbti gamykloje prie pavojingų mechanizmų. Na, o žmogus su regos negalia turbūt negalėtų vairuoti autobuso ar pilotuoti lėktuvo“, – mąsto ekspertas.
Vis dėlto V. Gricius atkreipia dėmesį, kad darbo vietų pritaikymą reglamentuoja daugybė valstybės teisės aktų ir normų. Iš statybinės pusės, egzistuoja keli esminiai principai, sako jis.
„Pirmiausia, darbo vieta turėtų būti saugi, kad joje nebūtų sutrikdyta darbuotojo sveikata, būtų kuo mažesnė tikimybė patirti traumas. Darbo vietoje turi būti užtikrinti higienos aspektai, reglamentuotas darbo vietos plotas ir tūris. Taip pat privalo būti užtikrintas patekimas į darbovietę, turi būti tinkamas apšvietimas ir triukšmo bei vibracijos lygis, užtikrintas mikroklimatas“, – vardija V. Gricius.
Kaip padeda kolegoms su negalia?
Savo ruožtu Lietuvos darbdaviai tampa vis atviresni negalią turintiems darbuotojams. Pavyzdžiui, „Lietuvos paštas“ yra įdarbinęs daugiau nei 120 žmonių su negalia. Kaip sako bendrovės komunikacijos projektų vadovas Lukas Zadarackas, kuriant darbo vietas stengiamąsi laikytis funkcionalumo, prieinamumo ir estetikos dermės.
„Siekiame sukurti patogią, įtraukią ir kartu šiuolaikišką darbinę aplinką, – teigia įmonės atstovas. – Lietuvos pašto administracijos biure dirbantiems kolegoms su negalia, esant poreikiui, yra priskiriamas lydintis asmuo, palengvinantis patekimą į kai kurias patalpas. Šiems darbuotojams taip pat stengiamės kiek įmanoma labiau pritaikyti ir pačią darbo vietą – ją įrengti kuo patogesnėje biuro vietoje, kartu su reguliuojamo aukščio stalu. Be to, kolegos su judėjimo negalia taip pat neribotą laiką gali dirbti nuotoliu.“
Neįgaliųjų reikalų departamentas primena, kad daugiau informacijos apie fizinės aplinkos prieinamumą galima rasti www.ndt.lt, o iškilus klausimams kreiptis į Neįgaliųjų reikalų departamento konsultacijų centro ekspertus el. pašto adresu KC@ndt.lt
