Kas dvyliktas žmogus Lietuvoje turi regos, klausos ar judėjimo negalią. Tai reiškia, kad itin didelė dalis įvairių Lietuvos miestų gyventojų kasdien susiduria su fizinės aplinkos prieinamumo iššūkiais. Savo kasdienėmis patirtimis šį kartą dalijasi Klaipėdos miesto gyventojai.
Ko sveikas žmogus niekada nesupras?
Klaipėdos apskrities išsėtine skleroze sergančiųjų ligonių draugijos vadovė Neringa Venckienė pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad Klaipėda keičiasi į gerąją pusę – tai judėjimo negalią turinčius žmones labai džiugina. Vis dėlto, pašnekovė pasigenda dažnesnio dialogo ir tvirtina, kad nors pokyčiai mieste ir vyksta, šimtaprocentinis rezultatas dar toli gražu nėra pasiektas.
„Klaipėda labai keičiasi. Yra visiškai pertvarkomas mūsų senamiestis, turėsime galimybę jame labai patogiai judėti, – džiaugiasi N. Venckienė. – Nors ir ne iš karto, bet valdžia įsiklausė į mūsų pastabas. Mes visada sakome – tarkimės, kalbėkimės. Tačiau dažniausiai būna taip, kad pirma padaro, o tik tada kviečia mus išbandyti ir vardyti keistinus aspektus. Tartis reikia prieš darant.“
Pašnekovės teigimu, jei su negalią turinčiais gyventojais būtų tariamasi prieš statant ar renovuojant viešos paskirties statinius ar gatves – rezultatai būtų visai kitokie. Vis dėlto, su žmonių su negalia organizacijomis konsultuojamasi yra nepakankamai, dėl to prie tų pačių darbų architektams vėliau tenka grįžti dar kartą, sako N. Venckienė.
„Pavyzdžiui, buvo daug investuota į Klaipėdos dramos teatro transformaciją. Paskutinė salės eilė – plati, galima laisvai pravažiuoti vežimėliu. Atrodo, tiek nedaug trūko... Tačiau kodėl reikėjo suprojektuoti vieną laiptą? Nepamąstyta. O nepamąstyta todėl, kad architektai nesikonsultuoja su žmonių su negalia organizacijomis“, – pavyzdį pateikia pašnekovė.
Draugijos vadovė taip pat pažymi, kad problemų kelia ne tik renovuoti, bet ir netgi visiškai nauji pastatai. Tai pašnekovę stebina – juk yra taikomi statybos reikalavimai. N. Venckienės teigimu, tokiu atveju būna sakoma, kad pastatas yra pritaikytas žmonėms su negalia, tačiau praktiškai būna visai ne taip. Pavyzdžiui, būna įrengiami slenksčiai, pro kuriuos žmogui su vaikštyne ar vežimėliu pravažiuoti yra tiesiog neįmanoma.
„Vienas dalykas, kai yra perdaromi seni pastatai, bet kai taip nuo nulio pastatomas naujas statinys, mums būna labai pikta, – neslepia pašnekovė. – Atrodo, kas tas vienas slenkstis? Sveikas žmogus, pats neatsisėdęs į neįgaliojo vežimėlį, niekada nesupras. Todėl nekvieskite mūsų ateiti ir išbandyti, o patys atsisėskite į vežimėlį ir pabandykite pravažiuoti. Tada nebekils klausimų.“
Klaipėda regos negalią turinčių žmonių vertinimu
Savo ruožtu Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) Klaipėdos miesto filialo pirmininkas Mindaugas Triušys atkreipia dėmesį į iššūkius, kurie mieste kyla regos negalią turintiems gyventojams.
Pašnekovas pirmiausia pabrėžia problemas, kylančias naudojantis miesto viešuoju transportu. Pasak M. Triušio, autobusų ir troleibusų vairuotojai nesustoja viešojo transporto stotelėse, jei žmogus ten yra atsistojęs kiek nuošaliau nuo gatvės ir nesureaguoja iš anksto, dar iš tolo artėjant autobusui. Regėjimo negalią turintiems žmonėms tai – didelė problema, sako jis. Taip pat pašnekovas atkreipia dėmesį į vientiso viešojo transporto sureguliavimo trūkumą.
„Pavyzdžiui, į vieną autobusą galima įlipti per bet kurias, o į kitą – tik per priekines duris. Taip pat viename autobuse komposteris būna įrengtas vienoje, o kitame autobuse – jau kitoje vietoje“, – vardija M. Triušys.
Jis taip pat atkreipia dėmesį į šviesoforus. Nors naujose Klaipėdoje esančiose sankryžose situacija regos negalią turinčius žmones tenkina, tačiau Taikos prospekte garsiniai signalai yra nesureguliuoti, tvirtina M. Triušys.
„Šviesoforus jau tikrai galėjome būti susitvarkę, – sako pašnekovas, – juk tai nėra kažkoks labai brangus dalykas, kuriam reikėtų taupyti pinigus.“
Taikos prospekte bei senamiestyje regos negalią turintiems gyventojams keblumų kelia ir šaligatviai. M. Triušio teigimu, čia trūksta vedančiųjų juostų ir specialaus ženklinimo. Nors situacija šiose vietose ir gerėja, tačiau vis dar pasitaiko nemalonių incidentų, sako jis. Pavyzdžiui, kartais ant neregio ėjimo trajektorijos, pagal vedančiąją liniją, stovi stulpas. Šios ir kitos Klaipėdos mieste pasitaikančios situacijos gali kelti pavojų akliesiems ir silpnaregiams.
M. Triušys akcentuoja, kad teigiami fizinės aplinkos prieinamumo pokyčiai mieste jau vyksta, tačiau trūksta nuoseklumo ir vientisumo.
Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos primena, kad daugiau informacijos apie fizinės aplinkos prieinamumą galima rasti www.ndt.lt, o iškilus klausimams kreiptis į Neįgaliųjų reikalų departamento konsultacijų centro ekspertus el. pašto adresu KC@ndt.lt
