Buvęs Kauno miesto savivaldybės tarybos narys ir Kauno miesto neįgaliųjų reikalų tarybos pirmininkas Dr. Donatas Večerskis atkreipia dėmesį, kad net 65 proc. negalią turinčių žmonių dėl aplinkos neprieinamumo patiria sunkumų savarankiškai gyvendami, naudodamiesi viešosiomis paslaugomis, įsigydami prekes ar paslaugas.
Atliktų tyrimų duomenimis, neįgaliesiems savarankiškai judėti visame pastate ir teritorijoje yra pritaikyta tik 28 proc. valstybės ir savivaldybių institucijų svarbių pastatų, vos 4,5 proc. seniūnijų, 19 proc. apklaustų sveikatos įstaigų, 16,6 proc. kultūros įstaigų, apie 20 proc. aukštųjų mokyklų bei profesinio mokymo įstaigų.
Visa tai sukelia labai skaudžias pasekmes. Pasak Dr. D. Večerskio, neprieinama aplinka apriboja neįgaliųjų galimybes gauti išsilavinimą, jų gebėjimą dalyvauti darbo rinkoje, šalies visuomeniniame ir socialiniame gyvenime.
Liūdna situacija Kauno miesto centre
D. Večerskis pastebi, kad Kauno mieste pozityvių pokyčių jau yra tikrai daug: renovuojama gyvenamųjų kvartalų aplinka, daug universalaus dizaino sprendinių, sutvarkyti parkai, atnaujinami šaligatviai, platus socialinių paslaugų spektras. Vis dėlto, situacija miesto centre (Laisvės alėjoje, Vilniaus gatvėje) yra liūdna, sako jis.
„Pavyzdžiui, Vilniaus gatvė vis dar perkirsta požemine perėja. Prieš dvejus metus buvo nutarta įrengti liftą, bet kol kas jo nematyti. Čia akmuo į savivaldos daržą“, – pažymi D. Večerskis.
Jis taip pat atkreipia dėmesį į Kaune esančius prekybos ar paslaugų vietų (maitinimo, laisvalaikio įstaigų) įėjimus, kurie nėra pritaikyti visiems žmonėms. Pašnekovas mini netgi tokius garsius prekės ženklus kaip „PJazz“, „Vero Cafe“, „Hesburger“, „Talutti“, „Charlie Pizza“, „Eurovaistinė“ – čia įėjimus „puošia“ borteliai ir laipteliai.
Nebeapgaudinėti „laikinais sprendimais“
D. Večerskis paskaičiavo, kad žmonėms su vežimėliu neįmanoma patekti net į 44 proc. Laisvės alėjoje esančių maitinimo ar laisvalaikio įstaigų ir net į 77 proc. jų Kauno senamiestyje. Sprendimus čia galima surasti ir kai kurios įstaigos tai sėkmingai daro, bet dažnu atveju trūksta tik noro ir supratimo, sako jis.
„Neabejoju, kad miesto valdžia turi atrasti savyje jėgų ir prie to sugrįžti, nebeapgaudinėti savęs ir kitų „laikinais sprendimais“, – kalba pašnekovas. – Juk tikrai įmanoma susėsti diskusijai Kauno miesto savivaldybės administracijai, nekilnojamojo turto savininkams ir architektams. Turime galybę sprendimų tose pačiose erdvėse, kurie įrodo, kad reikia tik šiek tiek pinigų ir noro.“
Neįgaliųjų reikalų departamentas primena, kad daugiau informacijos apie fizinės aplinkos prieinamumą galima rasti www.ndt.lt, o iškilus klausimams kreiptis į Neįgaliųjų reikalų departamento konsultacijų centro ekspertus el. pašto adresu KC@ndt.lt
