2020 metų duomenimis, Lietuvoje gyvena 229 tūkst. žmonių su negalia – tai yra 8 proc. visos šalies populiacijos. Judėjimo negalią turintiems asmenims bei asmenims su regos sutrikimais itin svarbus yra fizinės aplinkos prieinamumas. Fizinė aplinka – tai patalpos, liftai, laiptai, šaligatviai, viešojo transporto stotelės ir pan. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, šalia laiptų turi būti liftas, keltuvas ar užvažiavimo rampa, įstaigų dizainas turi būti pritaikytas ne tik judėjimo ar regos negalią, bet ir klausos, proto ar kitas negalias turintiems žmonėms.
Nors teigiami pokyčiai Lietuvoje iš lėto vyksta, tačiau asmenys su negalia vis dar susiduria su aibe fizinio prieinamumo problemų: aplinka būna arba nepritaikyta, arba pritaikyta netinkamai. Gyventojai skundžiasi šaligatvių kokybe ir nepakankamu valymu žiemos metu, specialių parkavimo vietų trūkumu, patekimo į įvairias įstaigas ar erdves sudėtingumu. Pavyzdžiui, Vilniuje naujai įrengtame Benedikto turguje į antrą aukštą veda tik laiptai, o pakilimas asmenims su negalia niekada net nebuvo planuotas.
Centras ir miegamieji rajonai skiriasi kaip diena ir naktis
Kaip sako Lietuvos žmonių su negalia sąjungos projektų koordinatorė Ginta Žemaitaitytė, daugelis Lietuvos miestų vietų vis dar yra sunkiai prieinamos asmenims su judėjimo negalia. Nors sostinės, kaip ir kitų Lietuvos miestų, centras jau yra pakankamai prieinamas, ryškiausios problemos išlieka miegamuosiuose rajonuose.
„Įvairiuose Lietuvos miestuose, taip pat – užsienio šalyse, miesto centras visuomet būna truputį „papudruotas“. Tačiau nuvykus kiek toliau nuo miesto centro, asmenims su negalia prieiti reikiamas vietas tampa sunkiau“, – pastebi G. Žemaitaitytė.
Pašnekovės teigimu, ant šaligatvių trūksta nuolydžių vėžimėliams, žiemos metu judėjimą labai apsunkina nevalyti kiemai ir šaligatviai, taip pat miegamuosiuose rajonuose sunkiai prieinami yra net ir šiukšlių konteineriai.
„Taip pat neprieinama didelė dalis įstaigų: poliklinikos, privatūs odontologijos kabinetai. Be to, mieste trūksta parkavimo vietų vairuojantiems asmenims su negalia, o besirenkantiems viešąjį transportą daug problemų kelia atvykimas iš gyvenamosios vietos iki transporto stotelės.“
Nors situacija ir gerėja, G. Žemaitaitytė pažymi, kad Vilniuje į priekį judama nepakankamai greitai, be to – atsikalbinėjant. Jos manymu, būtų svarbu, kad fizinio prieinamumo naudą suvoktų verslas bei savivaldybė, o veiksmai būtų matomi ne tik ant popieriaus, bet ir praktiškai.
Pritaikyta, bet netinkamai
Savo ruožtu Neįgaliųjų reikalų departamento prie SADM vyr. specialistė Ana Staševičienė pastebi, kad fizinis prieinamumas itin svarbus žmonėms, turintiems judėjimo negalią bei asmenims su regos sutrikimais, o tinkamas pritaikymas suteikia saugumą ir patogumą visiems žmonėms.
Specialistė atkreipia dėmesį, kad Aplinkos ministerija yra numačiusi fizinės aplinkos pritaikymo, rengiant naujų visuomeninių pastatų projektus, reikalavimus. Tačiau įvairias paslaugas teikiančios įstaigos nuogąstauja, kodėl po atliktos renovacijos, užtikrinus prieinamumą žmonėms su negalia, klientų su negalia vis tiek nedaugėja.
„Viena pagrindinių to priežasčių yra vientisumo neužtikrinimas, – pažymi A. Staševičienė. – Net naujai pastatyti statiniai, kuriuose buvo siekiama atitikti žmonių su negalia poreikius, išlieka tik iš dalies pritaikyti. Pavyzdžiui, būna pritaikytas pagrindinis įėjimas, o šalutinis, kuris yra patogesnis atvažiuojant vėžimėliu nuo parkavimo vietos – nepritaikytas.“
Taip pat A. Staševičienė vardija, kad automobilių parkavimo vietos kartais išskiriamos negalią turintiems žmonėms, bet įrengiamos netinkamoje vietoje – pavyzdžiui, nuokalnėje. Arba, pašnekovės teigimu, tualetai būna pritaikyti asmenims su negalia (platesnės durys, daugiau vietos kabinoje), bet kabinų durų spynelės būna sunkiai valdomos asmenims, turintiems motorikos sutrikimų.
„Tinkamo prieinamumo neužtikrinimas riboja žmonių su negalia dalyvavimą visuomenės gyvenime lygiomis teisėmis su kitais, – sako A. Staševičienė. – Žmonėms su negalia dažnai yra sunku išeiti iš savo komforto zonos, o kai jie išdrįsta savarankiškai apsilankyti kurioje nors įstaigoje, kuri skelbia, kad yra prieinama visiems, žmonės susiduria su prieinamumo kliūtimis. Tai demotyvuoja kitą kartą vėl išeiti iš savo komforto zonos.“
Daugiau informacijos – www.ndt.lt
