Universalus dizainas (UD) yra tokia gaminių ir aplinkos forma, kai jais be specialaus pritaikymo gali naudotis visi žmonės: vaikai, suaugę, vyrai, moterys, senyvo amžiaus, neįgalieji, įvairių tautybių ir kitų grupių žmonės. UD neišskiria konkrečių žmonių grupių ir nekuria tik jiems skirtų ar pritaikytų įėjimų į patalpas, takelių, prietaisų. Gaminiai ir aplinka projektuojami taip, kad jais būtų patogu naudotis visiems.
Nors universalus dizainas gyvenimą pagerina visiems, jis itin svarbus yra vaikams, judėjimo negalią turintiems žmonėms, tėvams su kūdikiais, dviratininkams, vyresnio amžiaus žmonėms, žmonėms su lagaminais ar sunkiais krepšiais.
Nauda žmogui, verslui ir valstybei
Kaip sako architektas ir Vilniaus dailės akademijos profesorius Marius Pranas Šaliamoras, universalus dizainas pirmiausia yra kitoks mąstymo apie žmogų būdas. Taip pat tai yra projektavimo metodas, kai aplinka pritaikoma pagal silpnąją grandį.
„Dažnai yra mąstoma apie transportą, energetiką, šilumos tinklus, tačiau užmirštama, kad viskas yra daroma dėl žmogaus, – pastebi M. P. Šaliamoras. – Universalus dizainas skiria didesnį dėmesį žmogui: dviratininkui, mamai, vaikui ar neįgaliajam.“
Pirmaujančios šalys universalaus dizaino srityje yra Japonija, JAV, Skandinavijos valstybės. Lietuva taip pat daro pažangą, tačiau dėl kultūrinių aspektų progresas čia vyksta per lėtai. Architekto teigimu, didesnis žmonėms skiriamas dėmesys be kita ko apsimokėtų verslui ir valstybei. Statistiniai duomenys rodo, kad tai netgi gali padidinti šalies BVP.
„Naudojant universalaus dizaino principus, prekybos centrų lankomumas didėja net 40 proc. Be to, šalyse, kurios pagal universalaus dizaino principus pritaiko kelius ir viešąjį transportą, turizmas didėja 20 proc.“, – vardija M. P. Šaliamoras.
Turi būti užtikrintos lygios teisės
Vienas iš universalaus dizaino principų yra lygybė – ta pačia aplinka ir produktais turi galėti naudotis ir ribotus funkcinius gebėjimus turintys asmenys, tačiau neišskiriant jų iš kitų.
„Puikus pavyzdys yra liftai, pritaikyti asmenims su judėjimo negalia, – sako M. P. Šaliamoras. – Tačiau jei liftas neįgaliesiems stovi nenaudojamas ir, pavyzdžiui, moteris, vežanti savo vaiko vežimėlį, negali juo pasinaudoti, tuomet čia nėra jokių lygių teisių. Pagal universalaus dizaino principus taip būti negali.“
Architektas vardija ir daugiau bendros paskirties priemonių naudojimo pavyzdžių. Tarkime, pandusas vietoje laiptų yra reikalingas ne tik asmenims su judėjimo negalia, bet ir dviratininkams ar tėvams, vėžimėlyje vežantiems vaikus.
Pagrindinė žmonių su negalia problema
Kaip nurodo Neįgaliųjų reikalų departamento prie SADM fizinės aplinkos prieinamumo ekspertė Ana Staševičienė, aplinkos neprieinamumas – viena iš pagrindinių problemų, su kuriomis susiduria negalią turintys žmonės. Universalus dizainas siūlo sprendimų rinkinį, kaip sėkmingai kurti, projektuoti ir į visuomenės gyvenimą lygiaverčiai įtraukti visus, ypač žmones su negalia.
Vis dėlto, universalus dizainas dažnai būna suprantamas klaidingai, dėl to susidaro prielaidos tik fragmentiniam prieinamumui užtikrinti, pažymi A. Staševičienė.
„Pavyzdžiui, būna įrengiamas liftas, o patekimas į pastatą judėjimo negalią turinčiam žmogui neužtikrinamas. Arba žmonėms su regos negalia įrengiami taktiliniai vaikščiojimo paviršiai tik tam tikro statinio teritorijoje, kas realybėje atrodo nelogiškai. Taip pat šaligatviuose kartais staiga lyg iš niekur atsiranda kryptį rodantis taktilinis paviršius, o už keliasdešimties metrų ir vėl dingsta“, – vardija ekspertė.
Ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Vakarų valstybėse vis dar ieškoma sprendimų, kaip teisingai vertinti pastatų prieinamumą bei didinti vertintojų, statytojų, architektų ir kitų specialistų kompetencijas universalaus dizaino srityje. Šiuo metu vyksta nemažai tarptautinių projektų, kuriuose dalyvauja ir Lietuva. Projektų metu ieškomi atsakymai į šiuos bei kitus su UD susijusius klausimus.
Neįgaliųjų reikalų departamentas primena, kad daugiau informacijos apie fizinės aplinkos prieinamumą galima rasti www.ndt.lt, o iškilus klausimams kreiptis į Neįgaliųjų reikalų departamento konsultacijų centro ekspertus el. pašto adresu KC@nd.lt
