Pasaulio jūros ir vandenynai šiandien susiduria su vis didesne ir sunkiau sprendžiama tarša šiukšlėmis, o tai daro didžiulį poveikį ne tik vandens ekosistemoms, bet ir žmonių sveikatai. Plastiko atliekos, kurios sudaro didžiąją dalį jūros šiukšlių, labai lėtai suyra, o jų mažos dalelės, vadinamos mikroplastiku, tampa vis didesne grėsme gyvajai gamtai. Šios mikroskopinės plastiko dalelės randamos ne tik plūduriuojančios vandens paviršiuje, bet ir susikaupusios jūros dugne bei smėlyje.
Tyrimai rodo, kad 80–85 proc. mikrošiukšlių sudaro plastikas, kurio dalelės aptinkamos įvairiuose jūrinių organizmų trofiniuose lygiuose, pradedant nuo mažiausių zooplanktono rūšių iki didelių žinduolių. Nepaisant šios problemos rimtumo, Lietuvoje ilgą laiką trūko sistemingos informacijos apie jūros taršą mikrošiukšlėmis. Moksliniai tyrimai buvo atliekami tik epizodiškai, o oficialios jūrų šiukšlių stebėsenos programos šalyje nebuvo.
Atvėrė kelią naujoms galimybėms
Kaip pažymi Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) direktoriaus pavaduotoja Sandra Remeikienė, Lietuvoje įgyvendintas projektas „Jūros šiukšlių monitoringas“ leidžia žengti dar vieną žingsnį link problemos masto supratimo ir jo sprendimo.
„Šis projektas yra dar vienas žingsnis Lietuvai siekiant geriau suprasti ir spręsti jūros taršos problemą. Pirmą kartą turime išsamią metodiką ir duomenis, kurie leidžia mums tiksliai vertinti Baltijos jūros ir Kuršių marių taršos lygį bei tikslingai problemą spręsti“, – sako S. Remeikienė.
Savo ruožtu Aplinkos apsaugos agentūros Hidrologinių tyrimų skyriaus vyriausioji specialistė Laura Lauciūtė pabrėžia, kad projekto metu buvo sukurti metodiniai nurodymai, tapę kertiniu įrankiu mikrošiukšlių stebėjimui Lietuvos vandenyse.
„Projekto metu buvo sukurtos metodikos mėginių ėmimui Baltijos jūros, Kuršių marių ir upių vandenyje bei dugno nuosėdose. Siekiant optimalaus rezultato, buvo atsižvelgta į praktines žinias, mokslinius straipsnius ir Europos Komisijos darbo grupės rekomendacijas“, – pažymi L. Lauciūtė.
Naujos metodikos sukurtos Norvegijos finansinio mechanizmo programos „Aplinkosauga, energija ir klimato kaita“ lėšomis. Programos įgyvendinimo priežiūrą atlieka Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA).
Tyrimo rezultatai šokiruoja
Remiantis šiais metodiniais nurodymais atliktų tyrimų rezultatai atskleidė, kad net 97 proc. aptiktų mikrošiukšlių sudaro plaušas, kilęs iš sintetinių drabužių, tinklų ar kitų tekstilės gaminių. Šie duomenys rodo, kaip kasdieniai įpročiai daro įtaką aplinkos būklei.
„Tačiau labiausiai netikėta ir susirūpinimą kelianti žinutė yra ta, kad projekto metu iš viso buvo tirtas 651 mėginys, ir mikroplastikas, deja, buvo aptiktas kiekviename iš jų“, – priduria L. Lauciutė.
Projektas ne tik leido atlikti išsamius mikrošiukšlių tyrimus, bet ir parodė poreikį tolesnėms stebėsenoms bei tyrimams. Remiantis gautais rezultatais, valstybinė Baltijos jūros ir Kuršių marių monitoringo programa buvo papildyta naujais komponentais. Ateityje planuojama tęsti tyrimus upėse ir nuotekose, siekiant išsamiau suprasti mikroplastiko poveikį Lietuvos vandens ekosistemoms.
„Mūsų tikslas – ne tik gerinti supratimą apie jūrų taršą, bet ir kurti sprendimus, kurie realiai padėtų mažinti šią taršą. Tikiu, kad šio projekto rezultatai prisidės prie sveikesnės aplinkos kūrimo tiek Lietuvoje, tiek visame Baltijos jūros regione“, – pažymi CPVA direktoriaus pavaduotoja S. Remeikienė.
Organizuojama aplinkos tvarkymo akcija
Sėkmingai įgyvendinta Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) prižiūrima Norvegijos finansinio mechanizmo programa „Aplinkosauga, energetika, klimato kaita“ buvo skirta spręsti aktualias aplinkosaugos, energetikos ir klimato kaitos problemas, su kuriomis susiduria Lietuvos visuomenė. Tačiau su programos pabaiga jos tikslai nesibaigia – ir toliau turime siekti tvarumo, mažinti taršą ir visokeriopai rūpintis savo aplinka.
Programa skatina visuomenę aktyviai dalyvauti aplinkosaugos veiklose, kurti ilgalaikį poveikį ne tik dabartinei, bet ir ateities kartoms. Kiekvienas iš mūsų esame atsakingi už aplinką, kurioje gyvename, todėl privalome nesustoti veikti.
Rugsėjo 21 d. nuo 11:00 iki 14:00 val. visi norintys kviečiami prisijungti prie aplinkos tvarkymo akcijos Girulių paplūdimyje. Jos metu kartu tvarkysime Baltijos jūros paplūdimio atkarpą nuo Girulių iki Melnragės II paplūdimio.
Daugiau informacijos https://svarijura.lt.
2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo „Aplinkosauga, energetika, klimato kaita“ programos uždarymo komunikacijos kampaniją inicijavo Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA). Kampanijos tikslas – atskleisti įgyvendintos programos rezultatus, kuriais Lietuvoje siekiama gerinti ekosistemų aplinkosauginę būklę ir sumažinti neigiamą taršos ir kitos žmonių veiklos poveikį. Kampanija finansuojama Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis.