Liūdnus prisiminimus menanti šeimos istorija
Kraupias istorijas apie tremties realybę Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė girdėjo nuo pat vaikystės iš pačių artimiausių žmonių. 1941 metų birželio 14 dieną kartu su šeima buvo ištremta mokytoja dirbusi jos močiutė.
„Mintinai mokėjau močiutės, kurią vadinome babyte, pasakotas istorijas apie tai, kaip ji šimtą kilometrų ėjo maisto, kaip mirė jos pusantrų metų sūnus, kaip jis buvo laidojamas su gražiu mėlynu kostiumėliu, atsivežtu iš Raguvos, kaip visa tai pamačiusi rusė barė – kam rengia mirusį vaiką tokiu gražiu kostiumėliu, jeigu jis vis tiek supus. Tos istorijos mane lydėjo nuo vaikystės“, – pasakoja Gedulo ir vilties dienos metinių minėjimo organizatorė.
Šiandien visas pasaulis ir vėl tapo rusų nusikaltimų liudininkais.
„Turiu prisipažinti, kad netgi būdama labai kritiška Kremliaus režimo atžvilgiu, negalėjau įsivaizduoti, kad skaitysime ištremtųjų pavardes laikais, kai trėmimai ir žmonių deportacija bus grįžę į Europos kontinentą. Šiuo metu rusai deukranizuoja Ukrainą, panašiai, kaip darė tai su mumis, todėl šiais metais renginio svarba dar aktualesnė, nei iki šiol“, – sako R. Juknevičienė.
Apie rusų padarytus ir daromus nusikaltimus būtina kalbėti garsiai
Europarlamentarė atkreipia dėmesį, kad Sovietų Sąjungos nusikaltimai, priešingai nei fašizmas ar nacizmas, nebuvo įvertinti tarptautiniu mastu.
„Vokietija pasimokė iš savo baisios patirties ir tapo demokratine valstybe, o Putinas užaugo ant tų neįvertintų Stalino ir Sovietų Sąjungos nusikaltimų. Šių paminėjimų prasmė bei tikslas ir yra pagaliau atkreipti dėmesį į tuos nusikaltimus. Dabar daug kas yra šokiruoti Rusijos veiksmų, bet šoko neturėtų būt, nes tai atėjo iš tos pačios valstybės papročių, iš Sovietų Sąjungos padarytų ir neįvertintų nusikaltimų. Juk net patys rusai nežino, ką jie yra padarę – nuo jų viskas slepiama“, – sako R. Juknevičienė.
Nors dauguma Vakarų valstybių pripažįsta, kad bandymas angažuoti ir įtraukti Rusiją į bendrą ekonominę erdvę buvo klaidingas sprendimas, niekas negali būti tikras, ar padarytos klaidos ir ateityje nebus kartojamos. Kaip sako europarlamentarė, viena iš jos darbo Europos Parlamente misijų – atkreipti Europos valstybių dėmesį į padarytas klaidas ir nebeleisti jų kartoti.
Neišspręsta problema niekur nedingo
Anot Europos Parlamento nario Andriaus Kubiliaus, tam, kad Rusija visiems laikams atsisakytų minties atstatyti buvusią imperiją, reikalingas jos demokratizavimas. Tuo tikslu nepaprastai svarbi Ukrainos pergalė ir visų Vakarų susitelkimas.
„Ši diena yra priminimas tų tragedijų, kurios vyko tiek po sovietų okupacijos Lietuvoje, tiek ir dabar vykstančių. Politinėse diskusijose senajai Europai stengiamės priminti, kad turime vieną neišspręstą problemą, kuri jau ne pirmą kartą sukelia didžiules grėsmes – tai autoritarinė Rusija. Tos grėsmės labai ryškiai matėsi tiek prieš II pasaulinį karą, kai Lietuva buvo pirmą kartą okupuota, tiek po jo, kai okupacija ir vėl grįžo, prasidėjo tremtys. Dabar su jomis ir vėl susiduriame“, – sako A. Kubilius.
Europarlamentras įsitikinęs – vienintelis kelias problemos sprendime yra pagalba Rusijai transformuojantis į demokratiją. O visa tai ateina per paramą Ukrainai bei Rusijos opozicijos atstovams, kurių daugelis šiuo metu yra pabėgę iš Rusijos.