Objektyviems rezultatams gauti – išsamūs tyrimai
Kinijos įtaka Taivano žiniasklaidai ir visuomenei didesnė nei bet kokios kitos šalies. Tai rodo „Doublethink Lab“ indeksas, kurį nustatant renkama informacija iš įvairių pasaulio šalių. Tai daroma siekiant įvertinti Kinijos strategijų poveikį.
„Šis indeksas dar kitaip vadinamas Kinijos indeksu. Mes stengiamės surinkti informaciją iš įvairių šalių. Šiuo metu yra surinkti 82-jų šalių duomenys.
Šios šalys yra vertinamos pagal skirtingas sritis. Iš viso yra sukurti 99 klausimai, padedantys numatyti realią įtaką, besireiškiančią kiekvienoje srityje“, – pasakoja Taivano Žmogaus teisių asociacijos viceprezidentas P. Shenas. Pašnekovas pats daug dėmesio skiria dezinformacijai bei vietiniams privatumo pažeidimams.
„Doublethink Lab“ organizacijos pirmininkas sako, jog nustatant šį indeksą yra tiriamos įvairios sritys: karinė, ekonominė, vidaus politikos, žiniasklaidos.
Dezinformacijai sklisti padeda socialiniai tinklai
Profesorius P. Shenas atskleidžia, kad Taivanas šiame tyrime atsidūrė pirmoje vietoje žiniasklaidos srityje. Tai reiškia, kad Taivano žiniasklaida yra įvairiai veikiama Kinijos.
„Pirmiausia, egzistuoja daugybė ryšių tarp Kinijos ir Taivano. Čia dirba nemažai žurnalistų, kuriems Kinija daro spaudimą – faktiškai nurodo skelbti tam tikrus pranešimus, atitinkančius Kinijos propagandą. Tai ypač suintensyvėjo nuo 2013-ųjų metų“, – pasakoja jis.
Rytų Azijos pilietinės organizacijos pirmininkas pamini ir tai, kad esama situacija susidarė ir dėl socialinių tinklų, kuriais žmonės Taivane intensyviai naudojasi. Anot jo, Kinija yra „prasiskverbusi“ į tokias platformas, kaip „Youtube“, „Facebook“, „Instagram“, net „TikTok“. Šiais kanalais gana lengva skleisti propagandinę informaciją. Ypač dabar, kadangi įmanoma naudotis netikromis paskyromis, tokiu būdu skleidžiant dezinformaciją apie Taivano Vyriausybę. Yra platinamos ir prieš JAV nukreiptos žinutės.
„Nors „Facebook“ bandė užblokuoti taip veikiančias netikras paskyras, tokio pobūdžio informacija yra perduodama „Youtube“ vaizdo įrašuose. Tad dezinformacija plinta toliau. Pernai „Google“ paprašė pašalinti daugiau nei 10 tūkstančių iš Kinijos ateinančių kanalų, tačiau šiuo metu toks pats turinys platinamas per „TikTok“ platformą“, – sako pašnekovas.
Anot jo, būtent tokiais būdais ir yra skleidžiama dezinformacija Taivane.
Rusijos ir Kinijos dezinformacijos skleidimo būdai
Profesorius palygina ir Rusijos bei Kinijos naudojamas dezinformacijos priemones. Anot jo, didžiausias šių šalių panašumas tas, kad jos abi skleidžia neigiamą informaciją, nukreiptą prieš JAV ir NATO.
„Šių šalių skleidžiamose žinutėse nurodoma, kad Vakarų šalyse veikiantys demokratiniai modeliai nėra veiksmingi. Tai – pagrindinis šių šalių panašumas. Vis dėlto Kinijos ir Rusijos naudojami būdai, kuriais dezinformacija skleidžiama, skiriasi“, – pabrėžia P. Shenas.
Pasak profesoriaus, Rusija tokioms informacinėms operacijoms gali skirti ribotą biudžetą. Todėl ši šalis turi būti tikra, kad perduodama informacija pasieks tikslines žmonių grupes. Rusijai būtina užsitikrinti kiekvienos operacijos sėkmę.
„Kinijos biudžetas su informacija susijusioms operacijoms yra žymiai didesnis. Ši šalis yra įsteigusi net keletą skyrių, kurie yra atsakingi už įvairias dezinformacijos kampanijas. Šiuose skyriuose dirbantys žmonės net konkuruoja vieni su kitais. Dėl šios priežasties skirtingų Kinijos skyrių perduodami pranešimai gali nesutapti“, – nurodo pašnekovas.
Visgi jis įsitikinęs – Kinijai visai nerūpi, kad šie pranešimai skiriasi. Jiems svarbi net viena iš tūkstančio į Taivaną nukreipta sėkminga informacinė ataka.
„Taigi, kalbant apie dezinformacijos kampanijų centralizavimą ir decentralizavimą, užtenka pasakyti, kad Rusijos ir Kinijos taktikos skiriasi“, – sako pilietinės organizacijos pirmininkas.
Melagingos informacijos skleidimas neretai būna sėkmingas
Kokį naratyvą stengiasi sukurti Kinijos dezinformacija? Kaip jis paveikia visuomenę? Profesorius įsitikinęs – daugiausiai tenka susidurti su žinutėmis, nuteikiančiomis prieš JAV, bet ir tai – ne visada.
„Pavyzdžiui, šįmet Kinijos kibernetinė armija paskleidė žinučių, kuriose pateikiama informacija apie itin aukštą nusikalstamumo lygį Taivane. Visgi teisybė tokia, kad nusikalstamumo lygis Taivane – gana žemas. Tačiau plintant sąmokslo teorijoms apie aukštą nusikalstamumą, Vyriausybė negali imti ir pareikšti, kad nusikalstamumas – gana žemas ir nereikia tikėti melaginga informacija“, – teigia P. Shenas.
Anot jo, toks Vyriausybės pareiškimas neįmanomas, mat jei po jo kažkas nutiktų, žiniasklaida tuojau pat pažertų kritikos, o žmonės nebepasitikėtų Vyriausybe.
„Vis dėlto, nors tai tik Kinijos vykdoma dezinformacijos kampanija, ji yra veiksminga. Kuomet yra skleidžiama informacija apie didelį nusikalstamumą Taivane, galima manyti, kad policija nesuiminėja nusikaltėlių. Galima interpretuoti ir taip, kad policija nesuima nusikaltėlių, nes bendradarbiauja su jais ir mafija. Kodėl bendradarbiaujama su mafija? Todėl, kad tokia yra ir Vyriausybė“, – aiškina profesorius.
Jo teigimu, tokiu būdu yra kuriama informacinė žinutė, kad visi yra nusikaltėliai: policija, Vyriausybė. Žmonės lengvai patiki tokiomis sąmokslo teorijomis. Kartais tokie pasakojimai pasėja nepasitikėjimą. Teorijų kūrėjai, anot pašnekovo, puikiai išmano savo darbą ir jį atlieka profesionaliai.
Sėkmingiausi Kinijos dezinformacijos pavyzdžiai
Dezinformacijos skleidimo būdų yra daugybė. Vis dėlto vieni sėkmingesni už kitus. P. Shenas sako, kad viena iš labiausiai paplitusių melagingų žinučių Taivane buvo skleidžiama keletą metų. Joje buvo teigiama, kad Taivano Vyriausybė tyčia leido užsikrėsti gyventojams „COVID-19“ virusu.
„Tokiu būdu buvo bandoma pasakyti, kad Vyriausybė tyčia leidžia užsikrėsti šiuo virusu ir taip užsitikrina, kad žmonės bus priversti skiepytis. Tai daroma norint užsidirbti iš vakcinas gaminančių kompanijų. Nors tai tebuvo sąmokslo teorija, ji ganėtinai pasiteisino“, – pasakoja jis.
Profesorius sako, kad tokiomis sąmokslo teorijomis patiki net tie, kurie palaiko Vyriausybę. Taip yra todėl, kad Kinija sugeba pateikti didžiulį kiekį dezinformacijos.
„Vienas toks atvejis nutiko 2021 metų gegužės mėnesį. Tuo metu Kinija sukūrė 8 „Youtube“ kanalus, kuriuose buvo skleidžiamos įvairios sąmokslo teorijos, nukreiptos prieš Taivano Vyriausybę. Žmonėms buvo skleidžiama įvairi melaginga informacija apie koronavirusą ir vakcinas. Visi 8 kanalai veikė vos tris mėnesius, vėliau „Google“ juos pašalino“, – pasakoja pašnekovas.
Vis dėlto, nors veikė tik tokį trumpą laiką, šių kanalų informacija buvo peržiūrėta net 30 milijonų kartų. Taigi, dezinformacijos tikslas buvo pasiektas.
Kovos su dezinformacija būdai
Pasak Rytų Azijos pilietinės organizacijos pirmininko P. Sheno, Taivano Vyriausybė yra įsteigusi komandą, kurios pagrindinis tikslas – kovoti su dezinformacija.
„Šioje komandoje dirbantys žmonės yra pajėgūs demaskuoti melagingas naujienas skleidžiančius asmenis. Į konkrečias žinutes sureaguojama vos per keletą valandų. Vis dėlto šiuo atveju yra tik nustatoma, kad kažkoks pranešimas – melagingas. Kalbant apie sąmokslo teorijas, tenka pasakyti, kad nėra nieko, ką Vyriausybė galėtų padaryti. Būtent dėl šios priežasties jos (sąmokslo teorijos – red.) „nusėda“ piliečių galvose“, – sako pašnekovas.
Anot jo, yra daugybė nevyriausybinių organizacijų, kurios ieško būdų, kurie padėtų susidoroti su dezinformacija. Pagrindinis tokių organizacijų tikslas – išsiaiškinti dezinformaciją skleidžiančius šaltinius, kartais net pranešti, kad dezinformaciją skleidžia būtent Kinija.
„Visos šios organizacijos nėra oficialiai susijusios su Vyriausybe, net laikosi nuo jos per atstumą. Taip šios visuomeninės grupės nori pelnyti Taivano piliečių pasitikėjimą. Jos nori pademonstruoti, kad nedirba išvien su Vyriausybe. Jei elgtųsi kitaip, žmonės šias organizacijas kritikuotų, kaltintų užsiimant propaganda“, – teigia profesorius.
Jo teigimu, būtent tokiu elgesiu visuomeninėms grupėms pavyksta pasiekti teigiamų rezultatų. Viena iš populiariausių tokio tipo grupių naudojasi privačioms pokalbių programėlėms pritaikytu botu. Per jį galima perduoti bet kokią gautą ir įtarimų sukėlusią žinutę.
„Pasitelkę dirbtinio intelekto technologiją paslaugos tiekėjai gali išsiaiškinti, ar ta žinutė buvo išplatinta anksčiau. Net ir tuo atveju, kuomet dirbtinis intelektas atsakymo nepateikia, galima kreiptis į konkretų asmenį, kuris padeda ištirti žinutę. Net 400 tūkstančių užregistruotų atvejų Taivane rodo, kad žmonės naudojasi šia paslauga“, – pasakoja P. Shenas.
Jis įsitikinęs, kad būtent taip pilietinė visuomenė kovoja su dezinformacija ir kartais sulaukia sėkmės. Vis dėlto egzistuoja ir tokių žmonių, kuriems nerūpi dezinformacijos problema bei Kinijos keliama grėsme.
„TikTok“ – platforma, padedanti rinkti asmeninius duomenis
Kinijos sukurtą „TikTok“ platformos kanalą kelios Vyriausybės pavadino pavojingu. Visgi profesorius P. Shenas sako, kad kanale talpinamas dezinformaciją skleidžiantis turinys nėra itin pavojingas. Blogiau tai, kad žmonės šioje platformoje atskleidžia apie save labai daug informacijos.
„Manau, „TikTok“ gali kelti didelę grėsmę, tačiau ne Taivane. Šiuo tinklu daugiausiai naudojasi 15 metų nesulaukę asmenys. Jie dar neturi teisės balsuoti. Todėl kažkokios įtakos, pavyzdžiui – rinkimams, pastebėti netenka“, – teigia pašnekovas.
Vis dėlto, jo teigimu, kalbėti reikėtų ne tik apie teorijas ir dezinformaciją. „TikTok“ – palanki asmeninės informacijos rinkimo priemonė. Jos dėka galima nesunkiai sužinoti, kokiose internetinėse svetainėse žmogus lankosi, galima nustatyti jo buvimo vietą. Pagal konkrečius asmeninius duomenis galima nustatyti, ar žmogus priklauso tikslinei grupei. Anot jo, privačios informacijos rinkimas gali kelti grėsmę bet kokiai visuomenei.