Kaip teigia P. Kunčinas, Lietuvos politinė raida vyksta lėtai, o šalį kasmet palieka daug gyventojų. Lietuvių emigracijos priežastimi neretai tampa atlyginimai, kurie yra vieni žemiausių Europos Sąjungoje. Tad geresnį darbo užmokestį siūlančios Vakarų Europos šalys sulaukia puikių, Lietuvoje paruoštų darbuotojų bei surenka didesnius mokesčius į valstybės biudžetą. Tuo tarpu Lietuva patiria didelius nuostolius ir praradimus.
„Lemiamo Šuolio“ iniciatorius tvirtina, kad norint didelių pokyčių Lietuvoje, reikalinga tiek ilgalaikė nacionalinė strategija, tiek ir iniciatyvos Europos mastu.
– Kartu su „Lemiamu Šuoliu“ siekiate patekti į Europos Parlamentą. Sėkmės atveju, kokių veiksmų pirmiausia imtumėtės?
– Žinote, mes, kaip ir daugelis kitų ES valstybių, į Europos Parlamentą žiūrime kaip į kokį politikos sąvartyną, kur išveža pasenusius, jau netinkamus politikus, arba tuos, kurie jau nusipelnė išeiti užtarnauto poilsio, o gal prasiveržė ten norėdami užsiimti populizmu. Trumpai tariant – žiūrime kaip į cirką.
Tačiau Europos Parlamentas – rimta institucija, kurioje būtinas rimtas atstovavimas. Nors šis procesas ir neleidžia keisti nacionalinės politikos, tačiau sudaro galimybes būti išgirstiems. Mes, „Lemiamas Šuolis“, norime būti judėjimas, skatinantis ir inicijuojantis pažangą. Tai padaryti galime keldami būtinus klausimus Europos Parlamente, kurie dažnai nėra patogūs.
– Kokias nacionalinio ar ES lygio problemas keltumėte?
– Migracija – didžiausia ir skaudžiausia Europos problema. Dabar Europos elitas, pavyzdžiui, Italijoje ar Prancūzijoje, kalba tik apie imigraciją. Jie nebesusitvarko su imigrantais iš Alžyro ar kitų šalių. Jie nebenori, kad imigracija tęstųsi ir toliau.
Tuo tarpu mes, kartu su kitomis Centrinės ir Rytų Europos šalimis, turime kelti emigracijos klausimą, t. y. kokia yra laisvo judėjimo ES kaina, kai Rytų Europos šalių žmonės dideliais skaičiais emigruoja į Vakarų Europos valstybes; ką būtina daryti, kad būtų pasiektas balansas tarp žmones priimančių ir jų netenkančių šalių.
Tos valstybės, kurios priėmė emigrantus iš, pavyzdžiui, Lietuvos ar Rumunijos, gavo tiesioginę naudą – jos gavo žmones, vartotojus ir mokesčių mokėtojus viename. Tai galima išmatuoti finansiškai. Pavyzdžiui, Lietuvoje užauginti ir paruošti žmogų darbo rinkai kainuoja tam tikrą sumą, tarkime, 100 000 eurų. Jei toks išsilavinimą gavęs žmogus nusprendžia palikti šalį ir, pavyzdžiui, iškeliauja į Airiją, tuomet ši žmogaus išsilavinimui skirta suma tampa Lietuvos praradimu, o Airija gauna naudą. Tai ne tik išsilavinimo kaštai, kurių šiai valstybei nereikėjo skirti investuojant į žmogų, bet ir pats žmogus, kuris yra jaunas, lankstus, kūrybingas ir pasiruošęs dirbti.
– Teigiate, kad emigracijos problemą ES siūlytumėte spręsti inicijuodami migracijos kreditų sistemą. Kaip ji veiktų ir kokia būtų jos nauda nuo emigracijos kenčiančioms valstybėms?
– Mūsų siūlomas migracijos kreditų principas – tai kompensacijos sistema šalims, kurios į Vakarų Europos valstybes tiekia darbuotojus.
Šis mechanizmas veiktų panašiai, kaip veikia bankų sistemoje kuriamas indėlių draudimo fondas, padengiantis praradimus visos Europos mastu. Į šį fondą visos šalys suneša lėšas tam, kad esant problemai būtų padengiami investuotojų praradimai. Taip visa bankų sistema tampa tvari, nes užnugaryje yra Europos Sąjungos garantijos. Taigi galima sukurti panašų – talentų kompensacijos – fondą. Į jį būtų surenkamos lėšos remiantis oficialiais duomenimis, pavyzdžiui, kiek žmonių viena šalis priėmė ir kiek žmonių kita valstybė neteko.
Dar vienas panašus ir kreditų principu veikiantis mechanizmas – klimato kaitos kreditai, dėl kurių yra susitarusios pasaulio šalys. Pavyzdžiui, viena šalis teršia, o kita – ne. Tokiu atveju neteršiančiajai atitenka kreditai – pinigai, kuriuos valstybė panaudoja investuodama į žmones ar gerai apmokamas darbo vietas.
Dėl to, kaip veiks ši sistema, reikia derėtis, tačiau tokios derybos – visiškai normalus procesas. Panašiai yra deramasi dėl klimato kaitos, prekybos deficitų ar pertekliaus ir kt.
– Kas, jūsų nuomone, yra gerai apmokamos darbo vietos?
– 4000 eurų atskaičius mokesčius. Tai yra alga, kurią gaudamas jau matai galimybes. Tai padėtų mums susitvarkyti su emigracijos srautais. Prieš emigruodamas, dažnas tautietis pagalvotų bent kelis kartus, ar jam iš tikrųjų verta išvykti.
Kad tokios algos yra pasiekiamos, rodo ir konkretūs pavyzdžiai – „blockchain“ technologijų centras Vilniuje. Šioje industrijoje dirbantys žmonės jau dabar gali gauti tokius ir geresnius atlyginimus. Jeigu tu esi geras IT, rinkodaros specialistas ar finansininkas, verslo plėtros vadovas – tai yra normalus atlyginimas, kuris gali būti ir daug didesnis, o su priedais siekti 8 000, 10 000 ar net 12 000 eurų.
– Kaip veiktų talentų kompensacijos fondo iniciatyva, jei ji sulauktų pritarimo? Kokia nauda iš jos būtų Lietuvai?
– Pirmiausia, tai priklausytų nuo sutartų kriterijų. Tačiau mes, Centrinės ir Rytų Europos šalys, ruošiame, auginame žmones, o po to juos atiduodame ar išsiunčiame į Vakarų Europos šalis. Šios šalys supranta, kad puikiomis sąlygomis gauna pigią darbo jėgą.
Taigi mums turėtų grįžti investicijos, tačiau šios investicijos turėtų būti nukreiptos į žmogų. Žmonės yra svarbiausias 21 amžiaus resursas. Žmogus yra vertingas tuo, kad gali pirmiausia pažinti, skleisti savo žinias ir dar gali kurti. Niekada to nepadarys robotas. Žmonės yra vieninteliai, kurie gali kurti ir formuoti ateitį. Mane gąsdina, kad visa „Sodra“ laikosi ant kasininkų ir vairuotojų, tai – dvi profesijos, kurių neliks 21 amžiuje.
Mums reikia gerų, kūrybingų žmonių, todėl mažiausia, ką galime padaryti – investuoti į kokybišką žmonių švietimą. Taigi, su investicijomis Europa turėtų padėti mums užsiauginti tokius žmones ir juos išlaikyti čia: suteikti pagalbą įtvirtinant fintech sektorių, „blokchain“ technologijų centrą, lazerių, dirbtinio intelekto ir logistikos sritis, sumanųjį žemės ūkį ir t. t.
– Kodėl Vakarų Europos šalys turėtų pritarti tokiai iniciatyvai?
– Tai yra moralės, etikos ar vertybės klausimas, susijęs su pačios Europos vizija. Jei Europa – tvari, bendra, harmoninga sanglauda, tai šioje sąjungoje valstybės neturėtų vogti vienos iš kitų, o bendrai spręsti problemas.
– Galiausiai, kodėl, jūsų nuomone, būtent „Lemiamas Šuolis“, o ne dabartinės politinės partijos gali atnešti Lietuvai svarbių permainų?
– Lietuvos politinė sistema yra pastatyta ant sovietinių pamatų, todėl čia netrūksta senų interesų. Jeigu estai iš karto ėmėsi pertvarkos ir visus, anksčiau dirbusius su KGB, pakeitė naujais žmonėmis, o mes to nepadarėme. Būtent likę senieji interesai kliudo šalies progresui.
Iki šiol visi bandymai daryti rimtą pažangą mūsų šalyje baigdavosi nesutarimais dėl asmeninių politikų interesų. Be to, egzistuoja ir politinė kapituliacija: kai į politinę sceną atėjęs jaunas politikas bando kažką keisti, tačiau papuola į visą šį aparatą ir jam nepavyksta. Tad suprantu, kad siekti pokyčių šalyje, dalyvaujant tokioje sistemoje, man nepavyks.
Taigi, mano inicijuotas „Lemiamo Šuolio“ judėjimas – tai nuosekliausia iniciatyva Lietuvoje, užsibrėžusi radikaliai pakeisti šalies ūkį, transformuoti politiką ir būvį taip, kad taptume pavyzdžiu pavargusiai Europai. Asmeniškai aš esu atėjęs iš užsienio, kur ir vystėsi mano karjera, iš kur ateina mano pajamos. Lietuvoje aš neturiu siaurų asmeninių, komercinių interesų. Mano motyvai – patriotiški: jaučiu, kad galiu inicijuoti didelius, teigiamus pokyčius.
Norėdami paremti ir pasirašyti už „Lemiamo Šuolio“ kandidatų sąrašą į Europos Parlamentą eikite į Rinkėjo puslapį arba spauskite čia https://bit.ly/2KcvbZ8
Politinė reklama bus apmokėta iš rinkimų komiteto „Lemiamo Šuolio“ rinkimų sąskaitos.
Užsakymo nr.: PT_80796969