Tyrimai rodo, kad ankstyvieji vaiko gyvenimo metai yra intensyvaus mokymosi ir sparčios raidos laikotarpis, kuomet per trumpą laiko tarpą vaiko smegenyse įvyksta didžiuliai pokyčiai. Nuo gimimo iki maždaug aštuonerių metų nervų sistemos jautrumas yra didesnis, vystymasis intensyvesnis nei vėlesniais amžiaus tarpsniais, todėl šiuo vaiko raidai svarbiu gyvenimo laikotarpiu itin sparčiai formuojasi fiziniai, socialiniai, emociniai ir pažintiniai gebėjimai.
Psichologinio švietimo ir mokymo srityje besispecializuojančios psichologės-psichoterapeutės Jolantos Karvelienės nuomone, priešmokyklinio amžiaus ankstinimas – sveikintinas sprendimas, tad bijoti jo tikrai nereikia. Priešmokyklinis ugdymas – tai tarpinė stotelė tarp darželio ir mokyklos, atliekanti ypatingai svarbų vaidmenį vaiko įpročių formavime, leidžianti kur kas lengviau iš žaidimais paremto ugdymo pereiti į mokyklinį lygį.
„Vaikui nuo kūdikystės reikia schemos, pagal kurią surikiuojami jo kasdieniai poreikiai: miegas, valgis, fizinis aktyvumas, amžių atitinkanti veikla, asmens higiena. Rutina ir struktūra suteikia saugumo, tuo pačiu ugdomi savireguliacijos ir laiko planavimo gebėjimai. Todėl priešmokyklinėje klasėje svarbu išlaikyti pastovumą, nuspėjamumą, pasikartojimą, darbo ir poilsio režimą“, – sako psichologė.
Vaiko branda mokyklai apima ne tik pažintinę, bet ir fizinę, emocinę ir socialinę sritis. Kuo geriau mažajam sekasi išsakyti savo poreikius, paprašyti pagalbos bei kuo daugiau jis domisi, smalsauja, klausinėja, tuo labiau jis yra pasiruošęs mokyklai. Šiame kontekste priešmokyklinė klasė tampa vienu svarbiausių aspektų, padedančių žengti į naują gyvenimo etapą.
„Priešmokyklinėje klasėje vaikai mokosi pasirūpinti savimi ir savo daiktais, mokosi užduotis atlikti iki galo, dalintis, klausyti, taikiai spręsti konfliktus, sulaukti savo eilės, kurti saugius santykius su bendraamžiais ir suaugusiais. Sėkminga adaptacija priešmokyklinėje klasėje suteikia vaikui daugiau pasitikėjimo savimi, stiprina Aš galiu, Aš moku, Man gali pasisekti mintį, – teigia pašnekovė. – Ruošiant vaiką mokyklai svarbu, kad neapsiribotume skaitymu, rašymu ar savarankiškumo ugdymu. Vienas svarbiausių vaiko parengimo mokyklai aspektų yra mokymas prašyti pagalbos, pasitikėjimas suaugusiais.“
Ugdyti gebėjimus skatinama ir iki pradinės mokyklos
Nepaisant ekspertų vertinimų ir teigiamos kitų šalių patirties ankstyvo priešmokyklinio ugdymo srityje, kai kuriems tėveliams vis dar kyla dvejonių, nerimaujama, kaip vaikams pavyks adaptuotis, pratintis prie permainų.
Inovatyvius ugdymo metodus taikančios privačios Gedimino miesto mokyklos mokytoja-ekspertė ir ugdymo vadovė Jurgita Blažienė pastebi, kad dalis tėvų vis dar laikosi įsitikinimo, esą mokyklos pradžiai vaikus gali paruošti savarankiškai. Specialistė atkreipia dėmesį, kad mokymosi programos nuolatos kinta, todėl norint paruošti būsimuosius mokinius, itin svarbu laiku pradėti taikyti įvairius mokymosi metodus, palengvinančius vaiko adaptaciją, paruošiančius jį naujam etapui.
„Anksčiau buvo įprasta, kad mokymosi procesas prasideda pirmoje klasėje. Dabar kai kurie vaikų gebėjimai – raidžių pažinimas, sakinių sudarymas, neverbalinio mąstymo lavinimas – pradedami ugdyti anksčiau, priešmokyklinėse klasėse. Tokiu būdu į pirmą klasę atėję vaikai būna kur kas geriau pasiruošę ir mokytis jiems būna tikrai lengviau, – komentuoja Gedimino miesto mokyklos ekspertė. – Džiugu, kad vis daugiau tėvelių supranta paruošiamojo ugdymo svarbą.“
Siekiant padėti vaikui sėkmingai augti ir tobulėti, priešmokyklinėse klasėse yra vertinama vaikų daroma pažanga ir pasiekimai. Tai atliekama pasirenkant vertinimo būdus ir metodus: stebėjimą, pokalbį, diskusiją, vaiko pasakojimus, jo darbelių ir veiklos analizę, individualius pokalbius su tėvais.
Unikali programa padeda atskleisti stipriąsias vaiko puses
Nors priešmokyklinės klasės veikia ir darželiuose, ir mokyklose, ugdymo įstaigą besirenkantiems tėveliams J. Blažienė pataria atkreipti dėmesį į suplanuotą dienotvarkę. Kaip pastebi specialistė, priešmokyklinėse darželių grupėse įprastai vis dar išlaikomas vaikams įprastas ritmas – pietų miegas, įvairūs žaidimai. Parengiamosiose mokyklų grupėse stengiamasi palaipsniui pereiti prie kitokio ritmo – vaikai ir toliau mokosi per žaidimus, daug laiko praleidžia lauke, tačiau dienotvarkė papildoma ugdomosiomis ir tiriamosiomis veiklomis, pasirenkamaisiais būreliais, taip ruošiant juos pradinei mokyklai.
2022 metų rudenį Gedimino miesto mokykla ketina atverti duris kelioms dešimtims priešmokyklinę grupę pradėsiančių lankyti mokinių. Priešmokyklinio ugdymo klasėse kvalifikuoti ir profesionalūs pedagogai dirba pagal unikalią mentorystės programą, padedančią kiekvienam vaikui atskleisti savo individualius gebėjimus, skatinančią kiekvieno mokinio asmeninį augimą.
„Labai svarbu atpažinti, kurioje srityje mokinys yra stiprus, laiku „pasimatuoti“ savo gebėjimus ir tuo pačiu išskirti sritis, kurioms reikia daugiau dėmesio. Mūsų taikoma mentorystės programa leidžia mokytojui savo mokinius matyti kaip asmenybes, kurti pasitikėjimu grįstą ryšį ir taip auginti asmeninę kiekvieno vaiko pažangą ir sėkmę. Tuo pačiu principu dirbame ir pradinėse mūsų mokyklos klasėse, tik kiek kitokia forma, atsižvelgdami ne tik į psichologų patarimus ir mokytojų įžvalgas, bet ir į pačio vaiko nusimatytus tikslus“, – pasakoja Gedimino miesto mokyklos atstovė.
Mentorystės programos metu ugdomos akademinės žinios, žaidimų su vaikais metu akcentuojama socialinio ir emocinio intelekto svarba – socialinių santykių stiprinimas, tarpusavio ryšių kūrimas. Ypatingas dėmesys skiriamas ankstyvam anglų kalbos ugdymui, padedančiam vystyti ne tik kalbinius, bet ir socialinius gebėjimus, kūrybiškumą. Ankstyvame amžiuje vaikai greitai įsisavina anglų kalbą, ypač girdėdami ją kiekvieną dieną ir įvairiose situacijose. Todėl Gedimino miesto mokykloje anglų kalba ugdoma vienu iš natūraliausių užsienio kalbos mokymo metodu, kai visos veiklos ir bendravimas vyksta tik anglų kalba. Su vaikais dirba kvalifikuotos anglų kalbos mokytojos iš Didžiosios Britanijos.
J. Blažienė pastebi, kad visa ugdomoji Gedimino miesto mokyklos veikla yra nukreipta į individualius kiekvieno vaiko poreikius, jų motyvacijos didinimą, gebėjimų atskleidimą bei lavinimą.
„Stengiamės kurti atmosferą, kurioje vaikai jaustųsi saugiai ir drąsiai, nes tai – vienas svarbiausių pamatų didinant vaiko pasitikėjimą savimi, skatinant jį nebijoti iššūkių. Tačiau šioje vietoje labai svarbus ne tik pedagogų, bet ir pačių tėvelių indėlis – su jais visuomet aptariame individualius vaiko poreikius, analizuojame pasiekimus ir asmeninį augimą, patariame, kurioms sritims reikėtų skirti daugiau dėmesio ir kur ugdymo procese dėti akcentus. Galiu pasidžiaugti, kad pirmąją klasę jau pradėję lankyti mūsų priešmokyklinukai sukaupė socialinių įgūdžių bagažą, įgijo pasitikėjimo savimi ir išties lengvai ir greitai adaptavosi prie pokyčių“, – sako J. Blažienė.
Kalbintos psichologės ir vaikų ugdymo specialistės vertinimu, ankstinamas priešmokyklinio ugdymo amžius padės užtikrinti vaiko pasiruošimą pirmai klasei ir leis sklandžiai bei lanksčiai žengti į naują gyvenimo etapą. Atsižvelgiant į kiekvieno vaiko raidą, individualiai vertinant jo pasiekimus bei emocinę būseną, bus sudaromos galimybės priešmokyklinio ugdymo programą lankyti metus arba dvejus, tad dėl paankstinto priešmokyklinės grupės lankymo tėveliams nerimauti tikrai neverta.
Daugiau apie priešmokyklinį ugdymą Gedimino miesto mokykloje galite sužinoti čia.