Klausimų, su kuo laiką leis vaikai, nekilo
„Skyrybų metu su vyru sudarėme sutartį, kurioje su advokatės pagalba labai aiškiai numatėme viską – kur ir kiek laiko vaikai leis su kiekvienu iš tėvų, su kuo švęs vienas ar kitas šventes. Buvome sutarę, kad vaikai 2-3 savaites gyvens vienuose namuose ir tiek pat laiko kituose namuose, vienus metus Kūčias bei gimtadienius švęs su tėčiu, kitus – su mama. Norėjosi numatyti viską, kad gerai būtų vaikams, o ir mums patiems netektų pyktis dėl tokių dalykų", – pasakoja Asta.
Moteris pasidžiaugia, kad gyvenimas pasirodė gražesnis nei griežta sutartis, tad atsiversti jos buvusiems sutuoktiniams taip ir neteko, o šį rugpjūtį abiejų vaikų gimtadienius šeima atšventė kartu.
„Pirmosios šventės po skyrybų taip pat nesukėlė jokių problemų. Sutartyje buvome numatę, kad tas Kūčias vaikai švęs mano namuose, tačiau Giedriaus mama pakvietė kūčiavoti jos namuose, tad visus tuos metus, kiek esame išsiskyrę, Kūčias švenčiame kartu, o per Velykas įprastai vaikai pusdienį būna pas mane, pusdienį pas Giedrių", – sako Asta.
Prieš pranešdami žinią vaikams, tarėsi su psichologu
Asta neslepia – dar iki skyrybų vaikai puikiai jautė, kad santykiai tarp tėvų klostosi ne taip, kaip turėtų, tačiau patiems tėvams apie tai nebuvo užsiminę nė žodeliu. Pirmuosius atgarsius apie tai žinoma moteris išgirdo iš aplinkinių, kuomet vaikai išgyvenimais pasidalindavo su savo draugais, o pastarieji – su mamomis.
Kalbėti apie skyrybas nėra lengva, ypatingai su savo vaikais. Kaip pranešti vaikams, kad tėtis ir mama nuo šiol gyvens atskirai? Tuo metu Astos ir Giedriaus vaikams buvo 13 ir 15 metų – pati paauglystė, tad šiam žingsniui ir pokalbiui pora ruošėsi itin atsakingai.
„Kartu su Giedriumi važiavome pas labai garsų vaikų psichologijos ekspertą ir tiesiog konspektavomės, kokius žodžius parinkti, kokias frazes pasakyti. Psichologas net nusistebėjo, mat negalėjo prisiminti, kad savo praktikoje būtų matęs kitą vienu automobiliu atvažiavusią porą pasitarti skyrybų klausimu", – juokiasi moteris.
Vis tik pats pokalbis išties nebuvo lengvas. Jaunesniojo vaiko reakcija buvo skaudi – užsidaręs kambaryje jis tiesiog nenorėjo nieko įsileisti, o vyresnysis naujieną priėmė visiškai ramiai ir pats pasakė – taip bus geriau. Dabar žinoma moteris svarsto – vaikai jaučia ir mato kur kas daugiau, nei nutuokia suaugusieji, tad kad ir kaip bandė slėpti tikrąsias santykių problemas, namuose tvyrančią įtampą, tylą ir tuštumą jautė visi.
Asta prisimena ir tai, kad vaikų auginimo klausimais su Giedriumi visuomet laikėsi vieningos nuomonės, tad net jei iki tikrųjų skyrybų buvo ne vieni metai nekalbadienių, vaikų klausimo tai niekaip nepaliesdavo – juos bei jų poreikius aptardavo kiekvieną dieną.
„Santykiuose tuštuma ir duobė, bet abiejų požiūris į tėvystę – absoliučiai vienodai atsakingas. Manau, kad būtent dėl to dabar galime kartu atšvęsti gimtadienius, visi nueiti į restoraną ir susiskambinti. Santykiai nenutrūko ir su Giedriaus artimiausiais žmonėmis – su savo anyta ir buvusio vyro seserimi šiemet atostogavome trise", – savo pavyzdžiu posakį, kad skiriasi tik du žmonės, patvirtina Asta Stašaitytė.
Vaiko nuomonė – ypač svarbi
Klysta tie, kurie mano, kad skyrybų skausmas ir išgyvenimai paliečia tik suaugusiuosius – vaikams tai taip pat nelengvas pokyčių etapas. Su kuo jie gyvens, kada matysis, kaip leis atostogas – priimant svarbius sprendimus reikėtų galvoti ne apie asmenines ambicijas, o apie savo vaikų gerovę.
„Kada vaikas jau geba išreikšti savo nuomonę žodžiais, nuo tada į jo nuomonę ir turėtų būti atsižvelgiama, nes vaiko interesai tokiose situacijose yra svarbiausi, – dėmesį atkreipia psichologė, vaiko teisių gynėja Aura Svetikienė. – Neseniai teisme teko klausyti 4-mečio berniuko, kuris visą laiką glaudė prie savęs tėčio dovanotą kuprinę. Pati vaiko kūno kalba parodo, kad vaikui tėčio labai reikia nepaisant to, kad epizodiškai susitikimai ir bendravimas vyksta."
Nežinantiems, kaip su vaikais kalbėtis apie skyrybas ir po jų laukiantį gyvenimą, A. Svetikienė pataria visuomet pasistengti pirmiausia išgirsti savo vaikus, jų poreikius ir nerimą..
„Vaikai praktiškai visada norės, kad tėtis ir mama būtų kartu. Juos svarbu išgirsti, tačiau nereikia jiems žadėti to, ko negalite duoti, todėl neapibrėžtus ateities planus su kuo ir kiek laiko vaikai leis, kaip švęs šventes, geriau palikti ateičiai, kai pavyks visiems kalbėtis be ašarų, emocijų ir pykčių", – pataria vaiko teisių gynėja. Ir primena, kad geriausius vaiko interesus atitinka tėvų geranoriški tarpusavio susitarimai pirmenybę teikiant vaiko poreikiams. Kad ir kas nutiko poroje, tėvais išliekama visą gyvenimą.