„Perfrazuojant Bodo Schaferį, mes pervertiname tai, ką galime padaryti per metus, ir neįvertiname to, ką galime padaryti per 10 ar 15 metų. Tas pats tinka kalbant tiek apie gyvenimą, tiek apie gyvybės draudimo sutartis“, – sako T. Kvasilius.
Esame nepatiklūs, bet pasitikėti naudingiau
Finansų konsultantas sako norintis padrąsinti žmones imtis atsakomybės už savo gyvenimą.
„Įvairios istorinės aplinkybės lėmė, kad esame nepatiklūs, tačiau pasitikėti naudingiau. Yra žmonių, kurie nepriima jokių sprendimų ir todėl niekada neklysta. Tačiau, neprisiimant rizikos žengti į naują sritį, nieko ir neišmokstama. Paslaugas arba finansinius sprendimus galima keisti, svarbiausia – pradėti domėtis savo finansine ateitimi kuo anksčiau, įgyti patirties“, – kalba vyr. patarėjas-ekspertas T. Kvasilius.
Anot jo, šiuolaikiniams žmonėms prieinama beveik visa įmanoma informacija apie gyvybės draudimą, kapitalo kaupimą ateičiai sau ar vaikams, kaupimą oriai pensijai, tačiau jos analizei laiko nebelieka. Todėl patartina skirti bent pusvalandį pokalbiui su finansų konsultantu, kuris padėtų įvertinti konkrečią situaciją ir surašyti finansinį receptą pagal kliento poreikius.
Rūpesčio artimaisiais ženklas
Sakydamas, kad apdraudus rizikas gyventi tampa ramiau, Tadas remiasi ilgamete darbo patirtimi. Jau 16 metų jis ne tik konsultuoja klientus, bet ir tvarko jų gyvybės draudimo išmokas. Konsultantas džiaugiasi dėl klientų, kuriems draudimas „neatsipirko“, tačiau prisimena ne vieną istoriją, kai įmokos tapo itin stipria finansine atrama.
„Kartą klientas paskambino ir pakvietė atvykti į savo namus. Mūsų santykiai buvo šilti ir draugiški, tačiau kvietimas į svečius buvo neįprastas ir netikėtas. Atėjęs pamačiau sunykusį, paskutinės ligos stadijos išvargintą žmogų, kuris paprašė sutvarkyti dokumentus dėl gyvybės draudimo išmokos. Po vyro mirties žmona greitai gavo pinigus, kurių reikėjo sumokėti mokesčius, leisti į mokslus vaikus.
Nė vienas nesame amžinas, visi kada nors išeisime, tačiau svarbu, kaip tai nutiks. Jokia išmokos suma neatperka netekties, bet žmogus, sudarydamas gyvybės draudimo sutartį, renkasi išeinant palikti ne skolas ir įsipareigojimus, o rūpestį artimaisiais“, – pasakoja T. Kvasilius.
Jis pastebi, kad gyvybės draudimas kartais painiojamas su nelaimingų atsitikimų draudimu. Nelaimingi atsitikimai lemia tik 12 proc. žmonių iki 65 metų mirčių, o dažniausiai mirties priežastis būna širdies ir kraujotakos ligos, vėžys, sepsis ir kitos ligos.
Gydymas tampa brangesnis
Per savo darbo istoriją konsultantas turėjo ne vieną klientą, gavusį draudimo nuo kritinių ligų išmokas. Vienam buvo diagnozuotas insultas, o kitiems – onkologinės ligos. Nė vienam iš jų liga netapo nuosprendžiu, o kai kurie jau yra visai pasveikę.
Anot Tado, gyvenimo tempas, stresas, mitybos įpročiai, nejudraus gyvenimo būdas lemia, kad ligos jaunėja. Štai insultas buvo ištikęs keturiasdešimtmetį, kuriam gyvybės draudimo išmoka padėjo oriai gyventi gydymosi laikotarpiu ir turėti du mėnesius reabilitacijos.
Tai, kad draudimas nuo kritinių ligų populiarėja, finansų konsultantas aiškina paprastai.
„Kritinės ligos nustatomos anksčiau, o jų gydymas tampa efektyvesnis ir brangesnis. Žmonės vertina, kad papildomi pinigai suteikia daugiau gydymosi galimybių.
Pavyzdžiui, klientas gavo draudimo išmoką dėl onkologinės ligos, kurią Lietuvoje galima gydyti atliekant chirurginę intervenciją, tačiau Latvijoje atliekama operacija gama peiliu, kuri kainuoja 12 tūkst. eurų. Tokiose situacijose žmogus gali rinktis, ar ieškoti finansinės pagalbos per „Facebook“, prašyti pinigų iš giminaičių, ar pačiam būti oriam ir atsakingam, išvengti nereikalingo streso ir gebėti susimokėti už norimą gydymą“, – kalba T. Kvasilius.
Naudojasi visomis paslaugomis
Tado klientai dažnai klausia, kokį išmokos dydį rinktis. Atsakydamas jis visuomet pataria pasverti savo galimybes.
„Jeigu žmogus nori konkrečios draudimo sumos, skaičiuojame, ar įmoka bus adekvati jo situacijai. Juk tam, kad turėtum apsaugą, įmokas reikės mokėti disciplinuotai. Svarbu, kad išmokos dydis būtų pasirenkamas racionaliai – ne toks, kokio norisi, o atitinkantis šeimos poreikius ir galimybes“, – sako T. Kvasilius.
Pagal išsilavinimą Tadas yra diplomuotas istorikas, tačiau visą laiką domėjosi finansų sritimi, o investavimas bei taupymo paslaugos tapo ne tik jo darbu, bet ir gyvenimo būdu. Finansų konsultantas pats naudojasi visomis įmanomomis finansinėmis paslaugomis, siekdamas jas išmanyti tiek, kad galėtų atsakyti į visus klientų klausimus.
„Mūsų profesijos žmonės tampa švietėjais. Informaciją apie finansines paslaugas jie gauna iš finansų konsultantų, kurie yra arčiausiai žmogaus“, – pažymi T. Kvasilius.