Apie tai, kas vyksta Lietuvoje, dalijasi privati mokykla Vilniuje „Šiaurės licėjus“, taikanti sėkmingiausias Šiaurės šalių praktikas ugdyme. Jau trejus metus pamokų ir pertraukų metu mokyklos aplinkoje griežčiau ribojamas telefonų naudojimas.
Mokyklos ugdymo vadovas Mantas Cegelskas pasakoja, kad imtis tokios iniciatyvos paskatino kelios priežastys – ne tik pastebimos moksleivių susikaupimo problemos, bet ir žalą vaikų sveikatai bei mokymosi kokybei patvirtinantys moksliniai tyrimai bei geroji Skandinavijos šalių patirtis. Nors telefonų ribojimas mokykloje sukelia iššūkių, iniciatyva, anot pašnekovo, įneša ir pozityvių pokyčių.
Naudotis telefonu galima tik specialioje vietoje ir paskirtu laiku
„Iš pradžių svarstėme visiškai uždrausti telefonus mokyklos aplinkoje, tačiau po svarstymų ir diskusijų supratome, kad vien draudimais tikslo nepasieksime, todėl nusprendėme eiti edukacijos ir sąmoningumo keliu. Kartu su telefonų naudojimo taisyklėmis atsirado „ryšio taškas“ – speciali erdvė, kurioje mokiniai gali pasinaudoti telefonu, kai to prireikia, pertraukų metu“, – apie tai, kaip gimė iniciatyva, pasakoja „Šiaurės licėjaus“ ugdymo vadovas.
Viena iš labiausiai pasiteisinusių priemonių sėkmingai įgyvendinti iniciatyvą yra ne tik aiškios taisyklės, bet ir alternatyvių veiklų ir užsiėmimų pasiūlymas vaikams pertraukų metu – mokykloje sukurtos puikios sąlygos fizinį ir intelektualinį vaikų užimtumą skatinančioms veikloms. Jie gali žaisti įprastą ar stalo futbolą, krepšinį, stalo tenisą, taip pat šachmatus, stalo žaidimus ar dėliones, o kiekvienoje klasėje yra kamuolių – tam, kad pertraukų metu mokiniai galėtų sportuoti tiek sporto salėje, tiek lauko aikštyne.
Mokiniai yra susipažinę su aiškiomis taisyklėmis, tarp kurių ir telefono naudojimo susitarimai „Šiaurės licėjaus” mokykloje. „Iš mokinio, kuris telefonu naudojasi pamokų ar pertraukos metu ne tam skirtoje erdvėje, telefonas yra paimamas ir grąžinamas tik po pamokų. Žinoma, prieš tai pasikalbėjus apie pažeidimą. Jei situacija kartojasi, informuojame tėvus ir prašome jų su vaiku pasikalbėti namuose. Trečią kartą telefoną grąžiname tik tėvams“, – pasakoja M. Cegelskas.
Kaip į taisykles reaguoja tėvai:
„Super! Kaip tik savaitgalį skaičiau apie naujus tyrimus Prancūzijos ir Nyderlandų mokyklose. Nebeleidus naudotis telefonais mokyklose, reikšmingai sumažėjo patyčių ir pagerėjo mokslo rezultatai. Norėjau pasiūlyt taip daryt, bet va nespėjau:) padarėt patys!“
„Kokie šaunuoliai!!!! Labai pritariam ir džiaugiamės šiuo jūsų sprendimu!“
„Labai džiaugiuosi šia žinia ir sveikinu, kad mokykla pribrendo griežtesnei tvarkai. Labai svarbu aiškiai ir suprantamai naująją tvarką iškomunikuoti ir vaikams. Sėkmės įgyvendinant, mes, kaip tėvai, ją palaikysime.“
„Kas čia per draudimai? Ką jūs pasieksite taip ribodami žmogaus teises?“
Kaip reaguoja mokiniai:
„Prašau!!!“
„Aš tik laiką pažiūrėjau.“
„Mamai rašau.“
„Laukiu svarbaus skambučio.“
„Tai buvo paskutinis kartas.“
„Neduosiu.“
„Ką man padarysi?“
Būna atvejų, kuomet tėvai telefonų atsiimti neskuba
„Šiaurės licėjaus“ ugdymo vadovas neslepia – įgyvendinant iniciatyvą riboti moksleivių naudojimą telefonu, tenka įveikti ir kai kuriuos iššūkius, mat situacijų pasitaiko skirtingų. Pavyzdžiui, vyresnių klasių moksleiviai telefonuose neretai turi integruotas mokėjimo korteles, tad jomis atsiskaito valgykloje. Tačiau ne vietoje ir ne laiku telefonais pasinaudoti nusprendę mokiniai kur kas dažniau savo sprendimą teisina paprastesniais motyvais – noru pažiūrėti kiek dabar valandų, paskambinti mamai ar netikėtai sulauktu skambučiu.
„Pačią pirmąją mokslo metų savaitę mokytojams tekdavo paimti maždaug 15–20 telefonų per dieną. Matyt dėl to, kad dar ne visi moksleiviai, ypatingai naujai prisijungę prie mūsų mokyklos bendruomenės, spėjo priprasti prie taisyklių. Dabar situacija ženkliai geresnė – tokie atvejai, kuomet vaikai telefonais naudojasi ne tam skirtoje erdvėje, tėra pavieniai“, – sako M. Cegelskas.
Patys mokytojai ir mokyklos vadovai pastebi teigiamus pokyčius: skirdami mažiau laiko naršymui telefone, moksleiviai atranda įvairesnių laisvalaikio praleidimo būdų, daugiau juda, bendrauja tarpusavyje, yra labiau atsipalaidavę, tad į gerą keičiasi ir bendra atmosfera mokyklos aplinkoje.
Iniciatyvos privalumus, anot „Šiaurės licėjaus“ ugdymo vadovo, vis labiau įvertina ir moksleivių tėvai – net ir tie, kurie iš pradžių buvo skeptiškai nusiteikę: „Kai kurie net neskuba atsiimti telefonų ir juokauja, kad situacijoms pasikartojus, telefoną paliks iki Kalėdų“.
Žalingus vaikų įpročius kartais formuoja ir patys tėvai
Neigiamą ekranų įtaką vaikams pagrindžia mokslas: štai naujai atliktame prancūzų mokslininkų tyrime rekomenduojama vaikams iki 3 metų amžiaus ekranų vengti, o iki 13 metų – nesinaudoti išmaniaisiais telefonais. Apie tai garsiai kalba ir specialistai.
Vis tik šiemet su šeima gyventi į Lietuvą iš Belgijos persikėlusi psichologė, socialinių mokslų daktarė Aistė Kratavičiūtė-Ališauskienė pastebi – nors visuotinai sutariama, kad ekranai vaikams daro žalą, realybėje įgyvendinti rekomendacijas nėra taip paprasta. Viena iš priežasčių – didelis vaikų savarankiškumas.
„Belgijoje vaikai iki 12 metų amžiaus yra prižiūrimi suaugusiųjų – vieni jie negali nei vaikščioti po miestą, nei grįžti iš mokyklos. Dažnai juos namo parveža mokyklos autobusiukai. Tuo tarpu Lietuvoje jau pradinukai savarankiškai grįžta iš mokyklos, važinėja viešuoju transportu“, – sako ji.
Anot A. Kratavičiūtės-Ališauskienės, vaikų savarankiškumas turi daug privalumų – jie labiau pasitiki savimi, yra atsakingesni, geriau tvarkosi socialinėse situacijose. Tačiau jis turi ir kitą pusę – didėja poreikis naudotis mobiliaisiais telefonais, tampa sunkiau kontroliuoti, kiek laiko vaikai praleidžia prie ekranų. Be to, telefonai dažnai tampa greitu tėvų sprendimu siekiant užtikrinti vaikų užimtumą. Pavyzdžiui, kavinėse, kur tėvai neretai jaučia aplinkinių spaudimą ir nepatenkintus žvilgsnius vaikams triukšmaujant.
„Vaikai neturi būti patogūs“, – sako psichologė ir skatina tėvus ieškoti kitų įdomių užimtumo būdų. O tiems, kurie nusprendė riboti ekranų laiką, primena – vieną kartą pasakyti tikrai nepakaks, nes brėžti ribas ir jų laikytis yra nuolatinis darbas.
Psichologė pastebi: kontroliuoti pradinukų įpročius nėra labai sudėtinga, tačiau išlaikyti ribas paauglių atvejų išties sudėtinga – tai reikalauja ne tik vaiko, bet ir pačių tėvų įdirbio. Tad kantrybės pritrūkę tėvai neretai apskritai nuleidžia rankas ar daro klaidą nuosekliai nesilaikydami savo pačių nustatytų taisyklių. Būtent dėl to labai svarbu, kad vaikai nesinaudotų telefonais mokyklose.
„Visi puikiai suprantame, kad mokykloje naršydamas telefone, vaikas prasčiau įsisavina žinias. Tačiau ne mažiau svarbios yra socialinės-emocinės situacijos, kurių mokomasi pertraukų metu. Vos pasibaigus pamokai įnikęs į telefoną vaikas atsiriboja nuo aplinkos – jis nebendrauja su draugais, neužmezga santykių, neišeina į lauką. Mokykla turėtų būti ta vieta, kur vaikas mokosi ir ugdo bendravimo įgūdžius“, – sako ji.
Daro žingsnius siekiant atsisakyti telefonų mokykloje
M. Cegelskas neabejoja – sėkmingos telefonų ribojimo iniciatyvos pagrindas yra ne griežti draudimai ir bausmės, o edukacija. Jis taip pat pabrėžia asmeninio pavyzdžio svarbą, ypač paaugliams.
„Kiekvieną dieną stengiamės su mokiniais ir mokyklos administracija kalbėtis apie tai, kokią vertę kuriame nesinaudodami telefonais. Daug dėmesio skiriame ir tėvų edukacijai, nes įprotis naudotis telefonu formuojasi ne mokykloje, o namuose, – teigia M. Cegelskas. – Ne moralais, o savo elgesiu turime skatinti mokinius rinktis aktyvias veiklas, skaityti knygas ar užsiimti kitomis prasmingomis veiklomis. Dėl to ir mes, pedagogai, pertraukų metu įsitraukiame į įvairias veiklas kartu su mokiniais.“
Šiuo metu „Šiaurės licėjus“ kuria tolimesnių žingsnių planą, remdamasis tyrimais ir kitų mokyklų, pavyzdžiui, Klaipėdos licėjaus, patirtimi – ši mokykla metus skyrė pasiruošimui ir jau nuo rugsėjo yra pilnai atsisakiusi telefonų mokykloje.
„Matome, kad tapimas mokykla be telefonų turi daug pridėtinės vertės, tačiau nenorime tapti mokykla, kurios vaikai nenori lankyti. Todėl svarbiausias planuojamo pokyčio žingsnis yra tėvų ir mokinių edukacija, gilesnis supratimas ir sąmoningumas.
Džiaugiamės, kad iniciatyvos gimsta ir iš tėvų bendruomenės narių, kurie aktyviai imasi misijos edukuoti visą „Šiaurės licėjaus“ tėvų ir mokytojų bendruomenę, pristatydami naujausius tyrimus apie telefonų poveikį, kitų šalių gerąsias praktikas ir kviesdami diskusijai, ką dar galime padaryti visi kartu, kad taptume mokyklos be telefonų šalininkais“, – sako „Šiaurės licėjaus“ ugdymo vadovas M. Cegelskas.