Mokyklos keitimas, psichologų teigimu, pagal patiriamo streso lygį, gali prilygti tėvų skyryboms. Ir visai nenuostabu, nes nutrūksta senos draugystės, kankina nežinomybė dėl naujos ir nepažintos aplinkos, laukia susitikimai su naujais mokytojais ir bendraklasiais. Todėl sprendimas turi būti pamatuotas ir jam gali pasiruošti visa šeima tam, kad ši patirtis būtų sklandi ir naudinga.
Kada geriausias laikas keisti mokyklą?
Mokykloje vaikai praleidžia didžiąją dalį savo dienos, čia ne tik įgyja akademines žinias, bet ir formuoja socialinius įgūdžius ir vertybes. Čia prasideda pirmosios draugystės, įvyksta pirmieji laimėjimai ir nusivylimai, sprendžiami iššūkiai ar nuomonių nesutapimai. Būtent todėl svarbu, lankyti mokyklą, kurios ugdymo filosofija atitiktų šeimos vertybes, vaikas noriai eitų į mokyklą, o jį pasitiktų profesionalūs ir motyvuoti mokytojai.
Žinoma, kiekvienoje mokykloje kyla įvairiausių iššūkių, tačiau svarbiausia - kaip su jais tvarkomasi, ar sulaukiate pagalbos, ar vyksta bendradarbiavimas su vaiku, ir yra pastebimas progresas.Tad po pirmųjų kliūčių tikrai neverta galvoti apie mokyklos keitimą. Bet jeigu pastebėjote pokyčius vaiko elgesyje, matote didėjantį nenorą eiti į mokykla ar bendrauti su bendraklasiais, turite nedelsiant kalbėtis ne tik su pačiu vaiku, bet ir mokyklos atstovais.
Jeigu jaučiate, kad mokykla visgi netinka vaikui, nebūtina laukti mokslo metų pabaigos ir geriausia mokyklą keisti kaip galima greičiau. Dalinamės patarimais, į ką atkreipti dėmesį ir kaip tinkamai pasiruošti mokyklos keitimui.
Šiaurės licėjaus priėmimo vadovė Živilė Drėgvaitė kasmet individualiai susitinka su keliais šimtais šeimų, kurios nori keisti mokyklą. Susitikimų metu aptaria priežastis, dėl ko reikalingas šis rimtas pokytis vaiko gyvenime, pažindinasi ir kartu sprendžia, kada ir kaip yra tinkamiausia vaikui prisijungti prie mokyklos. „Mokyklos keitimo tema yra aktuali visada. Nauji mokiniai prie Šiaurės licėjaus prisijungia ištisus metus, jeigu tik turime laisvų vietų klasėse. Anksčiausiai, kada esame sulaukę šeimos skambučio ir tarėmės dėl mokyklos keitimo buvo rugsėjo pirmoji savaitė. Tai reiškia, kad gali užtekti vos kelių savaičių, kad šeima apsispręstų dėl mokyklos keitimo” – dalijosi Ž. Drėgvaitė.
Patarimai tėvams, kaip padėti vaikui mokyklos keitimo atveju
Atvirai įvardinti ir pasikalbėti su vaiku, kodėl reikalingas mokyklos keitimas.
Suprasti ir priimti vaiko jausmus, patikinti, kad normalu jausti nerimą.
Kartu su vaiku rinktis naują mokyklą: peržiūrėti internetinį puslapį, socialinius tinklus, aptarti, kurie dalykai vaiką sudomino ir yra svarbūs.
Išsirinkus aplankyti bent kelias mokyklas, nuvykti kartu su vaiku, apžiūrėti gyvai ir užduoti rūpimus klausimus.
Padėti vaikui planuoti naują ryto rutiną, bent kelis kartus nuvykti kartu į mokyklą, palydėti iki pasitinkančio klasės mokytojo.
Aptarti kiekvienos dienos įvykius ir išklausyti vaiką.
Domėtis vaiko adaptacija naujoje mokykloje.
Padrąsinti vaiką dalyvauti mokyklos veikloje, renginiuose, lankyti būrelius.
Paskatinti papasakoti apie bendraklasius, užmegzti kontaktą su naujos klasės bendruomene, susitikti neformalioje aplinkoje.
Aptarti, kaip pavyko vaiko adaptacija su mokyklos bendruomene ar mokytoju.
Kaip nauja mokykla gali palengvinti pokytį vaikui?
Ž. Drėgvaitės teigimu, naujokų priėmimui Šiaurės licėjuje yra skiriamas padidintas dėmesys dar nuo pirmųjų pokalbių: „Tikslingai neorganizuojame masinių atvirų durų renginių, o kviečiamės individualiam pokalbiui. Kiekviena šeima yra unikali, turi savo patirtis, vertybes ir jiems svarbias klausimų temas. Stengiamės kalbėti atvirai, kuo geriau pažinti vieniems kitus, išsiaiškinti lūkesčius ir pasiūlyti geriausią abipusį sprendimą kiekvienam naujai prisijungusiam mokiniui.“
Pirmojo susitikimo metu susipažįstame, vaikštome po mokyklą, sužinome šeimos lūkesčius, papasakojame apie ugdymo metodikas ir mokyklos gyvenimą. Priimant mokinius mokslo metų eigoje, kviečiame nemokamai išbandyti mokyklą ir vieną dieną sudalyvauti pamokose kartu su būsima klase, pajausti kokia yra klasės dinamika, kaip vyksta dienos rutina, susipažinti su mokytojais.
Lygiai taip pat visi būsimi priešmokyklinukai ir pirmokai išbando mokyklą dalyvaujant Šeštadieninės mokyklėlės veiklose. „Čia jie ne tik sustiprina akademinius ir socialinius gebėjimus, bei geriau pasiruošia artėjantiems mokslo metams, užsiima įvairiomis kūrybinėmis veiklomis, tokiu būdu pamatydami, kokios pamokos vyksta Šiaurės licėjuje. Šeštadieninės mokyklos pagalba ir mes tuo pačiu geriau pažįstame vaiką, turime galimybę atidžiai parinkti būsimą mokytoją, kuris geriausiai atlieptų vaiko poreikius, asmenybę ir charakterį“, – vardija priėmimo vadovė Živilė.
„Siekiant, kad naujoko adaptacija būtų dar lengvesnė, kiekvienais metais prieš prasidedant mokslo metams, organizuojame Naujoko dieną. Tą dieną mokykloje būna tik naujokai, o jos metu vyksta įvairios veiklos, kur vaikai ne tik susipažįsta su būsimais mokytojais, bendraklasiais, bet pratinasi prie mokyklos erdvių, žaidžia sporto salėje, pietauja mokyklos valgykloje. Visa tai neišvengiamai padeda lengviau ir greičiau adaptuotis bei drąsiau pasitikti Rugsėjo 1-ąją,” – pasakojo Ž. Drėgvaitė.
Kitoks ugdymo procesas padeda lengviau adaptuotis
Pirmoji rugsėjo savaitė Šiaurės licėjuje būna kitokia nei įprastai. Remdamiesi skandinaviško ugdymo patirtimi, nuo pirmųjų dienų po vasaros atostogų, iš karto nepuolame prie vadovėlių. Ši savaitė Šiaurės licėjuje yra vadinama Dėkingumo savaitė, kuomet skiriame laiko tiek esamoms, tiek naujoms klasių bendruomenėms susipažinti, pabendrauti, pasidalinti atostogų įspūdžiais ir palengva įsivažiuoti į mokslus.
Dėkingumo savaitę užbaigia visos Šiaurės licėjaus bendruomenės Šiaurietiškas žygis, kur ne tik bendraujame, susipažįstame, bet savo pavyzdžiu mokome vaikus adaptuotis pokyčiui, kurti santykį, būti fiziškai aktyviais. Tai padeda kiekvienam vaikui, mokytojui ir visai komandai sklandžiai pradėti naujus mokslo metus, kur visada skiriamas dėmesys individualių akademinių pasiekimų ir geros emocinės savijautos balansui mokykloje.
Apie Šiaurės licėjų
Privati mokykla Šiaurės licėjus yra pirmoji Lietuvoje mokykla, įgyvendinanti šiaurietiškus ugdymo principus ir mokymąsi, grįstą fenomenų tyrinėjimu (PhenoBL). Šiaurės licėjuje taip pat veiklą vykdo darželiai ir neformalaus ugdymo centras. Šiuo metu ugdymo įstaigose mokosi daugiau nei 650 vaikų ir dirba virš 150 darbuotojų. Mokykloje taikomas Šiaurės šalių švietimo modelis nuolat sulaukia pasaulinių įvertinimų už akademinius pasiekimus, mokinių emocinės savijautos bei pažinimo raidos rezultatus.