Paskatino ieškoti naujų kelių
Plungės „Saulės“ gimnazijos chemijos mokytojos ekspertės Sigitos Žilinskienės vedamos pamokos – puikus įrodymas, kad tikslieji mokslai tikrai nėra nuobodūs. STEAM mokymo principus pati mokytoja atrado pastebėjusi mažėjantį moksleivių susidomėjimą gamtos mokslų disciplinomis. Viskas vyko mažais žingsneliais – su mokiniais S. Žilinskienė vykdavo į organizuojamus tyrėjų dienos renginius, o spindinčios mokinių akys ir naujų patirčių džiaugsmas skatino dažniau vedamas pamokas paįvairinti praktinėmis veiklomis.
Pašnekovė įsitikinusi – norint suprasti pasaulyje vykstančias gyvybę palaikančias sistemas ir procesus, atsakingai taikyti gamtotyros žinias kasdieniame gyvenime ir profesinėje veikloje, šiuolaikiniam jaunam žmogui būtinas gamtamokslinis raštingumas.
„Ugdydami mokinius siekiame, kad jie galėtų atrasti ir patirti pažinimo džiaugsmą, atpažintų ir išmoktų spręsti įvairias problemas, susijusias su gyvąja ir negyvąja gamta. STEAM mokymo principus aktyviau taikyti ėmiau nuo 2017 metų. Įrengus biotechnologijų laboratoriją ir šiuolaikišką gamtos mokslų kabinetą, sukūrėme galimybes jauniems žmonėms mokytis eksperimentuojant ir kuriant“, – pabrėžia S. Žilinskienė.
Anot didelę patirtį sukaupusios specialistės, STEAM pamokos pavyksta, kai mokiniai joms yra pasiruošę ir jau turi įgiję reikalingų akademinių žinių veiklai, leidžiančiai atsiskleisti jų kūrybiškumui ir kritiniam mąstymui.
Chemijos mokosi gamindami dirbtinius ikrus
Drauge su kolegomis chemijos mokytoja 2019 metais ryžosi organizuoti respublikinį konkursą „STEAM pavasaris“. Jau trečius metus vyksiančio konkurso metu ugdomos mokinių bendrosios, dalykinės ir skaitmeninės kompetencijos, lavinamas loginis mąstymas, kūrybiškumas.
„Konkursui sulaukus didelio susidomėjimo, aktyvesnes STEAM veiklas pradėjome organizuoti ir integruotose pamokose. Įkūrus laboratoriją pasiūlėme mokiniams įvairesnes ugdymo veiklas – klasikinės ir šiuolaikinės biotechnologijos modulius, robotikos užsiėmimus“, – vardija pašnekovė.
Savo vedamų pamokų metu mokytoja organizuoja įvairias tiriamąsias veiklas, atlieka matavimus. Rinkti duomenims pasitelkiamos šiuolaikinės skaitmeninės priemonės, su kuriomis noriai dirba mokiniai. Norėdama sudominti jaunus žmones, kuriems sunkiai sekasi tikslieji mokslai, mokytoja stengiasi parinkti įdomesnių užduočių.
„Biotechnologijų užsiėmimuose atliekami praktikos darbai, padedantys pamatyti, kaip stipriai biotechnologijų mokslas yra įaugęs į kasdieninį mūsų gyvenimą. Gaminame muilą, kremus, fermentuotus gėrimus. Mokiniai gamina bakterijas, net dirbtinius ikrus, eksperimentuoja su DNR. Moksleiviams įdomu atlikti praktines veiklas, tačiau iššūkius kelia gautų duomenų analizė, mat tam reikia įvairių gebėjimų ir žinių“, – pasakoja ji.
Mokytoja prisimena ir pačius įdomiausius mokymosi rezultatus. Pavyzdžiui, atliekant projektinę veiklą apie augalus ir šviesą, vienam mokiniui kilo idėja atlikti tyrimą, kurio tikslas – išsiaiškinti, kaip žmogaus akis reaguoja į šviesą. Mokinys pats pagamino akies modelį, padarė eksperimentą ir aprašė gautas išvadas.
„Sausą“ teoriją keičia įtraukiančios patirtys
Radviliškio Vinco Kudirkos progimnazijos matematikos ir informacinių technologijų mokytoja Irma Jančauskienė savo profesinį kelią pradėjo prieš 14 metų, tačiau greitai suprato, kad vien „sausu“ mokslu mokinių nesudomins. Pati pradėjusi domėtis STEAM ugdymo principais, netrukus savo žinias perkėlė į praktiką.
Mokytoja įsitikinusi, kad informatika – tai sritis, kurioje savęs tikrai nebūtina riboti vien teksto rašymo programomis. Informatikos pamokų metu galima braižyti planus, skaičiuoti jų mastelius, projektuoti modelius, juos atspausdinti 3D spausdintuvu. Specialistė džiaugiasi, mat jų mokykloje dauguma mokytojų pamokų metu nuolatos taiko STEAM mokymo principus. Anot jos, tik per patirtį bei praktines ir tiriamąsias veiklas mokiniai geriau pažįsta juos supantį pasaulį.
„Labai džiaugiuosi, kad turiu mokyklos administracijos palaikymą. Be priemonių negalėčiau vykdyti įtraukiančių veiklų. Šiuo metu turime atnaujintą kompiuterių klasę, 3D spausdintuvą, 3D rašiklius, 3D akinius. Tai labai padeda įtraukiant mokinius į mokymosi procesą“, – teigia I. Jančauskienė.
Mokytoja pasakoja, kad jų mokykloje esančioje integruotų gamtos mokslų laboratorijoje nuolat vyksta įvairios veikos: oro ir vandens taršų tyrinėjimas, samanų, medžio žievės, augalo žiedo bei kraujo tyrinėjimai. Čia tobulėja net pradinukai, kuriems vedamos pamokos įvairiomis temomis: ,,Kas tirpsta vandenyje?", „Kokias paslaptis slepia vanduo?“, „Kada teka elektros srovė“.
Informatikos pamokos naudingos net ir sodininkystėje
„Mano pamokose labiausiai pasiteisino 3D modeliavimas ir „Micro:bit“ kompiuteriai. Noriu, kad programavimo pamokos būtų praktinės. Jų metu susipažįstama, kaip veikia „Micro:bit“ kompiuteris. Pradedame nuo paprasčiausių elementų, programuojame žingsniamatį, su kuriuo matuojame nueitą atstumą, žingsnius, kelią nuo vieno objekto iki kito. Tuomet programuojame termometrą, su kuriuo matuojame vidaus, lauko ir skirtingų vietų temperatūras, lyginame bei darome išvadas“, – pasakoja pašnekovė.
Ji prisimena ir dar vieną itin moksleivius įtraukusią veiklą. Mokiniai informatikos pamokos metu ant palangės sukūrė „Žaliąją laboratoriją“. Joje sėjo kelių rūšių salotas, bazilikus, net gėles. Mokiniai, norėdami palengvinti augalų priežiūros darbus, naudodami „Micro:bit“ kompiuterius sukonstravo ir užprogramavo laistymo sistemą. Jiems beliko stebėti augalų augimo procesą bei džiaugtis rezultatu.
„Ne tik mokinius, bet ir mane pačią domina pažintinė veikla. Nereikia „kalti“ teorijų, geriau susipažinti, išbandyti, paliesti, pamatuoti savo rankomis. Tai atmintyje išlieka kur kas ilgiau. 3D modeliavimo pamokos patrauklios tuo, kad mokiniai skaičiuoja, matuoja ir galiausiai gali turėti daiktą savo rankose, kurį parsineša namo“, – įsitikinusi specialistė.
I. Jančauskienė pasakoja, kad progimnazijoje nuolat vyksta įtraukiančios ir interaktyvios veiklos įvairaus amžiaus vaikams. Jos ugdomi penktokai konstravo baterijas, su kuriomis įrengė nameliuose apšvietimą, moksleivių matematiniai gebėjimai buvo lavinami kuriant vaizdus su pikseliais. Anot pašnekovės, progimnazijos mokytojai nuolatos tobulėja ir aktyviai dalyvauja ne tik Lietuvos mokyklų organizuojamose mokymuose, konferencijose, dirbtuvėse, bet ir tarptautiniuose švietimo renginiuose.
STEAM ugdymo principai apjungia skirtingas disciplinas
Matematikos ir informacinių technologijų mokytoja pastebi, kad moksleiviams skirtuose ugdomuosiuose projektuose įprastai susiduria visiškai skirtingos mokslų sritys. Pavyzdžiui, mokinius itin sužavėjo pažintis su teorine medžiaga apie žvaigždes ir žvaigždynus, visatos atsiradimą, Didįjį sprogimą, visatos amžių ir plėtimąsi. Gamtos mokslų pamokose įgytą teorinę medžiagą mokiniai vėliau pritaikė praktiškai, ruošdamiesi kurti Saulės sistemą iliustruojančius maketus. Naudodamiesi skirtingais informacijos šaltiniais rinko ir mokėsi cituoti įdomesnius faktus apie Saulės sistemą. Sukaupta medžiaga buvo panaudota paruoštuose maketuose. Vėliau, prisiminę viešojo kalbėjimo ir viešosios kalbos rengimo reikalavimus, mokiniai pristatė savo projektus klasės draugams.
„Būtent toks ir yra STEAM mokymo tikslas – apjungiant skirtingas disciplinas mokytis įdomiai bei kūrybiškai“, – sako I. Jančauskienė.
STEAM ugdymo plėtra ir mokymosi aplinkos, skatinančios mokinių kūrybiškumą ir gebėjimą kurti ar pritaikyti technologijas praktikoje, prieinamumas yra skatinami ES fondų finansuojamomis priemonėmis.
