Kam to reikia? Atsakymą randa eksperimentuodami
Mokantis formules ar sudėtingus algoritmus, dažnam kyla klausimas „Kam man viso to reikia“? Iš tiesų – žinios, kurių realybėje nepanaudojame, prasmės turi mažai. Tad nestebinti turėtų ir tai, kad kartais iš pamokų išėję mokiniai kaip mat pamiršta viską, ką vadovėliuose skaitė.
„Laikais, kai visą reikiamą informaciją vos per kelias sekundes galime susirasti internete, vis svarbesnis tampa gebėjimas apjungti skirtingų sričių teorines žinias bei jas pritaikyti praktikoje. Juk realiame gyvenime nėra vien matematikos ar chemijos – problemų sprendimui reikalingas visas žinių kompleksas, – sako Vitalija Kalašinskienė, Tauragės „Versmės“ gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, STEAM modulio mokytoja. – STEAM ugdymo modelis parodo ryšį tarp skirtingų mokymosi disciplinų, o eksperimentuodami ir ieškodami atsakymų, vaikai lengviau suvokia žinių prasmę, supranta, kodėl mes turime tuos vadovėlius skaityti“.
Tauragės „Versmės“ gimnazijoje STEAM ugdymo principų taikymas – tikrai ne naujiena. Jau kelerius metus pirmų klasių gimnazijos mokiniai, atsižvelgdami į savo interesus, gali rinktis jiems patinkantį mokymosi modulį. Kol vieni gimnazistai gilina kalbų ar finansinio raštingumo žinias, kiti atlieka praktinius tiriamuosius darbus biologijos, chemijos ir fizikos mokslo srityse.
Gimnazijos laboratorijoje gamina ikrus
STEAM – tai iš anglų kalbos kilęs akronimas, kuriame užšifruotos penkios disciplinos: angl. Science – mokslas, Technology – technologijos, Engineering – inžinerija, Arts – menai ir kūryba ir Math – matematika.
V. Kalašinskienė pasakoja, kad STEAM krypties modulį gimnazijoje pasirinko maždaug ketvirtadalis moksleivių, o besidominčių tiksliaisiais mokslais ratas tikrai nemažėja. Praktinius darbus moksleiviai turi galimybę atlikti gimnazijoje įrengtoje gamtos mokslų laboratorijoje, tačiau aktyviai bendradarbiaujama ir su rajono atviros prieigos STEAM centru. Čia mokiniams suteikiama galimybė įgyti tvirtesnius darbo laboratorijoje įgūdžius, atlikti daugiau tiriamųjų darbų, susipažinti su naujomis laboratorinėmis priemonėmis.
Štai visai neseniai Tauragės „Versmės“ gimnazistai patys gamino dirbtinius ikrus ir iš jų dėliojo rudens pasakos piešinius. Mokykloje įrengtoje laboratorijoje mokėsi gaminti bioplastiką, nagrinėjo jo savybes ir panaudojimo galimybes. Eksperimento metu pavyko apjungti visas penkias STEAM disciplinas, tad vienas užsiėmimas leido pagilinti žinias skirtingose srityse.
„Visuomet smagu matyti, kaip noriai mokiniai įsitraukia į STEAM veiklas, o kai mokytis įdomu – auga smalsumas, gerėja praktiniai gebėjimai, darbo įgūdžiai. Reikia galvoti ne tik apie tai, ką mokiniai turi išmokti pagal sudarytą ugdymo programą, bet ir ką jie veiks pabaigę gimnaziją, todėl STEAM ugdymui skiriame tikrai nemažai dėmesio“, – sako V. Kalašinskienė.
Pirmiausia – praktika, vėliau – teorija
Fizikos pamokas „Versmės“ gimnazijoje vedanti Lijana Lileikytė įsitikinusi – patyrimai skatina ieškoti naujų žinių, todėl į mokymosi procesą mokytoja stengiasi įtraukti kuo daugiau realių pavyzdžių, leidžiančių mokiniams patiems prisiliesti prie fizikos mokslo paslapčių. Praktinės veiklos, edukacijos, demonstracijos įgalina mokinius pamatyti, kaip teoriją pritaikyti praktiškai, tuo pačiu didina jų motyvaciją ir susidomėjimą.
„STEAM ugdymas puikiai atspindi žinomą posakį „Pasakyk – pamiršiu, parodyk – prisiminsiu, leisk pačiam padaryti – išmoksiu“. Mokiniams visuomet smalsu pamatyti levituojančią lempą, tačiau jei pamoką pradėčiau nuo teorijos apie elektromagnetų veikimo principus, tikriausiai nebūtų taip įdomu. Norint sudominti, pirmiausia reikia sukurti įspūdį, o jau tuomet mokiniai ir patys noriai gilinsis į teoriją, aiškinsis visus veikimo principus“, – sako L. Lileikytė.
Fizika tam – itin dėkinga disciplina, mat savyje talpina daugybę skirtingų sričių: matematiką, informatiką, chemiją, biologiją, inžineriją, o kartais net ir menus. Štai fizikos pamokoje gimnazistai turėjo galimybę išbandyti tamsiąją kamerą (Camera obscura) – pro mažą skylutę įsiskverbiant šviesai, ant visiškai tamsios patalpos sienos projektuojamas lauke matomas apverstas vaizdas. Šią techniką savo paveikslams kurti naudojo pats Leonardo da Vinči.
„Neseniai STEAM centre mokiniai atlikinėjo magnetinio lauko tyrimus. Jie patys, dar neturėję žinių šioje srityje, bandė išsiaiškinti, kuris iš dviejų identiškai atrodančių strypų yra tiesiog geležis, o kuris – nuolatinis magnetas. Tai yra kitokia patirtis – pirmiausia atrandi atsakymą, o tik tuomet pereini prie teorinių žinių. Per praktiką įgytos žinios įsimena ilgam“, – sako fizikos mokytoja.
L. Lileikytė pastebi, kad patyriminės STEAM veiklos ne tik skatina kaupti žinių bagažą, bet ir suteikia galimybę atskleisti stipriąsias savybes, kurias mokiniai ne visuomet parodo įprastų pamokų metu. Neretai tie, kurie pamokose nuobodžiauja ir nesublizga aukštais įvertinimais, praktinių veiklų, išvykų ir edukacijų metu tampa lyderiais – pirmi eina ieškoti atsakymų, nebijo klysti.
Mokytojai antrina ir V. Kalašinskienė – anot jos, vertinti mokinių gebėjimus vien tik pagal pažymius tikrai neverta, mat už jų neretai slepiasi kur kas daugiau: „Būna, matome, kad tas pats mokinys vienose disciplinose turi dešimtukus, o kitose – šešetus. Dažnu atveju tokie mokiniai prisipažįsta, kad kai kuriuos dalykus mokytis jiems tiesiog nuobodu, pritrūksta motyvacijos. Štai kodėl STEAM pamokos nėra vertinamos balais – mums svarbu, kad vaikai jaustų malonumą atlikdami praktines veiklas. O kuomet mokymosi procesas įtraukiantis, skatinantis kaupti žinias, tuomet ir rezultatai įprastai nenuvilia.“