STEAM centrai jau veikia Alytuje, Marijampolėje, Panevėžyje, Tauragėje, Telšiuose, Šiauliuose, Utenoje. Tiems, kurie nebuvę ir nesidomėję – kas yra STEAM centrai ir kokiu principu jie veikia?
STEAM ugdymo centruose yra vykdomi komandiniai ir grupiniai užsiėmimai, kurių metu atliekama edukacinė, kūrybinė, eksperimentinė veikla. Modernios laboratorijos, aprūpintos inovatyvia edukacine įranga, čia sukurtos ne demonstracijai, o tam, kad kiekvienas galėtų savarankiškai prisiliesti prie realių problemų sprendimų ir tuo pačiu leistų į tiksliuosius mokslus pažvelgti įdomiai bei kūrybiškai.
STEAM centrai siūlo labai plačią veiklų įvairovę, kurios atsiranda per standartines metodikas – pavyzdžiui, mokiniai konstruoja robotus, dirbtinio intelekto pagalba inovatyviame šiltnamyje augina braškes, laboratorijose tiria kristalus ar patys gamina dirbtinius inkstus. Tokios įtraukios ir nekasdienės veiklos leidžia kitomis akimis pamatyti gamtos ir technologinių mokslų pasaulį.
Labai džiugu, kad STEAM centrai užmezgė ryšį ir su platesne bendruomene – vykdo Trečiojo amžiaus universiteto klausytojams skirtas veiklas, įvairius neformaliojo ugdymo užsiėmimus. Šios į bendruomenę nukreiptos veiklos leidžia prisiliesti ir pamatyti, kaip technologiniai ir gamtos mokslai padeda mums kiekviename gyvenimo žingsnyje.
Nuo pirmųjų STEAM ugdymo atviros prieigos centrų atidarymo Lietuvoje jau praėjo šiek tiek laiko – kokį pokytį tai davė mūsų ugdymo sistemai?
Manau, esminis pokytis – tai sukurtas institucijų tinklas, į kurį švietimo bendruomenės gali kreiptis aktualiais ugdymo klausimais ir tuo pačiu patirti inovatyvius STEAM mokymosi metodus. Anksčiau Lietuvoje turėjome edukologijos centrus, veikė pedagogų profesinės raidos centras, tačiau jiems užvėrus duris kurį laiką šioje srityje buvo jaučiama tuštuma. STEAM centrų tinklas tapo vadinamųjų „know how“ konsultacijų erdvėmis ir padėjo sukurti vieningą sistemą, leidžiančią mums, kaip visuomenei, šioje srityje judėti tikslingai ir suplanuotai.
Tuo pačiu STEAM centrai išsprendžia vidurinės grandies problemą. Juk norint prisiliesti prie tiriamojo mokslo, anksčiau reikėdavo keliauti į universitetą. Jame – labai brangi įranga, kuria ne kiekvienam leidžiama naudotis. Mokyklose įrangos taip pat yra, tačiau ji dažnu atveju – per daug paprasta. STEAM centrai, paremti atvirtos prieigos idėja, užpildo šią nišą. Tai ir susitikimų vieta, kurioje galima pasikalbėti apie mokslą bei technologijas, ir erdvė įmonėms pristatyti savo technologijas ar menininkams įtraukti mokslo aspektus į savo kūrybą.
Vieningos ir kryptingos sistemos kūrimas yra vienas iš atsakymų į klausimą, kodėl verta investuoti į STEAM ugdymo plėtrą?
STEAM – tai kur kas plačiau nei tik atvirosios prieigos centrai. STEAM ugdymas yra XXI amžiaus kompetencijomis pagrįstas iššūkių ir problemų sprendimas. Tai, ko mums reikia kasdieniame gyvenime. Ypatingai šiame neramiame laikotarpyje, kuomet turime užsitikrinti, kad net ir izoliuotomis sąlygomis turėsime pakankamai žmonių, gebančių spręsti tam tikras technologines problemas. Būtent šių sričių specialistus ir ruošia STEAM ugdymas. Investuodami dabar, ruošiame specialistus, kurie gebės kurti ateitį labai neapibrėžtomis sąlygomis.
Darbą pradeda ir metodinis Vilniaus STEAM centras. Kuo jis bus išskirtinis?
Esame vienas iš trijų Lietuvoje būsimų metodinių STEAM centrų. Klaipėdoje toks centras jau veikia, o Kaune jis bus įkurtas Mokslo saloje. Mūsų centras kaip tik pradėjo rinkti komandą, ir aktyvų pasiruošimą lankytojus Vilniaus centre esančiame buvusiame Planetariume priimti jau 2024 m. pavasarį.
Sostinėje mokosi 22 proc. visos Lietuvos mokinių, tad Vilniaus STEAM centras išsiskirs savo dydžiu ir siūlys didžiausią veiklų įvairovę. Turėsime dvigubai daugiau laboratorijų nei regioniniai STEAM centrai: šešias standartizuotas laboratorijas papildys dvi specializuotos – skaitmeninė gamybos laboratorija bei šviesos technologijų-lazerių laboratorija. Tačiau ir standartizuotos laboratorijos bus platesnio profilio. Pavyzdžiui, vietoj biologijos–chemijos laboratorijos Vilniaus STEAM ugdymo centre bus įrengtos chemijos ir gyvybės mokslų laboratorijos, kuriose per partnerystę su biotechnologijos įmonėmis, sieksime inovatyvius gyvybės mokslus Lietuvos švietime skleisti dar plačiau.
Kiekvienos Vilniaus STEAM centro laboratorijos koordinatoriais dirba mokslo bendruomenės nariai, profesionaliai išmanantys dalykinius aspektus, tad imsimės lyderystės kuo labiau padėti ir konsultuoti regioninius STEAM centrus metodiniais klausimais, į veiklas įtrauksime ne tik mokinius, bet ir mokytojus. Vilniaus universitetas, kuriame įkurtas Metodinis STEAM ugdymo centras, intensyviai investuoja į ateities mokytojų rengimą, todėl glaudžiai bendradarbiausime ir su aktyviai fakultetuose atsirandančiais dalykinės didaktikos centrais. Be to, jau dvejus metus VU Šiaulių akademijoje veikia Šiaulių STEAM ugdymo centras.
Esame daugiau nei tik STEAM centras – visas Vilniaus universitetas jungiasi į misiją pasiūlyti mokyklų bendruomenėms kokybišką STEAM ugdymą.
Prieš tai minėjote, kad STEAM centrai tampa erdve ir technologijų verslo atstovams. Verslui tai – aktuali sritis?
Įmonių suinteresuotumas tikrai auga. Turime atvejų, kuomet įmonės siūlo tiesioginę pagalbą, tokiu būdu įprasmindami savo socialinę atsakomybę. Taip pat vis daugiau verslo atstovų ateina su turinio idėjomis. STEAM centrų metodininkai šiuo atveju yra tarsi vertėjai tarp verslo atstovų ir švietimo bendruomenės. Jie padeda susikalbėti ir atrasti vieniems kitus, idėjas paversti įdomiomis STEAM edukacijomis. Tai – puikus būdas verslo atstovams sudominti mokinius ir paskatinti ateityje rinktis būtent šios krypties studijas.
Šiandien statistika, deja, nedžiugina – norinčiųjų studijuoti tiksliuosius mokslus nėra daug, nors būtent šių sričių specialistams siūlomas aukštesnis atlygis. Galimybė kitomis akimis pažvelgti į šiuos mokslus dar mokyklos suole galėtų padėti keisti esamą situaciją?
Viena iš priežasčių, kodėl moksleiviai nenoriai renkasi studijuoti STEM dalykus – tam tikras egzistuojantis atotrūkis tarp to, ko mokomės mokyklose ir su kuo realiai susidursime gyvenime. Aš, pats būdamas biotechnologas pagal išsilavinimą, greičiausiai nebūčiau pasirinkęs šio kelio, jei ne papildomos galimybės už mokyklos ribų. Tokia chemija, kokią teko pačiupinėti vien tik pagal mokyklinę programą, manęs nebūtų sužavėjusi.
Kuo daugiau galimybių prisiliesti prie realaus pasaulio mokiniai gaus, tuo didesnė tikimybė, kad ateityje turėsime daugiau studijuojančių STEM dalykus. STEAM tinklas leidžia kurti savus mažus projektus, tyrinėti, matyti pokyčius ir rezultatą. Tik įgalindami mokinius pasitikėti savo jėgomis ir atrasti tiksliųjų mokslų žavesį, galime išugdyti būsimus ateities kūrėjus.
Norėtųsi pabrėžti ir tai, kad tikrai nebūtina rinktis tarp STEM ir kitų dalykų. Mums reikia įvairių žinių ir gebėjimų. STEAM ugdymas būtent į tai ir orientuotas – gebėti kūrybiškai pažvelgti į problemų sprendimą.
Tikiuosi, kad turėsime kartą, kuri nebijos mokymosi visą gyvenimą ir baigę teisės ar kitas studijas, norės gilintis į technologijas. Lietuvoje trūksta ne išradėjų, o vadinamųjų mediatorių, gebančių mokslininkų kuriamas inovacijas laiku ir vietoje pritaikyti pagal esamas galimybes tam, kad turėtume didžiausią poveikį. O tam reikia išmanyti ne tik tiksliuosius mokslus.
STEAM atviros prieigos centrų kūrimas ir plėtra yra skatinami ES fondų finansuojamomis priemonėmis.