Moterų fotosesijos su spalvingomis lengvomis suknelėmis (angl. „flying dress“) prieš kelerius metus išpopuliarėjo Graikijos saloje Santorinyje. Idėja netrukus pasklido ir į kitus turistų mylimus kraštus – Dubajų, Tulumą, įvairius Italijos miestus. Nenuostabu, kad moterys pamėgo tokias fotosesijas: nuotraukos su vėjyje besiplaikstančiomis suknelėmis estetiškai patrauklios ir atrodo taip, lyg būtų kurtos aukštosios mados žurnalui, tačiau iš tiesų yra įperkamos kiekvienai.
Lietuvoje tokias fotosesijas kuria fotografė Edita Šidlauskienė, įkūrusi prekių ženklą „Flying Dress Feelings“. Pati Edita į fotografiją atėjo vedama širdies šauksmo.
„23-ejus metus turėjau solidų darbą: dirbau su IT pardavimais ir procesų valdymu, buvau IT projektų vadovė, - pasakoja ji. – Bet vieną dieną pajutau, kad man jau gana: tiesiog nebežibėjo akys, darbas manęs nebedžiugino, kasdienybėje trūko moteriškos magijos, įkvėpimo ir spalvų. Ar tikrai mėgaujuosi gyvenimu? – paklausiau savęs. Gal reikia kažką keisti?..
Pradėjau nuo išvaizdos pokyčių: jaunystėje labai mėgau fotografuotis, mano portretai kabėdavo parodose, tačiau metams bėgant atvaizdas veidrodyje ėmė mažiau džiuginti. Susiėmiau: sureguliavau mitybą, tris-keturis kartus per savaitę ėmiau lankytis sporto klube, ir kūno linijos sugrįžo. Pasiekus vieną tikslą, beliko susirasti širdžiai mielą veiklą, kuri mane džiugintų. Kaip tik prasidėjo karantinas: užsidariusi namuose turėjau laiko pamąstyti, ką labiausiai noriu veikti gyvenime. Konsultavausi su koučingo specialiste, aiškinomės mano talentus ir pomėgius, bandėme išgryninti idėją. Išsigryninome, kad mano širdžiai artimiausi du dalykai: kelionės ir fotografija. Ta kryptimi ir ryžausi eiti.“
Edita įstojo studijuoti į Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centrą: fotografuoti mėgo nuo mažumės, bet troško tai daryti profesionaliai. Mokytis labai patiko, fotografijos studijas baigė vienais dešimtukais. Tapusi profesionalia fotografe, pamėgo kurti žmonių portretus. „Fotografijoje yra šiek tiek technikos, o visa kita – menas, – tvirtina.
– Man patinka kurti meną. Žymus fotografas Albertas Pocejus man sykį pasakė įsimintiną frazę: „Lietuvoje yra septyni tūkstančiai fotografų, jei tu nori iš jų išsiskirti – privalai fotografuoti kitaip.“ Ir pasiryžau: būsiu ne vestuvių ar krikštynų fotografė, kaip visi, o susikursiu savo išskirtinį braižą.“
Pirmąkart fotosesijas su plevenančiomis suknelėmis ji pamatė lankydamasi Santorinyje. „Fotografų asistentai mėtė suknelių klostes į viršų, jos plaikstėsi vėjyje, fone švytėjo balti namukai mėlynomis langinėmis, ir mane tai sužavėjo: Dieve, kaip paprasta... Ir kaip gražu, - šypsosi. - Mėnesį praleidau Dubajuje: ilgomis suknelėmis pasipuošusių moterų fotosesijos prabangos fone irgi paliko didelį įspūdį. Ir parsivežiau tą idėją į Lietuvą.“
Moters pavertimas karaliene, ta emocija, kurią ji patiria, Editai pasirodė labai graži ir prasminga. „Kai pati buvau jauna, daug ko neįvertinau, bet su branda atėjo supratimas, kad grožis nėra amžinas, - tikina. – Todėl jį reikia fiksuoti, išsaugoti. Išmokau vertinti grožį metams bėgant, tad puikiai suprantu tą moters pasąmonėje glūdintį troškimą: „Dar noriu pabūti graži. Noriu sau ir pasauliui įrodyti, kad galiu būti karalienė.“
„Flying Dress Feelings“ prekių ženklą būtų sunku įsivaizduoti be suknelių. Edita rado dizainerę, kuri jas pasiuvo: „Man atsiuntė išsirinkti audinius. Rinkausi ryškiaspalvius, lengvus, nesiglamžančius, - prisimena. – Nuotraukose atrodo, kad tie apdarai tiesiog skrieja, bet iš tiesų pati suknelė vėjyje neplevena – reikia asistento, kuris ją merginai iš paskos nešiotų, kedentų ir banguotų. Veiklos pradžiai buvo sukurtos šešios reguliuojamo dydžio suknelės. Norėdama jas išbandyti, paprašiau draugių pabūti modeliais, kad padaryčiau pirmąsias nuotraukas. Pavyko labai gerai, ir supratau: aš tikrai galiu.“
Sudėjus fotosesijas į feisbuką, tuoj atsirado susidomėjusių moterų. „Merginos į fotosesijas ateina jau pasidažiusios, nors, žinoma, aš galiu rekomenduoti vizažistę, – proceso eigą vardija fotografė. – Tuomet apsirengia suknelę. Daugelis atsiveda draugę ar mamą, kaip palaikymo komandą. Fotografuojamės įvairiose vietose: esu fotografavusi ant Mažvydo bibliotekos laiptų, miške, Užutrakio dvare, Paulavos respublikoje ir kitur.
Fotografuoti sekasi puikiai: mūsų moterys gražios, nebijo savęs parodyti. Kartais iš pradžių būna jaudulio, bet aš moku bendrauti, nuraminti, jei jaudinasi. Prašau, kad jos atsipalaiduotų, o aš tik gaudau momentus. Daugelis mano klienčių – jaunos, nebijančios kameros, mėgstančios pozuoti. Jos nori fotosesijų sau, atminčiai, socialiniams tinklams.
Galiu atskleisti: labiausiai lietuvių mylimos suknelių spalvos – mėlyna ir žalia. Kai fotosesija vyksta mieste, būna labai smagu, sulaukiame daug dėmesio: žmonės žiūri kone išsižioję, suknelės labai traukia akį, tad susėda ant suoliukų ir žiūri, o mergina iškart pasijunta žvaigžde.“
Daugelis besidominčių moterų teiraujasi kainų, bet šios tikrai nesikandžioja: valandos trukmės fotosesija Vilniuje su suknele kainuoja 180 eurų, padaroma 15 nuotraukų. Pusantros valandos – 220 eurų ir per 20 nuotraukų, o dviejų valandų fotosesija su dviem suknelėmis ir 30 nuotraukų – 350 eurų.
„Lietuvoje kainos nėra didelės, užsienyje jos kur kas didesnės, – teigia Edita. – Man smagu fotografuoti ne vien Lietuvoje – kraštovaizdis ten iškart kitoks. Lankiausi Tenerifėje, ten atsirado daug norinčių fotografuotis su plevenančiomis suknelėmis kalnų, uolų ir vandenyno fone. O dabar svajoju apie Dubajų: mielai skrisčiau ten padirbėti mėnesiui ar dviem.“
Fotografė Edita Šidlauskienė. Fb, Instagram: „Flying Dress Feelings“
Tel. nr. +370 656 05424, el. paštas: tomdita@gmail.com