Todėl, pasak veiklaus ir šiuo metu keliuose darbuose dirbančio Socialinių mokslų kolegijos studento, gyvenime svarbiausia – nesustoti, nuolat ieškoti naujų veiklų, hobių ir nebijoti iššūkių.
– Kokiose situacijose paprastai pasinaudoji tuo, kad esi gražus, žinomas ir charizmatiškas?
– Nesijaučiu nei ypatingai gražus, nei labai žinomas ar charizmatiškas. Visi žmonės kažkuo žavūs, visi kažkuo gražūs ir visi gali pasinaudoti savo privalumais. Reikia tik labai gerai save pažinti, ir suprasti šalia esantį žmogų.
– Kaip dažniausiai save pristatai pažinties pradžioje?
– Viskas priklauso nuo žmogaus, su kuriuo susipažįstu ir aplinkos, kuri mus tuo metu supa.
– Studijuoji, dainuoji, dirbi. Kuri veikla Tau yra prioritetinė?
– Socialinių mokslų kolegijoje studijuoju tarptautinį marketingą ir ženklodarą, dainuoju, dirbu redaktoriumi radijo stotyje ZIP FM ir viešųjų ryšių atstovu vienoje televizijos prodiuserinėje kompanijoje. Didžiausią malonumą jaučiu dainuodamas ir būdamas scenoje, tačiau stengiuosi visose srityse išdalinti save vienodai. Jaučiu, kad tik nuolat kažką veikdamas, kažką ir padarysiu.
– Ką dar norėtum veikti, jei tik turėtum daugiau laiko?
– Dievinu keliones! Nesvarbu, ar jos Lietuvoje, ar užsienyje. Jei tik turėčiau daugiau laiko, norėčiau nuvažiuoti į Azijos šalis – Vietnamą ar Indiją. Šioms kelionėms skirčiau bent tris mėnesius, per kuriuos visiškai atsiribočiau nuo socialinių tinklų ir pasinerčiau į savirealizaciją ir kūrybą.
– Išduok paslaptį, kaip susiplanuoti laiką, kad viską suspėtum?
– Norėčiau žinoti šią paslaptį... (šypsosi) Jei tik mokėčiau tinkamai planuoti laiką, dažniau užsiimčiau širdžiai mielomis ir naudingomis veiklomis – daugiau laiko skirčiau sportui, kelionėms bei saviugdai ir asmeniniam tobulėjimui.
– Kodėl Kauno technologijos universiteto studentas pradėjo studijuoti Socialinių mokslų kolegijoje?
– Gimiau Kaune, tad pirmus dvejus metus ten studijavau dvi skirtingas specialybes. Tačiau supratau, kad jos – ne man. Atsirado darbų Vilniuje, dažnėjo filmavimai televizijos laidose ir projektuose, tad nusprendžiau keltis į sostinę. O čia jau ilgai negalvojau ir įstojau į SMK. Jaučiau ir mačiau, kad šioje aukštojoje mokykloje viskas kitaip – man patiko moderni kolegijos aplinka, užsienio dėstytojai ir studentai, nuolat skatinamas kūrybiškumas. Po metų studijų mano nuomonė apie SMK tik pagerėjo.
– Paminėjai, kad patinka užsienio dėstytojai. Sakyk, ko Tu tikiesi iš jų?
– Man patinka dėstytojai ir mokytojai, kurie supranta, jog dabartinės kartos mokinių ir studentų negalima mokyti taip, kaip buvo mokomi mūsų tėvai ar seneliai. Z ir Y kartos užaugo technologijų pasaulyje, mes turime visai kitą požiūrį į gyvenimą ir mus supančią aplinką, tad geras dėstytojas turėtų būti inovatyvus ir prisitaikyti prie besikeičiančių studentų.
– Kokioje aplinkoje Tau labiausiai patinka būti, kurti, dirbti?
– Priklauso nuo nuotaikos. Kartais mėgstu būti įvykių sūkuryje, miesto centre. Užsidedu ausines, klausau muzikos ir stebiu žmones – kaip jie skuba, kažkur bėga, kartais svajoja, juokiasi ar pykstasi. Kitą kartą laiką mieliau leidžiu gamtos apsuptyje, kur pasikraunu geros energijos ir ramybės. Žmonės, miestai ir gamta – tai trys dalykai, kurie tam tikrais gyvenimo momentais man padeda surasti įkvėpimą.
– O kaip save motyvuoji, kai trūksta energijos darbui, kūrybai ar mokslams?
– Beveik vienerius metus savo gyvenime ne daug ką veikiau – niekur nestudijavau, nedirbau ir nedainavau. Ironiška, bet tai buvo laikas, kai niekuo nepatobulėjau, nenuveikiau nieko prasmingo, nors laiko turėjau į valias. Žinau, kad neturėjimas veiklos – tai kelias į degradaciją. Todėl veikla mane ir motyvuoja.
– Kaip manai, kokie autoritetai Tau padarė, o gal vis dar tebedaro didžiulę įtaką?
–Yra keli žmonės, kurie mano gyvenime atsirado netikėtomis aplinkybėmis ir... taip pat netikėtai pradingo iš jo. Vertinu visas pažintis ir puikiai žinau, kad iš kiekvienos gyvenimo situacijos galima labai daug ko pasimokyti.
– Kokią knygą norėtum rekomenduoti draugams?
– Nesu skaitęs daug knygų, tačiau yra pora, kurios labai patiko ir jas mielai rekomenduoju savo draugams ir bičiuliams – Paulo Coelho „Alchemikas“ ir amerikiečių rašytojo Džeromo D. Selindžerio „Rugiuose prie bedugnės“. Pastaroji knyga yra apie jaunuolio maištą prieš tėvus, mokytojus, nusistovėjusias normas ir savojo „aš“ ieškojimą.
– Sporto šaka, kuriai būtinai kada nors rasi laiko?
– Didžiąją vaikystės ir paauglystės dalį lankiau regbį. Tai buvo tam tikra pertrauka nuo muzikos, kurios tuo metu reikėjo. Vėliau grįžau į dainavimą, tad sportui skyriau vis mažiau laiko. Dabar lankau sporto salę, bet didžiausias malonumas – bėgioti ir važinėti dviračiu. Jaučiu, kad man tai padeda prasiblaškyti, šiek tiek prapūsti mintis.
– Ką patartum šiandien pasirinkimų kryžkelėje stovinčiam jaunam žmogui ir galvojančiam: kokią profesiją pasirinkti?
– Patarčiau niekada nesustoti, nebijoti keisti specialybę, ieškoti mielos širdžiai veiklos ir svarbiausia – neklausyti, ką sako kiti. Vadovaujuosi logika, jog geriau gailėtis, kad kažką padarei, nei dėl to, ko nepadarei. Pats pakeičiau dvi specialybes ir vieną aukštąją mokyklą. Dabar jaučiu, kad studijuoju būtent ten, kur iš tiesų norėjau! Trečias kartas nemelavo.
– Ir, žinoma, atostogos! Kaip Tu mėgsti leisti savo atostogas?
– Atsikvėpti ir pailsėti kelioms dienoms mielai išvažiuoju į Lietuvos miestus – Birštoną, Druskininkus, Anykščius ar Klaipėdą. Tačiau tikrosios atostogos man – kelionės į užsienio šalis. Noriu pamatyti kuo daugiau skirtingų miestų, pažinti įvairiausius žmones ir kultūras. Pamatyti gražiausius pasaulio pastatus, išragauti įvairiausius valgius.
Kalbino: Svajūnė Marcinkevičienė.
Užsakymo nr.: PT_75286547