Tai liudija kad ir statistika: kone du trečdaliai Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto absolventų dirba jau studijų baigimo dieną. „Anksčiau advokatų kontoros, bendrovės ir organizacijos darbuotojų ieškodavo tarp ketvirto-penkto kurso studentų, o dabar kalbinami jau ir pirmakursiai. Tai liudija tiek didelę profesionalių jaunų teisininkų paklausą, tiek ir jų trūkumą. Todėl teisės studijos mūsų fakultete buvo ir lieka vienos perspektyviausių“, – tvirtina VU Teisės fakulteto dekanas profesorius Tomas Davulis.
Tačiau ar taip liks ir artimiausioje ateityje? Daugelis bendrovių visame pasaulyje ir Lietuvoje, ypač gamybos įmonės, vis plačiau taiko įvairius technologinius sprendimus, kuriais siekiama didinti veiklos efektyvumą pakeičiant žmogaus darbą robotais. Panašių tendencijų matyti ir teisės srityje. Kuriamos ir bandomos dirbtinio intelekto technologijos, programos, padėsiančios ne tik rūšiuoti bei apdoroti teisinius dokumentus, bet ir juos analizuoti bei kurti. Kada galime sulaukti dienos, kai, pavyzdžiui, besiskiriančių sutuoktinių ginče lemiamą žodį tars teisės robotas – visiškai nešališkas, racionalus, neklystantis, ir teisinį išsilavinimą turinčių žmonių reikės vis mažiau?
Žmonės gyvi pasitikėjimu
„Pagalbiniai veiksmai tikrai bus automatizuojami: pavyzdžiui, jau dabar algoritmai galėtų skaičiuoti, kokio dydžio kompensacijos turi būti paskirtos nuteistiesiems, kuriems įkalinimo įstaigose neužtikrinamas minimalus priklausantis gyvenamasis plotas ar tinkamos gyvenimo sąlygos. Daugelis veiksmų automatizuojami ir ateityje jų tik daugės. Vis dėlto, esu tikras, kad visos šios programos taip ir liks tik pagalbinė priemonė, o įstatymus kurs ir sprendimus priims žmonės“, – teigia teisės profesorius.
Pasak jo, taip atsitiksią ne dėl technologijų netobulumo, bet pirmiausia dėl pačių žmonių. T. Davulis įsitikinęs, kad žmonės niekuomet nesutiksią, kad sprendimus dėl jų likimo priimtų mašinos. „Teisinius sprendimus ginčuose tarp žmonių visuomet priėmė kiti žmonės, kuriems šią teisę ir pareigą kiti suteikė dėl jų profesionalumo, patirties, demokratiniu būdu suteikdami įgaliojimus, dėl jų autoriteto. Pastarojo jokia mašina neturės. Kol lieka nors minimali klaidos tikimybė, žmonės visada norės, kad tai būtų žmogaus, o ne mašinos klaida. Žmonės gyvi tikėjimu ir pasitikėjimu, todėl jie niekuomet automatams neperleis pagrindinio sprendimo priėmimo teisės“, – pažymi pašnekovas.
Tai – tik viena iš priežasčių, dėl kurių, VU Teisės fakulteto vadovo įsitikinimu, profesionalių ir išmintingų teisininkų poreikis nemažės. O augs jis dėl vis spartesnių pokyčių visose žmonių gyvenimo ir veiklos srityse. Pasak T. Davulio, brandžiose valstybėse teisės aktų ir taisyklių paprastai neskubama keisti atsiradus vienai ar kitai naujovei.
„Vadinamoji „gig economy“ arba poreikių ekonomika, dalijimosi ekonomika, dronai, autonominiai automobiliai – visame pasaulyje vyksta daugybė reikšmingų pokyčių, tačiau dėl to nebūtina visuomet taisyti įstatymų ar kurti naujų. Šiuolaikinė civilinė teisė paremta daugiau nei prieš du tūkstantmečius kurtais romėnų teisės principais, kurie puikiai veikia ir šiandien. Jei teisės taikytojas – advokatas, teisėjas, prokuroras, – yra išmintingas, jis gali adaptuoti esamas taisykles konkrečioms situacijoms. O jei kyla poreikis įstatymus dažnai keisti ar atnaujinti, tai nebūtinai reiškia, jog trūkumų turi teisės sistema. Labiau tikėtina, tiesiog nesugebama esamų teisės aktų taikyti.“
Reikalingi sumanūs teisininkai
Pašnekovas teigia, kad Danijoje įstatymai keičiami tris-keturis kartus rečiau nei Lietuvoje, nors pirmojoje pokyčių ir naujovių kyla nė kiek nemažiau. „Nėra srities ar problemos, kurios neapimtų teisė. Ji kaip tinklas – vienur tankesnė, kitur retesnė, bet dengia viską. Atsiradus kokiai naujovei – pavyzdžiui, jei imtume išgauti kokias nors dujas, apie kurias pasaulis iki šiol nebuvo girdėjęs, mažiau sumanūs teisininkai atsivers kodeksą ir sakys – čia nieko apie tai neparašyta, reikia pildyti įstatymą. O mes ugdome sumanius specialistus, kuriems pakaktų žinių ir įgūdžių nuo bendrinių problemų pareiti prie siaurų atvejų ir spręsti bet kokius ginčus tarp asmenų ir organizacijų“, – pažymi VU Teisės fakulteto vadovas.
Taigi fakulteto studentai įstatymų ir kodeksų mintinai „nekala”. Anot T. Davulio, būsimieji teisės specialistai pirmiausiai mokomi teisinio mąstymo – kritiško, logiško, abstraktaus, – ir taikyti jį sprendžiant pačias įvairiausias teisines problemas. To neįmanoma išmokti vien tik iš knygų. Pašnekovas pabrėžia, kad viena fakulteto stiprybių yra ta, jog čia dirba ir būsimuosius teisininkus ruošia ne tik aukšto lygio mokslininkai, bet ir vieni geriausių Lietuvos praktikų – teisėjai, prokurorai, advokatai, valstybės tarnautojai. Galimybė bendrauti su savo sričių autoritetais ir tiesiogiai semtis jų patirties absolventams padeda įgyti ir teorinių žinių, ir praktinių įgūdžių.
„Skaitydamas žmogus gali įsisavinti iki dešimtadalio informacijos. Mes siekiame, kad likusią dalį jie įgytų mokydamiesi ir bendraudami su geriausiais profesionalais. Tokiu būdu studentai sužino ne tik, kad yra taip ar anaip, bet ir kodėl taip yra, kokios tendencijos stebimos įvairiose bylose, ką tai reiškia praktiškai“, – sako T. Davulis.
Patirties fakulteto studentai įgyja ir dalyvaudami įvairiuose projektuose – pavyzdžiui, Vilniaus universiteto Teisės klinikos veikloje. Čia vyresniųjų kursų studentai, kuruojami profesionalių advokatų, teisininkų, fakulteto mokslo darbuotojų, teikia nemokamą teisinę pagalbą. Konsultacijos teikiamos ne tik į kliniką Vilniuje atvykusiems gyventojams – nuotoliniu būdu konsultuojami ir piliečiai kituose miestuose, užsienio šalyse.
Dirba visame pasaulyje
Per penkerius studijų metus įgydami teisės magistro laipsnį fakulteto absolventai iš esmės įsigilina į Lietuvos teisės sistemą. Kaip teigia prof. T. Davulis, gerai išmoksta „teisinę kalbą“. „Sistemos yra panašios visose šalyse, jos dažnai skiriasi tik detalėmis, bet veikimo principai yra panašūs. Taigi gerai išmokęs vieną teisinę kalbą, ją galėsi pritaikyti bet kurioje sistemoje ar šalyje. To nepavyks, jei būsi pasikapstęs paviršiuje, išmokęs tik po kelis įvairių kalbų žodžius. Štai kodėl mūsų absolventai nesunkiai įsidarbina užsienio šalyse, tarptautinėse organizacijose – perpratę pamatinius principus ir turėdami gilias žinias, jie gali jas taikyti bet kur“, – teigia pašnekovas.
Ne tik todėl tarptautinei veiklai ir praktikai fakultete teikiamas ypatingas dėmesys. Pavyzdžiui, studentai dalyvauja projekte „Law Without Walls“ („Teisė be sienų“), kur su kolegomis iš prestižinių aukštųjų teisės mokyklų, tokių kaip Harvardo ar Stenfordo, susibūrę į tarptautines komandas sprendžia konkrečias tarptautiniam verslui kylančias problemas ir teikia jų sprendimus. Fakultetas bendradarbiauja su 60 užsienio aukštųjų mokyklų, į kurias studentai gali išvykti studijuoti semestrą ar du.
Tiesa, kol kas daugiau yra atvykstančiųjų studijuoti čia. VU Teisės fakultete galima įgyti magistro išsilavinimą kitose aukštosiose mokyklose studijas baigusiems studentams. Itin populiari Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės magistro studijų programa anglų kalba, kurią renkasi užsienio, daugiausiai Rytų Europos šalių studentai. „Aktyviai bendradarbiaujame artimosiomis ES kaimynėmis ir tarp Baltijos šalių esame užėmę lyderių pozicijas, rengdami teisės specialistus, kurie vėliau grįžta į savo šalis ir prisideda prie jų reformų“, – pasakoja T. Davulis.
Fakulteto veikla akademijos sienomis toli gražu neapsiriboja. Fakulteto bendruomenė neseniai pristatė teisės žinių portalą www.teise.pro, kur teisės profesionalams, norintiems jais tapti ir visiems aktyviems bei smalsiems piliečiams teikiamos teisės pasaulio naujienos.
„Senovės romėnų politikas, filosofas, oratorius Cicerono teigė: „esame įstatymų vergai, kad galėtume būti laisvi“. Laisva visuomenė neįmanoma be teisės normų, o jeigu jų nepaisome, nežinome, ar nesuprantame, mus galima kontroliuoti. Tad siekiame, kad tiek mūsų absolventai, tiek ir visuomenė būtų žinantys, sumanūs bei laisvi“, – sako VU Teisės fakulteto dekanas.
Užsakymo nr.: PT_78176215