Ekoverslų augimas – seniai vykstantis procesas
Mums įprasta manyti, kad ekoverslai pradėti vystyti tik pastaraisiais dešimtmečiais. Kaip teigia Harvardo verslo istorijos profesorius Geoffrey Jones knygoje „Pelnas ir tvarumas. Žaliosios antreprenerystės istorija“, pirmieji ekoverslai susikūrė dar XIX šimtmetyje. Pramoninės revoliucijos poveikis gamtai buvo akivaizdus ir šokiruojantis.
„Siekdami gelbėti gamtą pirmieji žalieji antrepreneriai kūrė atsinaujinančios energetikos ir saugesnio maisto verslus. Vėliau kūrėsi užterštos aplinkos valymo, atliekų pakartotinio naudojimo ir perdirbimo, natūralios kosmetikos, ekoturizmo, žaliosios architektūros ir kiti verslai.
Ekoverslus kūrė antrepreneriai, skatinami filosofinių įsitikinimų padaryti pasaulį tvaresniu. Tokiam verslui tenka daugiau iššūkių, nes reikia parduoti ne tik produktą, bet ir pačią idėją, o tai ekoverslą glaudžiai susieja su visuomenės edukacija“, – apie tai, kad ekoverslas visuomet buvo svarbi visuomenės dalis, pasakoja doc. V. Kaunelienė.
Šiuolaikiniame pasaulyje, išgyvenančiame tokias globalias problemas, kaip klimato kaita, nykstanti bioįvairovė, senkantys ištekliai, pavienės ekoverslo iniciatyvos negali padaryti esminės įtakos. Palaipsniui įsigali korporatyvinės aplinkosaugos koncepcija, apimanti visą vertės grandinę.
Pasak mokslininkės, gebėjimas pasirinkti tvaraus verslo strategiją bei korporatyviai vertinti visą vertės grandinę, atskirose jos grandyse paliekant erdvės ekoverslams, suteikia konkurencinį pranašumą, nes sukuriamos abipusiai naudingos ekonominio vystymosi galimybės, teigiamas poveikis visuomenei ir mažinama žala aplinkai. Žinoma, tam reikia šią koncepciją palaikančios valstybės strategijos.
Visuomenės sąmoningumas – taip pat itin svarbus
Žmonės tampa vis sąmoningesni – visuomenėje, galima teigti, jau įsitvirtinusi tvarumo koncepcija. Bet tai, kaip kasdienybėje naudojami daiktai, prisideda prie taršos ar kitų procesų, vis dar trūksta informacijos ar noro gilintis.
Pavyzdžiui, kad ir džinsams pagaminti yra išnaudojami dideli gamtiniai resursai.
Anot doc. V. Kaunelienės, pirmiausia, medvinės auginimui reikia labai daug vandens – apie 25 tūkst. litrų kilogramui, kai kur dėl džinsų gamybos net pakeistos upių vagos. Medvilnei auginti taip pat naudojama daug trąšų ir pesticidų – pastarieji išnaikina daug ir naudingų vabzdžių.
„Daugiausiai auginama genetiškai modifikuota medvilnė, kurios derliaus nuėmimui bei transportavimui sunaudojama maždaug 60 MJ/kg energijos. Tokį kiekį galima išgauti sudeginus 2 m³ gamtinių dujų. Kiti kenksmingi aplinkai žingsniai: džinsų dažymas, balinimas, plėšymas. Tad koks galėtų būti sąmoningo vartotojo žingsnis? Prieš perkant dar vienus naujus džinsus kelis kartus pasverti, ar tai tikrai būtinybė, tik tokiu atveju 2030 metus pasitiksime tvaresnėje visuomenėje“, – būti sąmoningiems kviečia doc. V. Kaunelienė.
KTU absolventų indėlis kuriant ekoinovacijas
Aplinkosaugos inžinerijos specialistams atsiveria daug perspektyvų kuriant naujas technologijas bei plėtojant ekoverslus. „Viena yra sukurti koncepcinius žiedinės ekonomikos, beatliekinės gamybos modelius, visai kas kita – tai realizuoti gamyboje. Grįžtančius srautus reikia išvalyti, išgryninti, iš atliekų srauto atgauti naudingas medžiagas. Tam dažniausiai tenka įgyvendinti naujus technologinius sprendimus. Ypač vertinu studijų metu įgytas inžinerines žinias, kurios man padeda kuriant technologines ekoinovacijas“, – teigia Kauno technologijos universiteto studijų programos Aplinkosaugos inžinerija ir technologija absolventas UAB „Baltijos plienas“ projektų vadovas Giedrius Kazakevičius
Dar viena šių dienų rykštė yra labai didelis oro užterštumas miestuose, kurį didžiąja dalimi (70–90 proc.) lemia transportas. Europoje oro tarša kasmet nusineša apie 600 tūkst. gyvybių, o metinės sveikatos apsaugos išlaidos oro taršos sukeltų ligų gydymui siekia 60 milijardų eurų.
Kauno technologijos universiteto studijų programos Aplinkosaugos inžinerija ir technologija absolventė Rūta Sidaravičiūtė darbuojasi technine vadove ekoverslo startuolyje „Airlabs“ Danijoje. Vienas iš šio startuolio produktų – oro valdymo sistema automobiliui „AirBubbl“, leidžianti sumažinti kietųjų dalelių bei azoto oksidų koncentraciją automobilio salone daugiau nei 95 proc.
„Šis produktas apsaugo mūsų sveikatą, nes automobiliuose praleidžiame daug laiko, o oro užterštumas salone gal būti iki 2,5 karto didesnis nei lauke. Tokio produkto nereiktų, jei, pavyzdžiui, visi vairuotume elektromobilius, tačiau, deja, tokį transporto modelį užtruks įdiegti“, – kuriamais inovacijų projektais dalijasi R. Sidaravičiūtė.
Taigi, kaip teigia, Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto Aplinkosaugos technologijos katedros vedėja Violeta Kaunelienė, artimiausiame dešimtmetyje bus ypač daug galimybių ekoverslams, kuriantiems technologinius sprendimus, taip pat bus erdvės ir „minkštiesiems“ ekoverslams, skatinantiems dalijimosi ekonomiką, vartojimo mažinimą bei prisitaikymą prie šylančio klimato.
Daugiau apie programą sužinosite ČIA.
Užsakymo nr.: PT_84575747