Bioekonomika – perspektyvi ateities tendencija
VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas doc. dr. B. Vaznonis atkreipia dėmesį, kad bioekonomika yra nauja ekonominės veiklos sričių vystymo kryptis ir ateities tendencija, kuri jau artimiausioje perspektyvoje labiausiai išsivysčiusiose pasaulio šalyse sukurs daug naujų darbo vietų. „Atsinaujinančių biologinių išteklių naudojimas siekiant ekonominės gerovės, beatliekinės gamybos ir vartojimo sistemos, klimato kaitą sukeliančių emisijų mažinimas iškeliama kaip alternatyva šiuolaikiniam pasaulio ekonomikos modeliui, besiremiančiam vartotojiškumo skatinimu, linijine ekonomika ir beatodairišku iškastinių išteklių naudojimu, lemiančiu klimato kaitą. Bioekonomikos plėtra prisideda prie Jungtinių Tautų Organizacijos darnaus vystymosi tikslų, įsipareigojimų pagal Paryžiaus klimato susitarimą ir Europos Sąjungos (ES) žaliojo kurso tikslų vykdymo“, – apie bioekonomiką, kaip apie naują ekonominės veiklos sričių vystymo kryptį, kalba doc. dr. B. Vaznonis.
Mokslininko nuomone, Lietuvai, turinčiai daug biomasės išteklių ir gerai išvystytus pirminius sektorius, tokius kaip žemės ūkis, miškininkystė, darnus bioekonomikos vystymas atvers naujas galimybes ekonominei plėtrai, turės teigiamos įtakos energetikai, maisto, tekstilės, chemijos, farmacijos pramonės šakoms, kosmetikos ir popieriaus gamybai. Tai atskleidė ir VDU mokslininkų atlikta Lietuvos bioekonomikos plėtros galimybių studija, atlikta 2017 m. vadovaujant prof. dr. Vladai Vitunskienei. Reaguojant į ES žaliąjį kursą ir besikeičiančią Lietuvos ir visos ES darbo rinkos situaciją, Bioekonomikos plėtros fakultete pradėta vykdyti šiuolaikines tendencijas atitinkanti pirmosios pakopos studijų programa Bioekonomikos verslo vadyba.
Doc. dr. B. Vaznonis prognozuoja, kad jau artimiausiais metais bus pastebimas bioekonomikos augimas, pirmiausia per investicijas į novatoriškas biotechnologijas, leidžiančias naudoti atsinaujinančius išteklius ir mažinti atliekų kiekį, bioproduktų rinkų plėtrą ir indėlį į šalies bendrąjį vidaus produktą. „Augant bioekonomikai darbo rinkoje daugės „žaliųjų“ darbo vietų, reikės specialistų, išmanančių ne tik bendruosius ekonomikos ir vadybos principus, bet ir gebančių juos taikyti kuriant šiuolaikinėmis biotechnologijomis paremtą socialiai ir aplinkosauginiu požiūriu atsakingą verslą. Rinkoje atsiras vis daugiau darnių, ilgalaikio naudojimo ir biotechnologijomis grįstų produktų, pritaikytų taisymui, pakartotinam naudojimui ir perdirbimui. Palaipsniui keičiantis žmonių požiūriui į globalias aplinkosaugos problemas ir klimato kaitos iššūkius, populiarėjant sveikai gyvensenai ir mitybai, bioproduktai taps vis labiau geidžiami“, – pastebi doc. dr. B. Vaznonis.
Nuo iškastinių išteklių – prie tvaraus biologinių išteklių naudojimo
VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros prof. dr. V. Aleknevičienė, su VDU Žemės ūkio akademijos kolegomis rengusi Lietuvos bioekonomikos plėtros galimybių studiją, atkreipia dėmesį į ekonomikoje vykstančius pokyčius. Anot jos, šie pokyčiai būtini siekiant tvaraus ekonomikos augimo. „Iškastiniai ištekliai turi būti keičiami biologiniais ištekliais, kurie atsinaujina. Biologiniai ištekliai gaminami žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje. Dalis jų iš karto yra sunaudojama maistui ir pašarams, dalis – perdirbami. Biologiniai ištekliai kaip žaliava yra naudojami ne tik maisto ir gėrimų pramonėje, bet ir baldų, popieriaus, chemijos gaminių, kosmetikos, vaistų gamyboje. Dalis biologinių išteklių, virtusių šalutiniais produktais ir atliekomis, panaudojami kuro ir elektros gamyboje. Viename ekonomikos sektoriuje susidariusios biologinės atliekos tampa pagrindine žaliava kitame ekonomikos sektoriuje. Pavyzdžiui, gaminant kanapių aliejų susidaro šalutinis produktas – kanapių stiebeliai, kurie panaudojami bioplastiko gamybai. Auginant žuvis naudotu vandeniu laistomi pomidorai. Skirtingai nuo tradicinės ekonomikos, kurioje vyrauja linijiniai ryšiai, bioekonomika pagrįsta tarpsektoriniais ryšiais, ji yra žiedinė ir daugeliu atvejų lokali. Bioekonomika orientuota į hierarchinį šalutinių produktų panaudojimą ir iškastinių medžiagų pakeitimą biožaliavomis taip, kad būtų sukurta kuo didesnė pridėtinė vertė. Jai vystyti būtinas įvairių suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimas: valstybinių institucijų, mokslo, verslo ir visuomenės“, – įžvalgomis dalijasi prof. dr. V. Aleknevičienė.
Bioekonomikos principais paremta gamyba – energetinei nepriklausomybei
VšĮ Baltijos darnios bioekonomikos plėtros agentūros direktorius, bioekonomikos ekspertas M. Maciulevičius pastebi, kad mąstymą reikia keisti, pradedant nuo ūkininkų, agronomų, ekonomistų ir vartotojų – visose srityse turime siekti veikti kuo tvariau, racionaliai naudoti turimus resursus. „Bioekonomikos koncepcijoje nėra atliekų – mėšlas, žolė, šiaudai yra žaliava. Svarbiausia, kad būtų darnu – kad ekonominis, socialinis ir aplinkosauginis ramsčiai būtų vienodai atspindėti. Jei iš šiaudų gaminsime granules ir jas pardavinėsime, tai nebus bioekonomika. Tuo tarpu jeigu šiaudus naudosime biojėgainei ir digestatą grąžinsime į tą pačią dirvą, iš kurios išėmėme šiaudus, jie jau bus susifermentavę ir visi mikroelementai, humusas grįš į žemę, tai bus be galo darnu. Turėsime socialinę funkciją, nes sukursime darbo vietą, taip pat ekonominę funkciją, nes gausime pridėtinę vertę ir be galo svarbią aplinkosauginę funkciją, nes pagerinsime dirvožemį. Tai labai grubus, bet iliustratyvus pavyzdys. Tas pats ir su mėšlu – dabar paplitusi pozicija, kad tai yra atlieka, taršos šaltinis. Naujojoje vizijoje, mėšlas yra svarbi žaliava metano gamybai. Gauname metaną ir digestatą, kuris yra trąšų pagrindas, praturtintas mikroelementais. Tyrimai rodo, kad naudojant jį tręšimui, galima žymiai sumažinti mineralinių trąšų poreikį. Taip pat tai sudaro galimybę energetinei nepriklausomybei – kodėl mes turime remti kitas valstybes, kai patys galime pasigaminti dujas“, – apie bioekonomikos verslo principus ir galimybes kalba M. Maciulevičius.
„Galima kalbėti ir apie miškininkystės sektorių – kirsti medžius ir parduoti rąstus kaip žaliavą – pats primityviausias sprendimas. Reikia galvoti, kaip sukurti pridėtinę vertę, naudoti statybos pramonėje, gaminti baldus ar kitą produkciją. Iš gamybos metu likusios medienos, sekant skandinavų pavyzdžiu, galima gaminti tekstilę. Beatliekinė gamyba, kur kiekvienas šapelis kuria pridėtinę vertę, yra klestėjimo garantas. Arba mes einame šiuo keliu ir klestime, arba toliau gyvename kaip iki dabar – visas žaliavas išparduodame, turime nuskurdusius kaimus. Esu už tai, kad naudotume savo resursus ir turėtume klestinčią ekonomiką, socialinį, ekonominį gyvenimą“, – apie racionalų žaliavų naudojimą kalba M. Maciulevičius.
Bioekonomikos verslas – galimybė suklestėti kaimiškoms vietovėms
M. Maciulevičiaus teigimu, esame treti grūdų, kaip žaliavos, eksportuotojai Europoje, o tai yra rimtas signalas, rodantis neracionalų turimų resursų naudojimą. Bioekonomikos ekspertas atkreipia dėmesį, kad užaugintus grūdus parduodami kaip žaliavą nepasiimame pridėtinės vertės. „Remiantis bioekonomikos koncepcija, reikėtų galvoti apie jų naudojimą gamyboje, pavyzdžiui, baltymų išgryninimą. Augalinių baltymų paklausa nuolat auga, kasmet gamybos įmonėse sukuriama po 700 receptų, kuriuose svarbus augalinis baltymas gali būti išgaunamas iš ankštinių kultūrų ir grūdų. Duonos, ypač jei ji palanki sveikatai, kepimas taip pat būtų sveikintinas grūdinių kultūrų panaudojimas. Bioekonomika suteiktų mūsų kaimiškosioms vietovėms labai didelį proveržį“, – įžvalgomis dalinasi M. Maciulevičius ir pastebi, kad mūsų klimatinės sąlygos įpareigoja mus ne tik užsiauginti sau, bet ir užauginti likusiam pasauliui, kur klimatas nėra toks palankus.
Anot M. Maciulevičiaus, svarbus ir socialinis dėmuo, kad bioekonomika netaptų kelių verslininkų – vizionierių – pasipelnymo šaltiniu, o nueitų darnos keliu irpridėtinę vertę gautų ūkininkai. „Turime taip pertvarkyti kaimiškąsias vietoves, kad iš visų įmanomų žaliavų kurtume pridėtinę vertę. Automatiškai gautume ekonominę vertę – būtų kuriamos naujos darbo vietos, augtų kaimo gyvybingumas, žmonės iš miestų važiuotų į kaimus. Nebūtina galvoti apie dideles gamybines įmones, užtenka ir nedidelių cechų, pasitelkiančių inovatyvias idėjas, technologijas ir kuriančių produktus. Kaip tiesioginių maisto tiekimų grandinių kūrėjas pastebiu – ūkininkų turgeliuose matomas asortimentas įrodo, kad tai jau vyksta – žmonės persikelia į kaimiškąsias vietoves, kuria nedidelius cechus, gerai apmokamas darbo vietas, patys tobulėja, kuria inovacijas“, – apie galimybes suklestėti kaimiškosioms vietovėms kalba M. Maciulevičius.
Vakarų pasaulyje pastebima tendencija, kad mėsa keičiama augaliniais baltymais, kuriami sveikatai palankūs produktai su puikiomis skoninėmis savybėmis. „Atsikandęs veganiško burgerio gali net nesuprasti, kad paragavai augalinio baltymo pagrindu sukurto mėsos pakaitalo. Tokių produktų poreikis auga ir kasmet didelėse gamybos įmonėse sukuriamų naujų receptų gausa rodo, kad augalinio baltymo paklausa taip pat nuolat auga. Turime būti budrūs, stebėti tendencijas ir eiti ta kryptimi. Čia labai svarbu ir mokslas, be jo pagalbos pramonė bejėgė, reikia, kad būtų paruoštų šios srities inovatorių, ekspertų, ateities numatytojų, kurie galėtų stebėti tendencijas, taikyti inovacijas ir kurti naujas. Neužtenka tik technologijų, investicijų, reikia žmonių – susikooperavusių ūkininkų, kad didžiulę vertę gautų patys ūkininkai, o ne verslininkai. Norisi, kad būtų vis daugiau specialistų tarp ūkininkų, kurie kurtų kooperatyvus ir patys tiesiogiai gautų pridėtinę vertę. Bioekonomika yra galimybė kaimiškąsias vietoves grąžinti į ekonominio klestėjimo kelią“, – mintimis dalinasi M. Maciulevičius.
Pokyčiai rinkoje išryškina augantį kvalifikuotų specialistų poreikį
Anot VDU Žemės ūkio akademijos prof. dr. V. Aleknevičienės, pastaruoju metu Lietuvoje daug įmonių pereina prie biologiniais ištekliais grįstos gamybos, todėl jau dabar reikia kvalifikuotų specialistų. „Visų pirma, bioekonomikos verslo vystymas reikalauja radikalių inovacijų. Antra, šis verslas susaistytas tarpsektoriniais ryšiais, nes vienuose ekonomikos sektoriuose biologiniai ištekliai yra gaminami, kituose – panaudojami, vienuose susiformuoja šalutiniai produktai ir atliekos, kituose – jie panaudojami. Svarbu, kad biologiniai ištekliai ir atliekos būtų panaudojami kaskadiniu principu: nuo kuriančių didžiausią iki kuriančių mažiausią pridėtinę vertę. Trečia, vystant bioekonomikos verslą svarbu keisti ir vartotojų elgseną, nes nauji bioproduktai gali būti pagaminti iš atliekų, todėl požiūris į tokius produktusgali būti skeptiškas. Šie produktai gali būti ir brangesni, o tai reiškia, kad vartotojas, siekdamas išsaugoti švarią aplinką ateinančioms kartoms, turi sutikti mokėti brangiau“, – mintimis apie bioekonomikos verslo ypatumus dalinasi prof. dr. V. Aleknevičienė. Mokslininkė atkreipia dėmesį, kad bioekonomikos verslų sinergija neišvengiamai duoda ne tik teigiamų efektų, bet ir sukuria naujų konfliktų, o jiems suvaldyti reikia vadybinių žinių ir gebėjimų.
Profesorės įsitikinimu, kvalifikuoti ir ambicingi vadybininkai turi papildomai įgyti bioekonomikos, žiedinės ekonomikos, mikro ir makro ekonomikos žinių. Be to, į studijų programą Bioekonomikos verslo vadyba yra įtraukti ir technologijų bei žemės ir maisto ūkio mokslų studijų dalykai, nes diegiant inovacijas, rengiant projektines paraiškas ir vykdant projektus nepakanka tik vadybinių žinių. Svarbu, kad studentai suvoktų, kaip vyksta biologiniai ir biotechnologiniai procesai. Programoje dominuoja vadybos kryptis, greta įtraukti ekonomikos krypties studijų dalykai, dėmesio skiriama ir biologinių bei biotechnologinių procesų pažinimui ir supratimui.
Unikali studijų programa – rinkoje laukiamų specialistų rengimui
Prof. dr. V. Aleknevičienė atskleidžia, kad programos rengimo idėja gimė stebint pasaulinius ekonomikos ir politikos pokyčius bei mokslo ir studijų tendencijas. „Programą rengti paskatino pasaulio ir Europos šalių universitetų patirtis. Nors šios krypties studijų programų kol kas yra nedaug, bet specialistų poreikis – labai didelis. VDU Žemės ūkio akademijos siūloma studijų programa Bioekonomikos verslo vadyba yra unikali, nes suteikiamas vadybos krypties kvalifikacinis laipsnis, o tai yra išskirtinumas pasauliniu ir Europos lygmeniu“, – pastebėjimais apie programą dalinasi prof. dr. V. Aleknevičienė.
Kalbėdamas apie studijų programos aktualumą, bioekonomikos ekspertas M. Maciulevičius įžvelgia daug galimybių sėkmingai karjerai, kurių ateityje tik daugės. „Prieš dvi dešimtis metų visi matė, kad programavimas bus be galo perspektyvi specialybė, kad šių specialistų reikės visame pasaulyje. Dabar tokia pati situacija su bioekonomika, šių specialistų jau dabar labai reikia ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Ši specialybė – auksinė, nes specialistų poreikis nuolat augs. Turime pertvarkyti ūkius, tam reikia kvalifikuotų specialistų, atnešančių be galo daug pridėtinės vertės pačiai įmonei, nes racionaliai naudojamos žaliavos, pertvarkoma gamyba, mažėja išlaidų, auga pelningumas, o tai garantuoja ir gerą atlyginimą, ir sąlygas, taip pat plačias karjeros galimybes“, – apie bioekonomikos verslo vadybos profesines perspektyvas kalba M. Maciulevičius.
Anot pašnekovo, bioekonomikos verslo vadybos specialistų itin trūksta visose srityse – reikia, kad žmonės suprastų, kokie mes turtingi vietiniais resursais. „Visko turime ir viską galime pasidaryti – trąšos, kuras, maistas čia pat. Visuomenėje turi keistis mąstymas visose srityse, vartotojai taip pat turi suvokti, kad jų pasirinkimai labai svarbūs. Kai turėsime tūkstantį, kelis tūkstančius specialistų, turinčių suvokimą apie bioekonomiką, keisis visuomenė. Mes viskuo galėtume būti apsirūpinę, jei priimtume teisingus sprendimus. Galime būti žalias kraštas, kur viskas veikia žiediškumo principu“, – viltimi, kad būsimi specialistai padės pagreitinti pokyčius, dalinasi M. Maciulevičius.
VDU Žemės ūkio akademijos prof. dr. V. Aleknevičienė atkreipia dėmesį, kad studijų programa Bioekonomikos verslo vadyba rengta bendradarbiaujant su socialiniais partneriais – bioekonomikos sektoriaus atstovais, kurie yra suinteresuoti naujų kvalifikuotų specialistų rengimu. „Intensyviai dirbome su verslo atstovais, žinome jų poreikius, todėl numatome būsimų programos absolventų įsidarbinimą projektų vadybininkais ir administratoriais, pardavimo, rinkodaros ir plėtros vadybininkais, verslo ir rinkos tyrimo analitikais, vadybos konsultantais, viešųjų ryšių specialistais biologinių išteklių gamyboje, pilnai ar dalinai biologiniais ištekliais grįstoje pramonėje. Jie taip pat gali dirbti skyrių ir grupių vadovais, administratoriais, programų koordinatoriais, patarėjais, konsultantais, vertintojais, ekspertais, viešųjų ryšių specialistais valdžios institucijose (ministerijose, jų departamentuose, agentūrose, savivaldybėse ir pan.), atsakingose už bioekonomikos sektoriaus vystymąsi. Didžiausias tokių specialistų poreikis tikėtinas Aplinkos ministerijoje, Žemės ūkio ministerijoje, Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje“, – apie karjeros galimybes kalba prof. dr. V. Aleknevičienė ir atkreipia dėmesį, kad daug vilčių dedama ir į ambicingus, inovatyvias idėjas savarankiškai įgyvendinančius startuolius, pasinaudojančius dabar siūlomomis paramos priemonėmis ir kuriančius savo įmones, rinkai siūlančius aktualias, inovatyviais sprendimais ar technologijomis paremtas paslaugas ar produktus.
Prašymų studijuoti Lietuvos universitetuose ir kolegijose registravimo pagrindinis etapas, individualiai pildant stojimo paraišką internetu LAMA BPO informacinėje sistemoje, vyks iki liepos 25 d. 12 val. Stojantieji gali pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas, valstybės nefinansuojamas vietas ir valstybės nefinansuojamas vietas su studijų stipendija.