Saugių kovotojų karta
Šių metų birželį ISM universitetas, reaguodamas į visuomenėje vis pakuždamas replikas, esą aukštasis universitetinis išsilavinimas jaunimo siektinų tikslų skalėje praranda aukštas pozicijas, atliko abiturientų bei vyresniųjų klasių moksleivių apklausą apie ateities planus. Tyrime dalyvavo 1437 respondentai – 9-12 klasių mokiniai iš Lietuvos didmiesčių, miestelių bei kaimo vietovių. Apklausa „Moksleivių ateities planai“ iliustravo, jog nemaža dalis jaunuolių yra savimi pasitikintys, ambicingi, žinantys, ko nori, turintys konkrečių tikslų bei pasiryžę jų kryptingai siekti.
Tyrimo duomenys, kad 29,70 % vyresniųjų klasių moksleivių be universitetinio išsilavinimo neįsivaizduoja savo ateities, 53,10 % mano, kad jį geriau turėti, nei neturėti, taip pat, jog apie 80 % respondentų planuoja studijuoti aukštojoje mokykloje (apie 30 % teigia norintys, apie 50 % manantys, kad reikia), organizacijų psichologės, lyderystės ir vadovavimo konsultantės Lauros Kozlovaitės žiniomis, atliepia pasaulinių tyrimų tendencijas. Šios rodo, kad jaunosios kartos žmonės labai vertina aukštąjį mokslą, jie apskritai labiau orientuoti į profesinius pasiekimus ir tiki, kad mokymasis yra kelias į sėkmę.
Vienas iš įdomių apklausos rezultatų – abiturientai nori įdomaus, tačiau stabilaus darbo bei visokeriopos laisvės – iš pažiūros skirtingų, sunkiai suderinamų dalykų. Tačiau organizacijų psichologės L. Kozlovaitės teigimu, tokie skirtingi siekiai būdingi šiuolaikiniam jaunimui. „Nors visi labai skirtingi, kilę iš įvairių šeimų, veikiami autentiškos aplinkos, su susiformavusiomis savitomis vertybėmis, asmeninėmis savybėmis, elgsenomis, tačiau galima išskirti jaunajai kartai būdingų bendrumų. Ji itin vertina asmeninę gerovę, šeimą, siekia balanso tarp darbo ir privataus gyvenimo; svarbus lankstumas – laisvos mokymosi ar darbo valandos, – komentuoja pašnekovė. – Tai – saugioje aplinkoje užaugusios, savimi pasitikinčios, garsiai nuomonę reiškiančios, aktyvios asmenybės, ginančios savo teises. Ši karta, supama skaitmeninio konteksto, yra technologiškai kompetetinga, siekia finansinės nepriklausomybės.“
Individuali sėkmės formulė
Tarp ISM universiteto tyrimo dalyvių buvo manančių, jog išsilavinimo gali siekti savarankiškai. „Pavyzdžiui, didmiesčių moksleiviai labiau vertina aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir mažiau linkę manyti, kad be jo gali susirasti visą reikiamą informaciją ar kad užtenka amato ar kolegijos, negu gyvenantys miestelyje ar kaime. Tačiau norintys ateityje dirbti vadovaujamąjį darbą statistiškai reikšmingai labiau linkę teigti, jog be aukštojo išsilavinimo neįsivaizduoja savo ateities, ir mažiau linkę teigti, kad aukštasis išsilavinimas nėra svarbu ir užtenka kolegijos ar profesinio išsilavinimo arba kad reikiamą informaciją galima susirasti pačiam. O štai norintys būti nuomonės formuotojais (influencer‘iais) statistiškai reikšmingai mažiau linkę teigti, kad be aukštojo išsilavinimo neįsivaizduoja savo ateities, ir daugiau linkę teigti, kad geriau jį turėti negu neturėti arba kad užtenka kolegijos,“ – tyrimo duomenis išsamiai komentuoja apklausą atlikusi ISM universiteto dėstytoja dr. Eglė Verseckaitė-Grzeskowiak.
ISM universiteto alumnas, energetikos specialistas Paulius Gūžys, įkūręs kompaniją „Įkrautas“ mano, jog labai norint profesijai bei darbui reikalingų žinių galima gauti savarankiškai, tačiau tai – itin sudėtinga, reikalauja griežtos disciplinos bei didelės motyvacijos. „Dabar informacijos yra begalė, todėl atsirinkti reikalingą ir patikrinti, ar ji teisinga, yra komplikuota. Būtent universitetas struktūrizuotai, sistemingai pateikia naudingas, teisingas profesines žinias, padeda jas įsisavinti. Be to, aukštojo mokslo studijos suteikia ne tik specialybės išmanymą bei diplomą, bet ir galimybę užmegzti pažinčių tinklą, pasitarnausiantį profesiniame kelyje. Tai – vienas iš kriterijų, padėjęs atsidurti šiame etape, kur esu,“ – dalijasi inovatyvaus verslo bendraįkūrėjas bei vadovas.
Inovacijų ir technologijų vadybą ISM universitete baigęs P. Gužys prieš tai buvo įgijęs inžinerinę – atsinaujinančios energetikos – specialybę. Studijuodamas energetiką įsidarbino pardavimų srityje su saulės energija dirbančioje korporacijoje. Po trejų metų įstojo į ISM mokytis verslo Inovacijų ir technologijų vadybos programoje. „Džiaugiuosi, jog po bakalauro studijų keletą metų padirbėjau, praktiškai įsisavinau verslo principus. Tuo tarpu įgytą praktiką ISM universitete sutvirtinau teorinės žiniomis, – patirtimi dalijasi P. Gūžys. – Kadangi mano mąstymas – inžinerinis, man visuomet egzistavo viena formulė, vienas atsakymas, vienas sprendimas. Vadyba, kiti socialiniai mokslai parodė, kad versle nebūtinai teisingas tik vienas atsakymas, gali būti daug įvairių sprendimų. Susipažinau su kitų sričių atstovais: ekonomistais, bankininkais, inžinieriais, menininkais ir kt. – skirtingų profilių bendramoksliai leido perprasti skirtingas mąstysenas, praplėsti akiratį.“
Globalumas – pasiekiamas ranka
Apklausa parodė, kad didžioji dalis respondentų planuoja likti studijuoti gimtojoje šalyje. „Į aukštąją mokyklą Lietuvoje stoti pasirinko 52,10 %, užsienyje – 13,60 % tyrimo dalyvių. Jaunesnių klasių moksleiviai statistiškai reikšmingai labiau linkę teigti, kad planuoja važiuoti dirbti arba studijuoti į užsienį arba siekti profesinio išsilavinimo svetur, vyresni moksleiviai labiau linkę studijuoti Lietuvoje,“ – komentuoja tyrimo konsultantė E. Verseckaitė-Grzeskowiak.
Organizacijų psichologė, ISM alumnė, L. Kozlovaitė pastebi, jog realūs pavyzdžiai, kuomet įmonės šaknys – lietuviškos, o veikla išsiplėtusi po visą pasaulį ir apima skirtingas rinkas, motyvuoja likti mokytis arčiau namų. P. Gūžys savo ruožtu pasidalijo, jog ir studijuojant Vilniuje pavyko įgyti solidžios tarptautinės patirties: „Universitete dėstę lektoriai iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Danijos ir kt. šalių dalijosi aktualiu tarptautinio verslo kontekstu, didžiųjų įmonių pavyzdžiais. Tarp bendramokslių buvo studentų iš Armėnijos, Azerbaidžano, Vokietijos ir kt. Paskaitos vyko anglų kalba, tad ir užsienio kalbos žinios pagilėjo, patobulėjo.“
Vadovų ir verslo lyderių karta
Verta akcentuoti tyrimo rezultatus, bylojančius, jog šiuolaikiniam jaunimui svarbiausias kriterijus renkantis profesiją – būsimo darbo įdomumas, tik paskui – finansinis atlygis bei galimybė tobulėti ir kt. (darbo įdomumas 71,40 %, galimybė užsidirbti 61,70 %, galimybė tobulėti 52,10 %. Galvojant apie profesiją, vyresnių klasių moksleiviams statistiškai reikšmingai labiau nei jaunesniems svarbu galimybė tobulėti ir noras save realizuoti.)
Be to, ISM apklausa parodė, kad didžioji dauguma vyresniųjų klasių moksleivių svajoja tapti verslininkais ar dirbti vadovaujamą darbą (nori turėti savo verslą 50,60 %, siekia dirbti vadovaujamą darbą 39,10 %). „Jau ne pirmus metus pastebima tendencija, kad jaunuoliai nori kurti savo verslą ir dirbti vadovaujamąjį darbą. Juos vilioja galimybė įgyvendinti idėjas, būti savo pasirinkimų bei laiko šeimininkais. „Moksleivių ateities planų“ tyrimas patvirtino mūsų turimas žinias, kad jaunoji karta siekia kokybiško aukštojo universitetinio išsilavinimo: ypač tie, kurie nori kurti savo verslą ir/ar dirbti vadovaujamą darbą bei tie, kurie siekia visokeriopos laisvės ir turi aukštų asmeninių bei visuomeninių tikslų. Būtent tokie jaunuoliai renkasi studijuoti ISM universitete, o čia ruošiami vadybos ir ekonomikos specialistai yra itin aukštai vertinami darbdavių.“ – reziumuoja ISM universiteto rektorius dr. Dalius Misiūnas.