Dvi jaunas būsimąsias slaugytojas prieš keletą metų į bakalauro slaugos studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) atvedė noras padėti žmonėms. Šiandien, pratęsus mokslus išplėstinės praktikos slaugos magistrantūroje, kvalifikuotų slaugytojų kasdienybė – išskirtinis, sudėtingas, pasitenkinimo ir pasididžiavimo teikiantis darbas.
Anestezijos ir intensyviosios terapijos šaką pasirinkusi Evelina Šabanė nuo vaikystės žinojo tapsianti būtent slaugytoja, pirminės sveikatos priežiūros srityje besispecializuojanti slaugytoja Arūnė Norvilaitė iš pradžių svajojo būti gydytoja – ir abi nuo pirmųjų slaugos praktikų suprato atsidūrę tikrai savo vietoje.
Darbas operacinėje: slaugytoja atlieka anesteziją
„Gydytojai, vadovai kartais juokauja – ar tau nenusibosta klausinėti? Nes visada turiu milijoną klausimų. Man viskas įdomu, net ir tai, kas gal tiesiogiai nesusiję su mano darbu, bet galėtų padėti sklandžiau atlikti procedūras, palengvinti paciento savijautą“, – šypsodamasi pasakoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikoje išplėstinės praktikos slaugytoja dirbanti Evelina Šabanė.
Jauna specialistė šios klinikos anesteziologijos ir intensyviosios terapijos skyriuje taiko anesteziją pacientams, kuriems dėl širdies ritmo sutrikimų atliekamos perkateterinės abliacijos procedūros bei implantuojami širdies stimuliatoriai. Per metus slaugytoja savarankiškai atlieka daugiau nei 600 anestezijų!
Anesteziologinė anamnezė, multimodalinis skausmo valdymas, kai reikia puikiai išmanyti vaistų veikimą, jų tarpusavio sąveiką, gaivinimo, kvėpavimo takų atvėrimo algoritmai, dirbtinė plaučių ventiliacija – slaugytojos darbe atliekamos veiklos, reikalaujančios itin specifinių žinių bei įgūdžių.
Tokios funkcijos primena gydytojo anesteziologo-reanimatologo darbą ir išties – išplėstinės praktikos slaugytojai, turintys platesnių, sudėtingesnių įgūdžių, gali savarankiškai atlikti nemažai didelės atsakomybės reikalaujančių procedūrų, tam tikrą dalį gydytojo darbo.
Nuo sutvarstyto meškiuko iki pagalbos pacientui
O iš pradžių buvo svajonė. Eveliną nuo mažumės traukė viskas, kas susiję su žmogaus sveikata, ji tvirtai žinojo, kad bus medikė. Sprendimą tapti slaugytoja labai palaikė ir šeima.
„Slauga buvo mano pirmojo pasirinkimo studijos, ir iki šiol džiaugiuosi šiuo sprendimu“, – prisimindama mokslų pradžią Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) pasakojo pašnekovė.
Studijos šiame universitete išskirtinės tuo, jog jau nuo pirmųjų metų tenka itin daug praktikuotis didžiausioje šalies daugiaprofilinėje gydymo įstaigoje – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose.
Profesinių įgūdžių – tvarstyti, leisti vaistus, imti kraują, atlikti įvairias kitas procedūras ir manipuliacijas – iš pradžių mokomasi pasitelkus specialius muliažus, kompiuterizuotus manekenus. Vis dėlto pašnekovė prisimena, kad tvarstymo meno išmokti buvo ganėtinai sudėtinga, tad papildomai praktikavosi ir namuose – bintu tvarstė savo vaikystės žaislą – meškiuką.
E. Šabanė iki šiol prisimena ir patirtį su pirmuoju tikru savo pacientu: nerimą ir jaudulį, netgi virpančias rankas pavyko numaldyti užmezgus kontaktą su pacientu.
Klinikinė patirtis – ir iš papildomų praktikų
Kelią iki įdomios, iš šalies žvelgiant – netgi išskirtinės išplėstinės praktikos slaugytojos veiklos specialistė prasiskynė motyvuotu ir kryptingu darbu, prašydavosi į papildomas savanoriškas praktikas.
„Per šešerius bakalauro ir magistro studijų metus tikriausiai neliko profilinės klinikos ar skyriaus Kauno klinikose, kuriame nebūtų tekę atlikti praktikos. Buvau labai žingeidi studentė, o specialybė taip žavėjo, kad gavusi leidimą, dar ir vasaras leisdavau savanoriškose praktikose“, – pasakojo pašnekovė.
Smalsią, darbščią, atkakliai žinių siekiančią studentę pastebėjo ir įvertino vadovai. Po vienos iš praktikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikoje antrakursę E. Šabanę pakvietė ir dirbti – kai tik baigs studijas. Darbo vieta merginos laukė dar dvejus metus ir gavusi slaugos bakalauro diplomą, jaunoji specialistė pradėjo dirbti Širdies chirurgijos anesteziologijos ir intensyviosios terapijos skyriuje, o netrukus pratęsė studijas magistrantūroje.
Pirmoji praktika: svarbi spaudimų matuotoja
„Na jau slaugytoja tikrai nebūsiu“, – būdama moksleive pasakė sau Arūnė Norvilaitė po savanorystės reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje.
„Niekada nesakyk niekada“ taisyklė pasitvirtino – tapau slaugytoja. Nors svajojau būti gydytoja, tačiau slauga mane pati pasirinko. Labai išgyvenau dėl neišsipildžiusios svajonės ir jau kūriau planus, kaip po pirmojo pusmečio perstosiu į mediciną. Tačiau pirmojo kurso įvadinėje praktikoje supratau, kad esu teisingame kelyje ir vis dėlto širdis trokšta būti slaugytoja“, – pasakojo slaugytoja Arūnė Norvilaitė.
Ši įvadinė praktika jaunajai specialistei įsiminė ilgam. Jos pagrindinis darbas buvo visiems pacientams matuoti arterinį kraujo spaudimą.
„Dabar atrodo tokia paprasta procedūra, tačiau tuomet kiekvieną dieną su bendramoksle jautėmės tokios svarbios ir laimingos „spaudimų matuotojos“. Stengdavausi pakalbinti kiekvieną pacientą, paklausti, kaip jis jaučiasi – buvo svarbu sukurti ryšį su pacientu, išklausyti jį, užtikrinti saugumo jausmą patekus į ligoninę, nepažįstamą aplinką. Štai tada ir supratau, kad esu savo vietoje ir kad slauga yra visai kitokia sritis, nei maniau iki studijų“, – prisimena specialistė.
Iš tos praktikos liko ir prisiminimas ant dešinės rankos piršto – randas, kurį nepatyrusi praktikantė įgijo pirmą kartą lauždama ampulę.
Nuo tyrimų iki konsultavimo
Bakalauro studijų metai LSMU buvo tikrai įtempti, bet perpratus mokymosi sistemą, atsirado malonumas mokytis. Studentei labai patiko, kad buvo tikrai daug praktikos vis kituose skyriuose – tai padėjo apsispręsti, kokioje srityje ji save mato kaip slaugytoją.
Prieš metus atsiėmusi slaugos bakalauro diplomą jaunoji specialistė ketino pailsėjusi stoti į magistrantūros studijas, o darbo ieškotis, kai jausis pasirengusi. Tačiau gavusi pasiūlymą dirbti Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikoje, netrukus ji jau dirbo Slaugos paslaugų namuose skyriuje.
Šiame darbe slaugytoja planuoja vizitus pas pacientus, kuria paciento priežiūros planą, užtikrina medikamentų vartojimą, atlieka slaugos manipuliacijas (kraujo tyrimus, infuzijas, žaizdų, pragulų priežiūrą).
„Pacientams, slaugomiems namuose, labai svarbu bendravimas, emocinė ar dvasinė parama. Šis darbas yra man svarbus, nes galiu būti arti paciento, užtikrinti bendravimo tęstinumą, analizuoti naujus klinikinius atvejus, dirbti komandoje kartu su gydytojais, kineziterapeutu, socialiniu darbuotoju bei kitais specialistais. Galiu save realizuoti ir džiaugiuosi, jog esu slaugytoja“, – sako A. Norvilaitė.
Slaugytoja tęsia mokslus LSMU, išplėstinės praktikos slaugos magistrantūroje: ateityje ji save mato savarankiškai dirbančią išplėstinės praktikos slaugytoja pirminės sveikatos priežiūros specializacijoje, konsultuojančią pacientus.
Daugiau informacijos apie LSMU Slaugos studijas rasite čia.