Įstaigų ir įmonių administravimo programos antro kurso studentas Mantas Jonas Vilimas pasakoja šią aukštąją mokyklą pasirinkęs dėl kolegijos suteikiamų plačių perspektyvų.
„Kauno kolegija yra viena didžiausių kolegijų Lietuvoje, kurioje suteikiamos visos galimybės augti ir tobulėti. Man patiko pati programa ir tai, kad šioje įstaigoje yra daug praktikos galimybių. Be abejo, ypatingai svarbų vaidmenį atlieka dėstytojai, kurie visuomet pasiruošę padėti ir stengiasi paskatinti, prisidėti prie kiekvieno studento asmeninių tobulėjimo ir pasiekimų“, – pasakoja M. J. Vilimas.
Kolegija aktyviai siekia studentus įtraukti į mokslo taikomąją veiklą, ugdyti jų gebėjimus atlikti taikomuosius tyrimus. Pastaraisiais metais įgyvendinta 12 Europos Sąjungos lėšomis finansuojamų projektų. Studentai pagal individualią programą vadovaujant vadovams atliko mokslinius tiriamuosius darbus. Vienas tokių darbų – M. J. Vilimo projektas „Ekosisteminių paslaugų vertinimas Jurbarko rajono savivaldybėje“.
„Rinkau įvairią informaciją apie ekosistemines paslaugas iš mokslinių šaltinių, literatūros, taip pat atlikau empirinį tyrimą, kuris susidėjo iš dviejų dalių. Jurbarko rajono savivaldybės gyventojų anketinė apklausa padėjo sužinoti, kad Jurbarko rajono gyventojai domisi ekosisteminėmis paslaugomis, taip pat patys gyventojai teikė pasiūlymus, kaip šios paslaugos galėtų būti atkurtos, išsaugotos. Antroji empirinio tyrimo dalis susidėjo iš Jurbarko rajono savivaldybės darbuotojų apklausos. Ši apklausa padėjo išsiaiškinti, kokios investicijos yra skiriamos ekosisteminėms paslaugoms“, – pasakoja Kauno kolegijos antrakursis M. J. Vilimas, nė kiek neabejojantis tokių tyrimų teikiama nauda.
Nuo praėjusių metų rugsėjo Kauno kolegijos Verslo fakultetas vykdo Europos Komisijos finansuojamą projektą – „Informavimo priemonių ciklas apie ES sanglaudos politiką ir jos poveikį piliečių gyvenimo kokybei“.
„Šio projekto veiklos apėmė Kauno ir Tauragės regioną, kuriuose ypač daug besimokančio jaunimo. Projekto metu įgyvendinta daug veiklų, organizuoti 3 renginiai, diskusijos su įvairių organizacijų atstovais, kultūros, švietimo, aplinkosaugos, verslo sričių atstovais apie ES sanglaudos politikos rezultatų poveikį žmonių gyvenimui, investicijas į žaliąjį kursą. Taip pat buvo organizuotos pokalbių laidos apie ES investicijas Lietuvoje. Šia tema buvo parengtas ir informacinių straipsnių tikslas, publikuotas didžiausiuose Kauno ir Tauragės dienraščiuose. Siekiant labiau informuoti jaunimą, į studijų procesą įtraukėme informacinių paskaitų ciklą apie ES politiką teisiniu ir ekonominiu aspektu“, – pasakoja Aušra Arminienė, Kauno kolegijos Vadybos ir teisės katedros vedėja.
Viso projekto įgyvendinimo metu veikė informacinių leidinių paroda Kauno kolegijos bibliotekoje ir Tauragės skyriuje. Šią parodą taip pat galima matyti virtualiai Kauno kolegijos internetinėje svetainėje. Daugelis projekto veiklų buvo orientuotos į visuomenės skaitmeninių įgūdžių ugdymą, tad vyko hibridiniu būdu arba buvo ir yra prieinamos virtualiai.
„Šio projekto veiklų įgyvendinimas prisideda prie jaunimo informuotumo, sąmoningumo didinimo, pilietinės atsakomybės skatinimo“, – sako A. Arminienė.
Kauno kolegijos Projektų skyriaus vadovė Lina Kuraitienė pasakoja, kad šios aukštosios mokyklos įgyvendintų ES finansuojamų projektų vertė siekia beveik 13 milijonų eurų. Projektų metu buvo plėtojama bei modernizuojama Kauno kolegijos turima infrastruktūra, įsigyta studijoms skirta moderni įranga, plėtojamos dėstytojų bei darbuotojų kompetencijos, atnaujintos studijų programos, patobulinta valdymo bei studijų kokybė.
„Siekiant studentus įtraukti į mokslo taikomąją veiklą vien per pastaruosius metus buvo įgyvendinta 12 ES fondo lėšomis finansuojamų projektų, kurių metu studentai atliko taikomuosius tyrimus. Be to, Kauno kolegija iš ES lėšų taip pat įgyvendina ir socialinius visuomenei skirtus projektus. Vienas jų – Kauno miesto Žaliakalnio seniūnijos ekonomiškai neaktyvių jaunų žmonių skatinimas įgyti profesinius įgūdžius medžio apdirbimo bei medinių pastatų renovacijos srityse.
Infrastruktūros ir mokymų procesų pokyčiai, įvykę pasinaudojus ES teikiamu finansavimu, turėjo teigiamos įtakos tiek studijų kokybei, tiek patiems studentams bei Kauno kolegijos darbuotojams.
„Dėstytojams, kaip savo srities specialistams, sudarytos puikios sąlygos. Daugelis jų, tame tarpe ir aš pats, esame praktikai, dirbantys kitus darbus, susijusius su mūsų studijų temomis. Tai studijas daro tik įdomesnes, nes studentai mato realius pavyzdžius. Vis dėlto reikia tobulėti ne tik savo darbuose, bet ir akademiškai. Kauno kolegija turi puikią biblioteką, naujas profesines bei bendro pobūdžio knygas akiračiui praplėsti, sudarytos galimybės dalyvauti įvairiuose ES projektuose“, – sako Vadybos ir teisės katedros lektorius Saulius Tvirbutas.
Kolegijos direktorius Paulius Baltrušaitis pastebi, kad ES investicijos stipriai prisidėjo keičiant Kauno kolegijos veidą ir kuriant palankesnes sąlygas tiek dėstytojams, tiek studentams.
„Tai, kas buvo 2000 metais, kuomet iš daugelio padalinių susiformavo kolegija, paveldėjusi ankstesnę infrastruktūrą, šiai dienai atrodo visiškai kitaip. Pasinaudojant ES lėšomis pavyko renovuoti praktiškai visus kolegijos pastatus – tiek pokarinius, tiek prieškarinius, kurie kėlė nemažai iššūkių. Vis dėl to tai yra paveldas, kurį turime Kaune. Kauno kolegijos veidas – tai naujas, gražus, europietiškas aukštosios mokyklos veidas. Žinoma, ir toliau būtinas infrastruktūros palaikymas, tad planuojame studijų bazės, laboratorijų, auditorijų atnaujinimus. Daug dėmesio skiriame darbuotojų kompetencijoms, tačiau artimiausias mūsų tikslas – įsilieti į Europos universitetų aljansą, tad stipriname bendradarbiavimą su savo strateginiais partneriais“, – sako P. Baltrušaitis.