„Sporto mokslas yra labai įvairus. Sporto šakų treneriams reikia psichologijos, pedagogikos, judesio biomechanikos, pratimo fiziologijos ir kitų žinių. Tiriame ir patyčias sporte. Mokslininkui labai svarbu gilintis keliais lygiais – su treneriu ir sportininku kartu dalyvauti pratybose, varžybose. Kitas svarbus aspektas – molekuliniai, genetiniai tyrimai. Tai sudaro galimybę mokslininkui atlikti fundamentalius tyrimus, ieškoti atsakymo, kodėl ir kaip veikia didelio intensyvumo treniruotė. Ir jeigu surasime svarbiausius veiksnius, nuo kurių priklauso, kaip veikia didelio intensyvumo treniruotė, tuomet galėsime paveikti atleto darbingumą, pasiekti geresnių rezultatų“, – apie sporto mokslininkų užduotis pasakoja LSU profesorius.
Pasak prof. S. Kamandulio Sporto mokslo ir inovacijų institute atliekami fundamentalūs ir taikomieji tyrimai. Sporto mokslininkai gali atlikti visapusišką atleto būklės tyrimą. „Pirmiausia laboratorijoje įvertiname sportininko būklę, vėliau stebime, vertiname adaptaciją fiziniams krūviams. Treneriai norėtų, kad Universitetas būtų metodinis centras – suteiktų mitybos, streso valdymo, psichologijos žinių. Siekiame jiems kuo daugiau padėti, naudoti naujausias technologijas “,– sako S. Kamandulis.
Sporto mokslo ir inovacijų instituto mokslininkai daugiausia dėmesio skiria dviem sritims – sportui ir sveikatingumui. „Labai svarbu naujausias žinias integruoti į studijų programas, perduoti tai studentams, būsimiesiems specialistams. Jie dirbs federacijose, sporto ir sveikatingumo klubuose, visuomenės sveikatos centruose. Galime atlikti daug taikomųjų tyrimų, turime plačius ryšius su sporto federacijomis, o mūsų dėstytojai išskirtiniai – gali perteikti praktines žinias ir atlikti tyrimus“, – sako prof. S. Kamandulis.
Pasak Sporto mokslo ir inovacijų instituto vadovo, Universiteto mokslininkai bendradarbiauja su žinomiausiomis pasaulyje sporto mokslo institucijomis. Be to, ieško sprendimų kartu su garsiausiomis sporto organizacijomis. Prieš kelerius metus LSU sulaukė neeilinio Europos futbolo asociacijų sąjungos (UEFA) įvertinimo ir atliko UEFA finansuojamus sporto mokslo tyrimus, skirtus futbolininkų traumų prevencijai. „Siekiame kuo daugiau sužinoti apie užpakalinių šlaunies raumenų treniravimą, nes ši trauma labai brangiai kainuoja. Net tokio lygmens kaip „Manchester United“ ir kitų komandų 6–7 futbolininkai patiria šią traumą, o tai klubams brangiai kainuoja. Nors visiškai išspręsti šią problemą labai sunku, tačiau prevencijos imtis galime. Mes siūlėme naują sprendimo strategiją, kaip prisitaikyti esant dideliems krūviams, greičiui, daryti tai saugiai, nuosekliai, naudojant tam tikras padėtis. Šis tyrimas tikrai prisideda, kad traumų būtų mažiau“, – teigia LSU Sporto mokslo ir inovacijų instituto vadovas.
Šiuo metu Universiteto mokslininkai atlieka kelias dešimtis įvairios trukmės tyrimų. Institutas turi naujausią įrangą, kurią naudoja ir žinomiausios sporto institucijos. „Mobiliosios šiuolaikinės sporto mokslo laboratorijos įsigijimas turėjo didelį poveikį tyrimų plėtrai. Be to, tai leidžia vykti net ir į tolimiausius šalies regionus. Mes kaupiame duomenų bazę, o jos panaudojimo galimybės yra didelės. Tarkime, po pirmųjų testavimų matome, kad yra nemažas skirtumas tarp miestų ir regionų gyventojų. Visų pirma, išskirčiau požiūrį į judesio kultūrą, jaunimo fizinio aktyvumo problemas. Matome reikalavimų spragas, o fizinio aktyvumo politikos formuotojai nedelsiant turėtų imtis jas taisyti“, – sako LSU profesorius.
Naujausiame Šanchajaus sporto mokslo institucijų reitinge (angl. Shanghai Ranking’s Global Ranking of Sport Science Schools and Departments) Lietuvos sporto universitetas užėmė aukštą 126 vietą – per kelerius pastaruosius metus pakilo daugiau kaip per 80 pozicijų.
Šanchajaus specializuotame reitinge dalyvauja sporto srities mokslinius tyrimus plėtojantys universitetai ir jų padaliniai iš viso pasaulio. Ekspertų komisija iš kelių tūkstančių mokslo įstaigų, vertindama mokslo pasiekimus ir kitus svarbiausius rodiklius, atrenka 300 geriausiųjų. Po išsamios analizės šie sporto universitetai reitinguojami pagal atskirus kriterijus bei sudaromas bendras vertinimo sąrašas.
Pasak S. Kamandulio, šuolis į viršų reitinge – neatsitiktinis. „Mūsų vertinimas kiekvienais metais gerėja. Norėtume patekti ir į šimtuką. Tačiau ne viskas nuo mūsų priklauso. Tam, kad pakiltume, tarkime, tarp penkių geriausių, turi būti ne tik mūsų, bet ir valstybės pastangos, kur kas didesnis finansavimas“, – sako profesorius.