„Pieno sektorius – vienas iš didžiausių maisto pramonės sektorių, kuriame reikalingi aukštos kvalifikacijos specialistai, inžineriniai sprendimai, technologinės naujovės ir nauji produktai. Todėl labai aktualu, kad studentų suinteresuotumas ir suteikiamos galimybės atspindėtų rinkos poreikius ir atlieptų jų lūkesčius“, – sako pieno ir pieno produktų technologijos tematikos baigiamųjų projektų vadovas docentas Jonas Damašius.
Komisijos vertinimu stipendijomis buvo apdovanoti du KTU bakalauro studijų programos „Maisto mokslas ir technologija“ studentai – Rokas Jakubauskas ir Gabrielė Pavalkytė.
Pasak AB „Rokiškio sūris“ atstovės Aušros Zibolienės, įmonė veikia kaip gyvas organizmas, kaip šeima, todėl darbuotojai vieni iš kitų mokosi – auga. Pašnekovė teigia, kad svarbu jauniems žmonėms parodyti, kad jie yra matomi, girdimi ir suprantami. Tik taip susiformuoja tarpusavio ryšys ir noras tobulėti.
„Ši stipendija tai tarsi švyturys, ženklas jaunam žmogui pamatyti šviesesnę, perspektyvią ateitį, nurodantis kelią, kur esi laukiamas ir reikalingas. Juk iš vieno pieno lašo sūrio nepagaminsi, todėl ir iš vieno žmogaus nesubursi geros komandos,“ – teigia AB „Rokiškio sūris“ atstovė Aušra Zibolienė.
Netradicinio produkto kūrimas – reikalauja daug žinių
Roko Jakubausko baigiamojo projekto tema – „α-laktalbumino gamybos technologija“. „Paprastai tariant, atskirų pieno komponentų išskyrimas iš pieno ir jų panaudojimas įvairių maisto produktų gamyboje“, – aiškina stipendijos laimėtojas R. Jakubauskas.
Bakalauras tyrė α-laktalbumino miltelius, kurie pasižymėjo išskirtinėmis savybėmis ir gali būti panaudojami ne tik kituose maisto produktuose, kuriant funkcinį maistą, bet ir praturtinant kūdikių maisto mišinius, taip suteikiant naujagimiui aukštos pridėtinės vertės maistines medžiagas.
„Šiuo metu, pasaulyje yra labai mažai įmonių, kurios geba šį unikalų produktą gaminti masiškai. Dažnai jis išskiriamas laboratorijoje, kadangi gamybai naudojami sudėtingi technologiniai sprendimai. Progresuojant mokslui, tobulėjant įrangai, šių α-laktalbumino miltelių gamyba turėtų sparčiai augti“, – pasakoja bakalauras.
Tarp baigiamuosius projektus vertinusių komisijos narių buvo ir įmonės atstovai, jiems studento žinios bei atliktas darbas padarė įspūdį: „Roko atliktas baigiamasis projektas nėra tradicinio produkto gamybos projektavimas. Tam kad sukurtum technologinę liniją šiam produktui, reikia daug žinių, laiko ir supratimo ne tik maisto srityje, bet ir chemijos inžinerijoje. Stebint pasaulinę rinką vis daugiau įmonių renkasi gaminti sausus produktus, nes tai suteikia galimybę prekiauti pasaulyje, užtikrina didesnį produkto galiojimo laiką, bei mažesniu transportavimo kaštus,“ – teigia A. Zibolienė.
Kitoks kefyro gėrimas tvarioje pakuotėje
„Pasirinkti bakalauro baigiamojo projekto temą buvo gana nelengva užduotis, nes ji turėjo ne tik patikti man pačiai, bet ir būti inovatyvi,“ – apie iššūkį renkantis temą pasakoja stipendijos laimėtoja Gabrielė.
Bakalauro projektiniame darbe mergina aprašė galimus kefyro gamybos būdus, jo savybes bei teikiamą naudą žmogaus organizmui, taip pat džiovintų šaltyje (liofilizuotų) uogų milteliuose esančius junginius ir jų svarbą žmogaus sveikatai. Pagalvota buvo ir apie tvarumą, bei produktams skirtų pakuočių svarbą.
„Apžvelgiau galimas pakuočių inovacijas, kurios yra reikalingos norint tinkamai supakuoti liofilizuotų uogų miltelius, jog neprarastų jiems būdingų savybių ir aromato. Taip pat sukūriau desertų iš kefyro bei liofilizuotų uogų receptūras bei jų gamybos technologijas,“ – sako G. Pavalkytė.
Studentė mano, jog produktas galėtų atsirasti parduotuvių lentynose. „Pats produktas yra šiek tiek panašus į rinkoje esančius kefyro kokteilius, tačiau jis išsiskirtų tuo, kad jame būtų naudojami liofilizuotų uogų miltelių pagardai, kuriuose yra pakankamai didelis kiekis bioaktyviųjų junginių, o jie – labai svarbūs žmogaus sveikatai. Taip pat nebūtų naudojamas rafinuotas cukrus, vietoje jo būtų naudojamas natūralus saldiklis,“ – aiškina mergina.
Gabrielės darbas (kefyro gėrimų su džiovintomis uogomis gamybos technologija) buvo susijęs su tradicine kefyro gamyba, tačiau ji pasitelkus kūrybiškumą pademonstravo, kad vis dar galima sužavėti vartotoją kefyro gėrimu pritaikius jam patogesnes biopakuotes.
„Biopakuotės yra sudarytos iš biologiškai suyrančių medžiagų, kad užtikrintų tvarumą ir švaresnę aplinką. „Be naujos pakuotės, studentė pasirinko naudoti liofilizuotas uogas kaip ingredientus. Liofilizacija – tai uogų, vaisių, daržovių užšaldymas ir išdžiovinimas šalčiu vakuuminėje erdvėje. Džiovinant šaltyje yra išsaugomos biologiškai vertingos medžiagos,“ – aiškina A. Zibolienė.
Jau mokyklose žinojo, ką norės veikti ateityje
Iš Šiaulių kilęs Rokas sako, jog chemijos žavesį pajuto mokydamasis mokykloje, todėl ieškojo norus atitinkančių studijų: „Renkantis studijas buvo keletas sričių, kurios atrodė įdomios bei perspektyvios, tačiau labiausiai sužavėjo KTU programa „Maisto mokslas ir technologija“.
Bakalauras dalijasi, jog dažnai žmonės nepagalvoja, kaip iš skirtingų maisto komponentų galima pramoniniu mastu pagaminti unikalius bei naudingus produktus, kuriuos galima aptikti kiekvieną dieną. Tuo maisto technologijos studijos ir sudomino Roką, bakalauras norėjo prisidėti prie šių produktų vystymo, kuriant ne tik kokybišką, bet tai pat ir sveiką produkciją.
Aktyvi mergina sako, jog studijos nelengvos, tačiau galima viską suspėti ir suderinti. „Studijų metu susipažinau su naujais žmonėmis, susiradau naujų draugų bei prisijungiau prie KTU akademinio choro ,,Jaunystės“, kuris taip pat suteikė naujų ir prasmingų patirčių. Studijuojant programoje „Maisto mokslas ir technologija“ teko nemažai mokytis, gilintis, tačiau visi šie sunkumai yra įveikiami jeigu labai norime ir tikslingai to siekiame,“ – sako studentė.
Planai – kelionės, automobilis ir magistrantūros studijos
Gabrielė prisipažįsta, jog stipendija buvo netikėtas ir labai malonus įvertinimas: „Rašydama ir gindama bakalauro baigiamąjį projektą stengiausi neteikti per daug vilčių į stipendijos gavimą, tačiau retkarčiais pagalvodavau, jog būtų smagu už šį darbą būti papildomai įvertinta. Gauta stipendija turi didelę reikšmę, nes dalis piniginės sumos bus skirta kelionėms po Europą, o kita dalis bus kaupiama pirmos mašinos įsigijimui“.
Sėkmingai baigiamuosius projektus apgynę ir stipendijomis įvertinti studentai jau pateikė prašymus studijoms magistrantūroje. „Šiuo metu mano svarbiausias prioritetas – karjeros sekimas. Šiam tikslui atsakingai renkuosi tolimesnius jos kūrimo etapus. Vienas jų – magistrantūros studijos. Na, o stipendija suteikia motyvacijos ne tik siekti aukštesnių pasiekimų“, – sako Rokas.
„Ką jaunimas gauna šiandien, kaip jis save realizuoja ir su kokia aplinka susiduria, visa tai lemia jo požiūrį ir veiksmus kuriant ateitį. Yra svarbu jaunimui suteikti kuo daugiau aktualios informacijos, nes žinios padeda ugdyti motyvaciją“, – įsitikinusi AB „Rokiškio sūris“ atstovė.