Maisto technologijos – kur kas daugiau nei tik maisto gaminimas
Maistas ir technologijos iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip dvi labai skirtingos sritys, tačiau, KVK Maisto technologijų ir mitybos katedros vedėjos, lektorės Sigutės Ežerskienės teigimu, iš tiesų tai yra du neatsiejami dalykai.
„Maisto technologijos yra maisto mokslo šaka, apimanti daugybę inovatyvių, technologinių, inžinerinių ir ekonominių sprendimų, kuriant ir gaminant maisto produktus. Maisto technologai ne tik geba kurti ir gaminti sveikus, saugius, maistingus maisto produktus, bet ir privalo turėti žinių, kaip apdoroti, konservuoti, fermentuoti, pakuoti, laikyti maistą, kad pagaminti produktai kuo ilgiau išlaikytų visas maistines savybes“, – pasakoja S. Ežerskienė.
KVK Maisto technologijų studijų programa – vienintelė Vakarų Lietuvoje, rengianti maisto srities specialistus su aukštuoju išsilavinimu, iš kitų Maisto technologijų krypties studijų programų išsiskirianti orientacija į Vakarų Lietuvos regiono žuvų produktų gamintojų poreikius, įsisavinant naujas ir šiuolaikiškas žuvų produktų gamybos technologijas.
„Maisto ir technologijų studijų programoje nuolat diegiamos mitybos inovacijos ir naujausios technologijos, kurios padeda gerinti maisto produktų sudėtį ir jų prieinamumą. Tai apima įprastų maisto produktų ir funkcinių produktų kūrimą, pritaikytą individualiems mitybos poreikiams ir sveikatos tikslams. Ši programa skatina studentus kurti naujus maisto produktus ir technologijas, siekiant inovatyvaus požiūrio į mitybą“, – aiškina lektorė.
Įdomus darbas šiuolaikiškose laboratorijose
Maisto technologijų ir mitybos katedros vedėja pasakoja, kad studentai, dirbdami laboratorijose, kuria naujus, nematytus rinkoje maisto produktus, tiria produktų sudėtį, eksperimentuoja su skonio, tekstūros, kvapo savybėmis.
„Laboratorijose turime galimybę tirti įvairius maisto produktų kokybės rodiklius, tekstūras, teršalus, nustatome energetinę vertę, maistinę sudėtį bei galimus cheminės ir biologinės kilmės toksinus. Studentai produktų kūrimui naudoja ne tik įprastas žaliavas, bet ir tokias, kurias visai neseniai įteisino Europos komisija kaip leistinas maisto sudėtines dalis ir kurių didžioji dalis visuomenės dar nėra pasirengusi naudoti. Pavyzdžiui, šiais metais studentai kuria įvairius gaminius, panaudodami svirplių miltus“, – pasakoja S. Ežerskienė.
Dirbdami laboratorijose, kaip teigia lektorė, studentai nuošalyje nepalieka ir tvarumo idėjų, vysto beatliekių biožaliavų perdirbimo į vertingus komponentus projektus.
„Kurdami maisto produktus, studentai vadovaujasi žiedinės ekonomikos principais, kad kiekvienas žaliavos komponentas būtų panaudojamas ir į aplinką patektų kuo mažiau atliekų. Savo laboratorijose net turime galimybę spausdinti maistą 3D spausdintuvu“, – intriguojančią maisto gaminimo ir kūrimo galimybę atskleidžia pašnekovė.
Nuo mokslininkų iki verslininkų
Kadangi KVK labai glaudžiai bendradarbiauja su verslu, tiek pasirinkus studijuoti maisto technologijas, tiek ir bet kurią kitą studijų programą, praktikos galimybių čia tikrai nepritrūks.
„Vykstame į ekskursijas, mokymus, studentams vedami praktiniai užsiėmimai įmonėse, didžioji dalis praktikų taip pat atliekama verslo įmonėse“, – pasakoja S. Ežerskienė.
Baigę šias studijas, kaip pasakoja pašnekovė, absolventai gali tapti maisto technologais, gamybos vadovais, maisto gamybos meistrais, maisto saugos ir kokybės vadovais, maisto tyrimų laboratorijos darbuotojais.
„Didžiosios maisto produktus gaminančios įmonės nuolat ieško aktyvių, entuziastingų, nebijančių eksperimentuoti darbuotojų. Daug darbo pasiūlymų sulaukiame iš restoranų, kavinių, kuriuose mūsų absolventai taip pat sėkmingai įsidarbina. Turime ne vieną pavyzdį, kuomet baigę studijas, mūsų absolventai sėkmingai įkūrė ir toliau vysto savo verslus“, – teigia lektorė.
Kad šios profesijos specialistai yra ypač paklausūs rinkoje, išduoda ir daugelyje Europos Sąjungos šalių, tarp kurių ir Lietuvoje, priimti teisės aktai.
„Šiais nacionaliniais aktais maisto pramonė yra įtvirtinta kaip ypač svarbus sektorius, taip pat apibrėžiamos priemonės, kurios kritinėmis aplinkybėmis užtikrintų maistą gaminančių įmonių veiklą. Visa tai rodo maisto pramonės sektoriaus išskirtinumą bei reikšmingumą“, – sako S. Ežerskienė.
Dietetika – savo sveikata besirūpinančių žmonių palydovas
Nors dietetika daug kam gali pasirodyti kaip dar negirdėta ir nauja profesija, iš tiesų Europos dietistų asociacija buvo įkurta dar 1978 m. Kopenhagoje. Pastaraisiais metais vis daugiau žmonių domisi sveika gyvensena, fizinio aktyvumo svarba bei sveika mityba, todėl apie dietetiką kalbama vis dažniau.
„Dietistai Europoje yra pripažįstami kaip sveikatos priežiūros specialistai, kurie taikydami moksliniais įrodymais pagrįstus metodus, padeda asmenims, šeimoms, grupėms ir gyventojams pasirinkti maistą, kuris mitybos požiūriu yra tinkamas, saugus, skanus ir tvarus.
Dietetika yra išskirtinė sritis ir todėl, jog ji apjungia įvairias disciplinas, tokias kaip biologija, cheminė analizė, fiziologija, mitybos mokslai, siekiant suprasti maisto vaidmenį žmogaus organizmui“, – pasakoja pašnekovė.
Pasak jos, dietistai yra ypač reikalingi šiuolaikiniame pasaulyje dėl daugelio priežasčių, o viena jų – sveikatos krizė ir ligos, susijusios su mityba.
„Šiuolaikinėje visuomenėje jaučiamas ypač didelis neigiamo maisto poveikio sveikatai mastas. Nutukimas, širdies ir kraujagyslių ligos, diabetas, skydliaukės disfunkcija, virškinimo sutrikimai ir kiti mitybos sukelti sutrikimai tampa vis didesnėmis problemomis. Dietistai gali padėti žmonėms kurti tinkamas mitybos programas, koreguoti mitybą ir teikti individualias konsultacijas, skatindami palaikyti sveiką gyvenimo būdą“, – pasakoja S. Ežerskienė.
Kryptis – kiekvienam žmogui pritaikyta mityba
Kiekvienas žmogus yra unikalus ir turi skirtingus mitybos poreikius, todėl viena iš dietisto profesijos krypčių, kaip aiškina lektorė, yra individualizuotos mitybos ir specializuotų dietų kūrimas.
„Dietistai gali individualiai pritaikyti mitybos planą, atsižvelgdami į asmens sveikatos būklę, fizinį aktyvumą, genetiką ir asmeninį požiūrį bei nuostatas į maistą. Be to, jie taip pat gali padėti asmenims, turintiems specialių poreikių ar ligų, tokių kaip alergijos, celiakija ar laktozės netoleravimas, kurti specializuotas dietas, kurios atitiktų jų mitybos poreikius.
Šiuolaikiniame pasaulyje yra didžiulė informacijos apie mitybą ir maisto produktus pasirinkimo gausa. Tačiau daugelis žmonių neturi pakankamai žinių, kaip atpažinti sveikus maisto produktus ir pasirinkti tinkamą mitybą. Dėl to dietistai yra reikalingi, kad padėtų atsirinkti ir teiktų informaciją apie maisto produktų sudėtį“, – teigia katedros vedėja.
Didelės savirealizacijos galimybės
Dietetiką baigusių žmonių galimų darboviečių spektras, kaip pasakoja S. Ežerskienė, yra gana platus – nuo sveikatos priežiūros ir viešojo maitinimo įstaigų iki švietimo, tyrimų, konsultavimo įmonių.
„Platus pasirinkimo spektras suteikia daug galimybių realizuoti save įvairiose darbo vietose, dirbti su skirtingais žmonėmis. O kadangi dietistų paklausa visuomenėje nuolat didėja, ši studijų programa gali tapti patrauklia galimybe gauti stabilų ir perspektyvų darbą“, – sako pašnekovė.
Jos teigimu, dietetikos studijų programa gali būti labai patraukli žmonėms, kurie propaguoja sveiką gyvenimo būdą, domisi mityba ir tuo, kaip maistas veikia žmogaus organizmą.
„Ši programa yra skirta žmonėms, norintiems padėti kitiems palaikyti sveiką gyvenimo būdą ir pagerinti jų mitybą. Dietetika gali būti patraukli tiems, kuriems patinka bendrauti su žmonėmis, padėti jiems pasiekti savo sveikatos tikslų ir stebėti pokyčius bei rezultatus. Jeigu žmogus jaučia stiprų norą dirbti sveikatos srityje ir turėti tiesioginį poveikį žmonių gyvenimui, dietetikos studijos yra tinkama pasirinkimo galimybė“, – neabejoja lektorė.
Daugiau informacijos apie šias studijų programas galite rasti čia (https://www.kvk.lt/programa/)