Šiandien istoriniame pastate mokosi Mykolo Romerio universiteto (MRU) Viešojo saugumo akademijos (VSA) studentai. Viešojo saugumo akademijoje Kaune vykdomos nuolatinės ir ištęstinės bakalauro studijų programos (Teisė ir ikiteisminis procesas, Teisė ir policijos veikla bei Teisė ir valstybės sienos apsauga) bei magistrantūros (Teisės ir policijos veikla, Ikiteisminis procesas, Aplinkosaugos teisė) studijų programos. Šių studijų programų alumnai žinomi šalies bei tarptautinių organizacijų atstovai, garsūs prokurorai, advokatai, teisėjai, tyrėjai, statutinių įstaigų pareigūnai bei kiti teisinės srities specialistai.
Be studijų, Viešojo saugumo akademijoje, šiame pastate, Tvaraus saugumo tyrimų centro platformos formate, buriami įvairių sričių mokslininkai organizuojami moksliniai forumai, konferencijos, seminarai, kiti renginiai.
Istorinę atmintį saugantis pastatas
Pastatas, esantis Kaune adresu Maironio g. 27, buvo pastatytas 1913 m. Anuomet buvo pateiktas užsakymas vienam žymiausių tuometinės Rusijos architektui Michailui Prozorovui, kuris didžiąja dalimi dirbo ir kūrė Vilniuje. Iš jo žinomiausių darbų galima paminėti Vilniaus Šv. Aleksandro Neviškio cerkvę (past. 1898 m.), Valstybinį Vilniaus mažąjį teatrą (rekonstrukcijos projektas, 1908 m.), Lietuvos mokslų akademijos pastatą (past. 1909 m.), Vilniaus kenesą (past. 1912 m.), Prekybos ir pramonės rūmus Vilniuje (1913 m.). Pagal Michailo Prozorovo projektą Kaune ir buvo pastatyti Rusijos valstybinio banko Kauno skyriaus rūmai.
Šiame sumoderninto neoklasicizmo stiliaus pastate iš pradžių veikė Rusijos valstybinio banko skyrius, po to – Vokietijos banko Kaune skyrius. 1919 m. sausio 2d. į Kauną iš okupuoto Vilniaus pasitraukė Laikinoji vyriausybė. Drauge persikėlė visas politinis, ekonominis ir kultūrinis gyvenimas. Kaunui tapus laikinąja sostine čia persikėlė nepriklausomos Lietuvos valstybinės įstaigos: Vidaus reikalų, Užsienio reikalų, Susisiekimo, Finansų ministerijos, Ministrų kabinetas, Valstybės Taryba, Lietuvos spaudos biuras (vėliau – ELTA), Lietuvos bankas, „Laikinųjų Vyriausybės žinių redakcija“, 1919 m. sausio 10-ąją paskelbusi apie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir ministerijų persikėlimą iš Vilniaus į Kauną.
Šis istorinis pastatas anuomet buvo vienintelis Kaune, turintis centrinį šildymą ir ventiliavimo sistemą. Pirmame jo aukšte buvo įsikūrusi Finansų ministerija ir Centrinis paštas, o antrame – Užsienio reikalų ministerija ir visas ministrų kabinetas.
1919 m. balandžio 4 d. rūmų Mažojoje salėje (Finansų ministerijos galinėje salėje, pirmame pastato aukšte) Lietuvos Valstybės Taryba išrinko pirmąjį Valstybės Prezidentą Antaną Smetoną. Tarpukariu, kaip ir dabar, Prezidentai pareigas pradėdavo eiti ne nuo tada, kai juos išrinkdavo, o nuo tada, kai duodavo priesaiką Lietuvos Konstitucijai. Tad jau po dviejų dienų, kai buvo išrinktas Prezidentu, balandžio 6 d. toje pačioje salėje naujasis šalies vadovas Antanas Smetona davė Prezidento priesaiką. Prezidento inauguracija truko vos 23 minutes. Tai buvo susiję su tuo, kad tą pačią dieną prisiekė ir Valstybės Tarybos nariai. Įdomus faktas, kad po to, kai Prezidentas priesaiką perskaitė lietuvių kalba, priesaika buvo perskaityta ir gudų bei žydų kalbomis.
Šiame pastate 1922 m. savo veiklą pradėjo Lietuvos bankas, kuriame buvo įkurta centrinė būstinė. Iki tol apyvartoje cirkuliavę auksiniai (ostmarkės) pradėti keisti į litus ir į centus. Lietuvos pinigai ir auksas čia buvo saugomi 6 metus. Šiame pastate išlikusi pinigų ir aukso saugykla. Joje šiuo metu įsikūrusi Viešojo saugumo akademijos ginklinė.
2012 m. rugsėjo mėnesį ant šio pastato sienos buvo atidengta atminimo lenta, bylojanti, jog šiame pastate 1919 metais dirbo Lietuvos vyriausybė, buvo įsikūrusios kitos valstybės institucijos. Ceremonijos metu tuometinis miesto meras A. Kupčinskas teigė: „Lietuva išliko čia dirbusių žmonių dėka“.
Studijos istoriniame pastate
Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo akademija (anksčiau Kauno policijos fakultetas) šio pastato erdvėse studijas pradėjo nuo 2007 metų. Iki šiandienos čia studijavo ir sėkmingai studijas baigė daugiau nei 3 tūkstančiai absolventų. Šiuo metu čia dirba 70 pedagogų ir 33 administracijos darbuotojai, veikia trys institutai – Teisės ir teisėsaugos, Statutinio ugdymo ir Bendrųjų ir socialinių kompetencijų institutas.
VSA misija organizuoti ir teikti kokybiškas bei visuotinai pripažintas teisės ir visuomenės saugumo srities studijų paslaugas, siekiant geriausiai tenkinti visuomenės ir valstybės poreikius.
VSA yra atvira ir laisva, kurioje formuojasi asmenybės, gebančios savarankiškai ir kūrybiškai mąstyti bei veikti. VSA yra atvira naujovėms, reflektyvi ir kompetentinga įgyvendindama moderniąją tvaraus saugumo koncepciją.
Ką reiškia studijuoti ir dirbti istorinę atmintį saugančiame pastate
Viešojo saugumo akademijos dekanė, profesorė Snieguolė Matulienė, paklausta ką reiškia dirbti istorinę atmintį saugančiame pastate atsakė: „Šiame pastate dirbo ir svarbius Lietuvai sprendimus priėmė Lietuvai nusipelniusios asmenybės. Tai – Mykolas Šleževičius (IV Vyriausybės ministras pirmininkas), Augustinas, Voldemaras, Petras Leonas, Jonas Vileišis, Aleksandras Stulginskis ir kiti. Tad šis pastatas nėra tik istorinis paminklas ar kultūros paveldas. Tai daug daugiau. Studijuoti ir dirbti istorinę atmintį saugančiame pastate yra tam tikras įsipareigojimas. Įsipareigojimas Lietuvai, įsipareigojimas tęsti anuomet puoselėtas vertybes – patriotiškumą, vieningumą, atsakomybę. Šio pastato sienose duota Prezidento priesaika „<...> pasižadu Lietuvos piliečiams, <...>, kad aš mano pilietiška garbe ir kilniausiais mano sielos jausmais būsiu ištikimas Lietuvos valstybei ir jos Konstitucijai <...>“ yra gyva ir šiandiena. Tad puoselėdami istorines vertybes, atliepdami nūdienos poreikius, visada juntame atsakomybę dėl absolventų, kuriuos rengiame Valstybei“.
„Ilgą laiką svajojau studijuoti teisę, o pasidomėjusi Mykolo Romerio Universitetu, supratau, kad būtent šis universitetas bus man tinkamiausias. Pirmą kartą pamačiusi savo fakultetą – Viešojo saugumo akademiją, buvau kiek nustebusi, nes mūsų Akademija atrodo kitaip nei kiti universitetai, tačiau nei dienos nesigailėjau pasirinkusi studijas būtent čia, Kaune. Mūsų bendruomenė maža, bet labai jauki, nuolatos skatinamas bendruomeniškumas, o Studentų atstovybė stengiasi pritraukti kuo daugiau studentų, dėstytojų, administracijos ir kitus darbuotojus į vykdomas veiklas. Svarbu paminėti ir tai, jog mūsų fakultetas – istorinė vieta. Jame prezidentas A. Smetona sakė savo inauguracijos kalbą, todėl vaikštant akademijos koridoriais kyla nepaprastas jausmas, kai gali prisiliesti prie dalies istorijos”, – Aistė, 2 kursas, Teisė ir ikiteisminis procesas.
„Pradėjus studijuoti MRU VSA supratau, kad įsiliejau į neįprasto universiteto erdves. Šio pastato sienos kvėpuoja istorija, jo išvaizda nieko nežinančią akį gali suklaidinti, tačiau pasidomėjus pastato kilme ir praeitimi supranti, kad esi dalis kažko daugiau, kažko, kas gyvuoja daugiau nei šimtmetį ir gyvuos toliau, jei nepamiršim, mylėsim ir tausosim. Todėl žengdama į jau antrus savo studijų metus nenustoju domėtis pastato sienose įstrigusiais įvykiais, net labiausiai pasislėpusiais jo kampeliais ir kiekvieną dieną džiaugiuosi, kad man pasisekė studijuoti būtent čia“, – Augustė, 1 kursas, Teisė ir ikiteisminis procesas.
Ateities planai
Įgyvendinant Mykolo Romerio universiteto infrastruktūrinį projektą, Viešojo saugumo akademijoje Kaune bus rekonstruotos ir restauruotos atskiros erdvės. Projekte numatyta sutvarkyti pastato išorę ir aplinką, atkurti ir atverti visuomenei didžiąsias sales, atidaryti plačias patekimo į Universitetą duris iš Donelaičio gatvės pusės, sutvarkyti pagrindinius, įspūdingus pastato laiptus ir jų erdves. Modernizavus pastatą ir jo erdves, inovatyvių sprendimų dėka, studijų aplinka taps pritaikyta prie šiuolaikinių dėstytojų ir studentų poreikių, užtikrins jų akademinį augimą bei sėkmę.