Žavi bendruomeniškumas
Kelis tūkstančius eurų siekiantys atlyginimai, šiuolaikinių kompetencijų poreikis, darbas su pažangiausiomis technologijomis ir strateginę reikšmę valstybei turintis sektorius, žadantis ilgalaikes perspektyvas. Taip šiandien atrodo kelių inžinerijos profesija, jau gerokai nutolusi nuo populiarių stereotipų, ją lydėjusių ilgą laiką.
Būtent tokios priežastys rinktis šią specialybę motyvavo VILNIUS TECH Kelių katedros magistrantą Gustą Mensevičių. Profesiniu atžvilgiu jį šiandien būtų galima įrašyti į Raudonąją knygą, nes studentas yra tik vienas iš nedaugelio studijuojančių Lietuvoje išties retus mokslus. Tačiau palyginti negausios kelių inžinerijos studentų gretos, G. Mensevičiaus teigimu, yra ir pranašumas.
„Mokytis šios specialybės neplanavau. Nieko nesupratau apie kelius, kuo jie ypatingi, kodėl toks darbas galėtų būti išskirtinis. Visgi mane paskatino tėvai. Sutikau, įstojau, pradėjau labiau domėtis ir užkabino. Todėl pirmiausia šią profesiją patarčiau rinktis dėl darbo galimybių bei paklausos. Mūsų, studijuojančių kelių inžineriją, Lietuvoje labai nedaug. Dėl to rinkoje specialistų trūksta. Pats jau po pirmo kurso pradėjau dirbti, o tada nustebau, kokie bendruomeniški yra kelininkai. Nejaučiu jokios konkurencijos – tik palaikymą, norą bendradarbiauti, padėti. Tai pastebiu ir universitete. Pavyzdžiui, mokykloje beveik nesimokiau fizikos, o ji šiai specialybei – būtina. Tačiau dėstytojai stengiasi suteikti visas žinias, nori tinkamai paruošti. Toks akademinės ir darbo aplinkos palaikymas labai motyvuoja“, – sako G. Mensevičius.
Studentui pritaria VILNIUS TECH Kelių katedros docentė dr. Lina Juknevičiūtė-Žilinskienė. Jos teigimu, universiteto administracija ir akademinė bendruomenė yra labai orientuota į besimokančiuosius, itin stengiasi kiekvieną įtraukti į įvairius projektus, universitetines veiklas, skleisti bendruomeniškumą.
„Į kiekvieną studentą žiūrime kaip į būsimą kolegą. Norime jį tinkamai paruošti, išugdyti, užauginti ateities specialistą, kuris laisvai įsilietų į būsimą profesinį pasaulį, galėtų skleisti savo idėjas. Nuo pirmojo susitikimo su pagarba kuriame tarpusavio ryšį, teikiame pagalbą: sukuriama bendra grupė įvairiems klausimams spręsti ar pasidalinti, rengiami individualūs pokalbiai, jei tik jų prireikia, kartu organizuojamos bendros veiklos. Kelių inžinerijos mokslai turi išbandymų, bet studentai nėra palikti vieni. Labai rūpinamės pirmakursiais, pati esu jų mentorė jau šešerius metus. Studijų pradžia gali būti sunkesnė, bet vėliau studentai pamato, kokia įvairialypė, įdomi, dinamiška ir kūrybiška yra jų būsimoji profesija“, – pasakoja doc. dr. L. Juknevičiūtė-Žilinskienė.
Vilioja skirtingai
Paklausta, kodėl moksleiviai kelių inžinerijos studijoms turėtų rinktis VILNIUS TECH, doc. dr. L. Juknevičiūtė-Žilinskienė vardija ir kitus šio universiteto pranašumus. Anot jos, tai vienintelės universitetinės studijos Lietuvoje, kurių diplomas pripažįstamas visose Europos Sąjungos šalyse, čia vyksta ilgametis ir nuolatinis bendradarbiavimas tiek su socialiniais partneriais, tiek su verslu, su kuriuo diskutuojama apie jaučiamą specialistų poreikį, studentams būtinų darbo įrankių poreikį.
„Tai išsiaiškinę, mokome valdyti pažangiausią programinę įrangą, duomenų bazes. Nuo pirmo kurso studentai pradeda gilinti braižymo technologijų žinias, o nuo trečio kurso šias žinias jau taiko specializuotose kelių projektavimo programose. Jie taip pat išmoksta apdoroti ir sisteminti informaciją, ją pagrįsti ir argumentuotai pristatyti. Su universitete turima modernia laboratorine įranga galima atlikti tyrimus, kurie daromi ir mūsų partnerių įmonių laboratorijose. Studentai mokosi dirbti su šiuolaikiniu paketiniu ir daugiaplatformiu vaizdų redaktoriumi BIMP (angl. Batch Image Manipulation Plugin), kuris šiandien yra būtinas inžinieriams“, – kalba doc. dr. L. Juknevičiūtė-Žilinskienė.
Pasak jos, svarbu ir tai, kad verslas dabar patiria didžiulį kelių profesionalų stygių. Taigi įmonės yra suinteresuotos priimti kuo daugiau specialistų, kviečiasi atlikti praktikos, siūlo stipendijas nuo pirmo iki ketvirto kursų. „Jas jau teikia keturios bendrovės. Dvi įmonės yra skyrusios po dvi stipendijas, be to, verslas jau studijų pradžioje turi galimybes pristatyti save, vykdomas veiklas ir kelių inžinieriaus profesijos perspektyvas. Darbdaviai yra lankstūs, leidžia studentams ir dirbti, ir studijuoti, nes yra suinteresuoti, kad absolventai tobulėtų ir pas juos grįžtų“, – akcentuoja VILNIUS TECH Kelių katedros docentė.
Argumentų turi ir kita aukštosios mokykla, rengianti kelių inžinerijos specialybės absolventus. Kauno technikos kolegijos direktorė dr. Lina Girdauskienė pabrėžia, kad jos atstovaujama institucija šiandien visapusiškai ugdo būsimų kelių inžinierių kompetencijas, studijos kolegijoje suteikia labai didelį praktinių gebėjimų bagažą, todėl jas baigę absolventai būna tinkamai pasirengę ir kuria pridėtinę vertę.
Sėkmingą absolventų karjerą lemia ir kolegijos patirtis ugdant kelių inžinierius. Juos ruošianti Kauno technikos kolegija neseniai atšventė savo šimtmetį, todėl didžiuojasi ilga ir turtinga istorija bei kelininkų rengimo tradicijomis.
„Esame inžinerinės krypties specialistų rengimo pradininkai Lietuvoje. Kaip institucija buvome įkurti tarpukariu, atsiradus dideliam inžinierių poreikiui valstybėje, taigi puikiai suprantame, kaip keitėsi, tobulėjo ir vystėsi ši specialybė. Šiandien kelių inžinieriai ne tik projektuoja ir tiesia kelius ar stato tiltus, bet ir tyrinėja aplinką, užtikrina tvarumą ir rūpinasi efektyviu statinio gyvavimo ciklu. Jis ar ji turi gebėti dirbti komandoje, turėti išlavintus bendravimo įgūdžius, būti proaktyvus ir kartu tolerantiškas kitų nuomonei, atsakingai valdyti laiką ir gebėti prisiimti asmeninę atsakomybę. Ugdydami tokius profesionalus, šalia turime nepamainomus partnerius – darbdavius. Taip pat didžiuojamės profesionalių pedagogų komanda, kurių žinios ir praktinė patirtis lemia aukštą studijų kokybę. Vykdome tarptautinį bendradarbiavimą su 17 užsienio aukštųjų mokyklų iš 9 pasaulio šalių. Kolegijos studentai ir dėstytojai turi galimybę dalyvauti tarptautinėse programose, tobulinti savo tarpkultūrinę bei profesinę kompetencijas“, – pabrėžia dr. L. Girdauskienė.
Ugdo asmenybes
Kelių inžinerijos specialistus ruošiančių mokslo įstaigų atstovės vieningai sutaria – šių akademinių institucijų Lietuvoje vos dvi, tad jos yra labiau partnerės nei konkurentės. Tokią politiką, doc. dr. L. Juknevičiūtės-Žilinskienės teigimu, formuoja pats profesijos pobūdis, mat, kaip ir jau minėta, kelių sektoriui būdingas bendruomeniškumas. Be to, kolegiją pabaigę absolventai dažnai stoja į ištęstines studijas VILNIUS TECH, kad įgytų universitetinį kelių inžinerijos laipsnį.
„Juos vienija ne tik karjeros tikslai, bet ir noras kurti esminius pokyčius. Matyti, kaip keliais, tiltais ir kitais inžineriniais objektais kasdien naudojasi daugybė žmonių, kokią reikšmę šie statiniai turi valstybei, visuomenei, yra didžiulis įkvėpimas. Todėl kelių inžineriją renkasi ne tik tie, kurie siekia stabilaus darbo ar gero atlyginimo. Šią sritį vienija noras keisti pasaulį. Juk ši specialybė – labai naudinga. Susisiekimo sektorius yra didžiulis, šiandien jis jungia tvarumą, darnumą, inovacijas, savivaldį transportą. Tai viskas, kas susiję su informacinėmis ir išmaniosiomis technologijomis, poveikiu aplinkai, tad prisideda kuriant modernų, patogų ir kokybišką gyvenimą visuomenei“, – teigia doc. dr. L. Juknevičiūtė-Žilinskienė.
Tokiai nuomonei pritaria ir L. Girdauskienė. Jos teigimu, nors studijos reikalauja darbo, gerų tiksliųjų mokslų žinių, visa tai atsiperka.
„Tai labai įdomi ir dinamiška profesija – nuo studijų iki darbo. Dar nemaža dalis jaunų žmonių klysta mąstydami stereotipais, kad kelininkai dirba menkai apmokamą ir purviną darbą. Šiandien kelių inžinieriaus darbas reikalauja nemažai kūrybos, gebėjimo valdyti kompiuterizuotas darbo priemones ir įrangą. Baigę šią studijų programą absolventai tampa darbdavių geidžiamais specialistais, gebančiais dirbti įvairiose kelių inžinerijos srityse – nuo statinių projektavimo iki priežiūros. Studijų metu ugdomos kūrybiškai mąstančios asmenybės, galinčios savarankiškai atlikti asmeninės atsakomybės reikalaujančias užduotis. Joms ugdome matematikos, fizikos, inžinerinės grafikos, informacinių technologijų, mechanikos, statybinės kompiuterinės braižybos ir daugelio kitų sričių kompetencijas. Todėl paruošiame ateities specialistus, kurių rinkoje šiandien taip trūksta“, – apibendrina dr. L. Girdauskienė.