Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentės, Informatikos fakulteto prodekanės Sigitos Urbonienės, tai, kad vieni mokiniai matematika nesidomi ir jos nesupranta, o kiti ją myli ir jiems sekasi su ja susidraugauti, didžiąja dalimi priklauso nuo dalyką mokančio pedagogo – kiek jis geba mokinius sudominti, pritraukti, motyvuoti, kiek jo paties akys dega meile dėstomai disciplinai.
Realus to pavyzdys – Kauno Jono Jablonskio gimnaziją baigusi Greta Juodiškytė, kuriai mokykloje labiausiai patiko ir sekėsi būtent matematika bei fizika: už šią aistrą ir meilę ji labiausiai dėkinga šių dalykų mokytojams, kurie ją sudomino ir įtraukė.
„Tai, ką pamilsi, kas seksis, kokios krypties profesinį kelią norėsi rinktis, labai daug priklauso nuo mokytojo. Mano nuomone, fiziką ir matematiką gali suprasti ir pamėgti kiekvienas mokinys. Gal vienam tai seksis sunkiau, kitam lengviau, tačiau mokytojo uždavinys – laiku pastebėti ir prisitaikyti prie kiekvieno vaiko poreikių ir tempo, jam padėti. Žinoma, tai didelis ir sunkus darbas, tačiau jis neabejotinai duoda puikių rezultatų“, – sako VDU Švietimo akademijos Mokomojo dalyko pedagogikos: STEAM: fizikos ir matematikos specializacijų III kurso studentė G. Juodiškytė.
Užbaigusi studijas galės tapti dviejų dalykų mokytoja
Į Vytauto Didžiojo universitetą Greta pateko per atsitiktinumą: svarstydama, ko norėtų mokytis pabaigusi mokyklą, ji pirmuoju numeriu stojo į Kauno technologijų universitetą (KTU) studijuoti fizikos. Ir tąkart tik kaip atsarginį variantą nurodė VDU Švietimo akademijos Mokomojo dalyko pedagogiką: STEAM specializaciją. Bet čia ištiko gyvenimo netikėtumas: KTU tais metais atšaukė taikomosios fizikos studijų programą dėl per mažo stojančiųjų skaičiaus ir mergina automatiškai pateko į VDU.
„Iš pradžių nerimavau dėl to, kas manęs laukia, nes neturėjau beveik jokios informacijos, kas yra STEAM. Bet dabar, pabaigusi VDU antruosius studijų metus, drąsiai galiu sakyti, kad esu ten, kur ir turiu būti: studijų programa įdomi, dėstytojai itin profesionalūs, bendrakursiai – puikūs. Be to, galimybė mokytis iškart dviejų dalykų pedagogikos – fizikos ir matematikos – tikiu, atvers platesnes duris į profesinės karjeros kelią. Užbaigusi studijas galėsiu tapti dviejų dalykų mokytoja“, – džiaugiasi G. Juodiškytė.
Nors stodama į universitetą mergina net neabejojo, kad ateityje taps fizikos mokytoja, tačiau per porą pastarųjų metų jos vizija pasikeitė – dabar ji prioritetą skiria būtent matematikai. Sako, studijų metu matematiką atradusi ir pamilusi tarytum iš naujo, tad nori jos mokyti ir dalintis savo patirtimi bei žiniomis ir su mokiniais.
Papildoma motyvacija – dviguba finansinė paskata
Įstoję į valstybės finansuojamą VDU mokomojo dalyko pedagogikos studijų programą, studentai yra motyvuojami 318,5 euro per mėnesį siekiančia stipendija. Pedagogo specialybę pasirinkusi Greta džiaugiasi dar viena paskata – Kauno rajono savivaldybės iniciatyva remti VDU studentus-būsimuosius mokytojus: studentams, pasirinkusiems tų mokomųjų dalykų pedagogikos studijas, kurių specialistų trūksta labiausiai, papildomai skiriamos 200 eurų mėnesinės stipendijos. Gavęs finansavimą, studentas įsipareigoja Kauno rajono mokykloje dirbti ne mažiau kaip penkerius metus – G. Juodiškytė jau sudarė sutartį su Kauno rajono Neveronių gimnazija, kurioje ir atliko pedagoginę studijų praktiką. Kadangi mokykla ieško matematikos mokytojo, tad Greta pradės dirbti mokykloje šio dalyko mokytoja jau nuo šių metų rugsėjo.
„Penkerių metų laikotarpis yra gan ilgas, tačiau manęs tai nebaugina. Suprantu ir tai, kad ne visi studentai nori įsipareigoti dirbti rajono mokykloje, tačiau man tai atrodo kaip tik privalumas – tai puiki galimybė pradėti savo karjeros kelią mažesnėje bendruomenėje. Nuvykus susipažinti su mokykla mano vizija pasitvirtino: manęs laukia jauki mokyklos aplinka, šilta bendruomenė, smalsūs ir žingeidūs mokiniai. Nekantrauju sulaukti darbų starto. Labai noriu pagaliau pradėti dirbti mokykloje“, – kalbėdama apie artimiausius planus šypsosi pašnekovė.
Anot jos, vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių sėkmingą darbą mokykloje, yra bendruomenė, kolektyvas – bendradarbiavimas, kolegų palaikymas ir pagalba vienas kitam. Nors galvodama apie darbą mokykloje Greta nerimauja dėl to, ar žinos visus atsakymus į moksleivių klausimus, ar žinos visas reikiamas temas, terminus ir metodus, kaip seksis rasti bendrą kalbą su mokiniais ir valdyti klasę, tačiau ji tiki, kad visa tai išmokti ir įgyti įgūdžių – tik laiko klausimas: „Mano pats svarbiausias tikslas – būti žmogiška, t.y. parodyti mokiniams, kad ir pedagogai klysta, kažko nežino, ieško sprendimų, mokosi visą gyvenimą“.
Panašiai kaip treniruotėse prieš intensyvias rungtynes
Matematikos mokytojų trūkumas mūsų šalies mokyklose, rodos, jau ima siekti kritinę ribą. Pasak VDU docentės, Informatikos fakulteto prodekanės S. Urbonienės, tai ne pabaiga – ateityje ši problema tik dar labiau didės ir aštrės. Vyriausybės strateginio analizės centro (STRATA) tyrimų duomenimis, iki 2025-ųjų matematikos mokytojų mūsų mokyklose trūks bent 700.
„Ši liūdna tendencija ypač išryškėja prieš pat vasaros periodą, kai mokyklos pradeda komplektuoti savo personalą naujiems mokslo metams ir mokyklų vadovai kreipiasi į mus su užklausomis dėl ieškomų matematikos mokytojų. Būsimų pedagogų, kurie pilnai išklauso matematikos mokymo modulį ir yra pasirengę būti ne tik matematikais, bet ir dirbti su vaikais mokyklose, per pastaruosius keletą metų paruošta tik apie 30, vadinasi, kasmet – mažiau nei po 10“, – nedžiuginančia statistika dalijasi S. Urbonienė, dirbanti su VDU Švietimo akademijos Mokomojo dalyko pedagogikos: matematikos krypties studentais.
Docentė pateikia vaizdų palyginimą. Lietuva yra krepšinio šalis, o krepšininkai turi stiprų fizinį pasirengimą. Jie kasdien daug treniruojasi, atlieka daug šuoliukų ir pritūpimų, kurių varžybų metu jiems galbūt ir neprireiks, tačiau tai padeda jiems tinkamai pasirengti varžyboms, sumažinti traumų riziką, ištvermingai atlaikyti visas intensyvias rungtynes: „Panašiai ir su matematika: jei nori modeliuoti, taikyti matematinius metodus ir keliauti į vis sudėtingesnį lygį, turi gebėti išspręsti lygtis, įvaldyti įvairius algoritmus, tai yra žinoti ir suprasti bazines sąvokas, kad nereiktų kaskart iš naujo išradinėti dviračio. Šis pagrindas turėtų būti klojamas ir mokykloje“.