Aplankė universitetą ir pakeitė nuomonę
Muzikai neabejinga, būgnais grojanti A. Bagdonaitė dvyliktoje klasėje svajojo studijuoti muzikos vadybą. Aistę domino viskas, kas muzikos pasaulyje vyksta už uždarų durų. Studijoms ji pasirinko vieną Didžiosios Britanijos universitetą, į kurį įstojo dar rudenį, dvyliktos klasės pradžioje. Mergina netgi nuvyko aplankyti universitetą ir geriau pažinti Londoną. Štai tada prieš akis jai ėmė vertis visai kitos galimybės.
„Pabuvojusi universitete pamačiau, kad ten trūksta organizuotumo. O ir pats Londonas pasirodė chaotiškas, toks didelis ir tiek nedaug pažįstamų žmonių jame. Esu gyvenusi Šveicarijoje, Lenkijoje ir visgi labai gerai jaučiuosi Vilniuje. Ėmiau savęs klausti, ar tikrai noriu palikti savo miestą?“ – prisimena Aistė.
Mergina pasakoja, kad beveik paskutinę minutę apsisprendė pasirinkti daug platesnę studijų kryptį, kuri ateityje suteiktų daugiau galimybių – verslą. Širdis pakuždėjo, kad visgi reikia pasilikti Lietuvoje, todėl Aistė įstojo į ISM universitetą. Sako, kad studentiškas gyvenimas Lietuvoje labai patinka.
„Universitete pasitaikė ir sunkesnių dalykų, pavyzdžiui, matematika. Bet visko išmokau, daug padėjo dėstytojai. Apskritai džiaugiuosi universiteto bendruomene. Su bendrakursiais laiką leidžiame net ir vasarą. Manęs nelanko abejonės, kad gal visgi reikėjo vykti į užsienį. Žinoma, tikrai pasinaudosiu „Erasmus“ programa ir išvažiuosiu pastudijuoti svetur, pakeisiu aplinką. Gal pasirinksiu Paryžių ar kokį kitą Europos miestą“, – svarsto A. Bagdonaitė.
Likimas kortas sumaišė teisingai
Verslo vadybą ir rinkodarą studijuojantį J. Mitkevičių žavi idėja plačiai pažinti pasaulį. Vaikinas turi planų po studijų daugiau pakeliauti ir dirbti nuotoliu. Tačiau studijuoja jis Lietuvoje. Būdamas dvyliktoje klasėje, Joris pasirinko penkis universitetus Didžiojoje Britanijoje. Trys iš jų jau laukė Jorio, beliko susikrauti lagaminus. Tačiau tas, į kurį vaikinas norėjo labiausiai, pranešė, kad lietuvis neišpildė visų universiteto reikalavimų, todėl jo kandidatūra atmetama.
„Buvo didelio nusivylimo, bet iškart galvojau, ką daryti toliau. Nusprendžiau, kad į bet kokį Didžiosios Britanijos universitetą nevažiuosiu, geriau stosiu ten, kur yra geriausia Lietuvoje. Taip tapau ISM universiteto studentu“, – savo istoriją pasakoja J. Mitkevičius.
Šį rudens semestrą Joris pasinaudos „Erasmus“ programa ir išvyks mokytis į Norvegiją, BI Norwegian Business School universitetą. Vaikinas svarsto, kad gal net iki pusės savo studijų laiko praleis studijuodamas užsienyje, nes universitetas suteikia tokią galimybę.
„Visgi tikrai nemanau, kad yra milžiniškas skirtumas tarp rinkodaros ir verslo išsilavinimo, kurį gausi Lietuvoje, ir kurį įgysi užsienyje. Aš likau labai nustebęs studijų kokybe ISM. Jei esi ambicingas, mokslai Lietuvoje nėra jokia kliūtis siekti tarptautinių galimybių“, – įsitikinęs Joris.
O gal daryti metų pertrauką?
Šiuo metu tarp baigiančiųjų mokyklą populiaru daryti metų pertrauką (angl. gap year) ir į universitetą iškart nestoti. Paklausti, ar nesvarstė po dvyliktos klasės pailsėti, Aistė ir Joris sako, kad tokių minčių turėjo, bet galiausiai jomis nesusižavėjo.
„Turėjau minčių apie „gap year“, bet pagalvojau, kad nelabai noriu dirbti padavėju ar statybose, kad galėčiau pragyventi. Nusprendžiau, kad įstosiu į universitetą, jį baigsiu ir, jei norėsiu, po studijų keliausiu, galbūt dirbsiu nuotoliu, bet jau darysiu tą darbą, kuris susijęs su mano profesija“, – tvirtina Joris.
Tuo metu A. Bagdonaitė svarsto, kad metų pertrauka gali iš esmės perdėlioti žmogaus mąstymą ir net planus. Po metų siekti aukštojo mokslo gali būti sunku.
„Jeigu būčiau paėmusi metų pertrauką, nežinau, kaip būtų su mano motyvacija toliau mokytis. Gal po metų galvočiau, kad nėra reikalo stoti į universitetą, mokytis, nes galiu gyventi kitaip“, – mąsto mergina.
Tad šiuo metu abiturientams, apsisprendusiems, kad nori mokytis tik svetur, esami studentai siūlo nepamiršti pasidairyti ir į tai, kas supa aplinkui. Kartais geriausi dalykai laukia visai ne už jūrų marių, o čia pat, panosėje. Juo labiau, į užsienį sparnus galima pakelti tada, kai jau esi įgijęs studijų patirties Lietuvoje ir tvirtai žinai, kokių dar žinių ar potyrių norisi pasisemti svetur.
ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas yra užmezgęs partnerystę su 100 universitetų-partnerių ir savo studentams siūlo ne tik „Erasmus“, bet ir dvigubo diplomo galimybes. Dvigubo diplomo programos metu studentai gali įgyti išsilavinimą ISM ir Top 3 proc. pasaulio geriausiose verslo mokyklose, turinčiose „Triple Crown“ akreditacijas, tai – BI Norwegian Business School, KEDGE Business School, INSEEC School of Business & Economics ir Ilinojaus technologijų institute JAV. Tad pasisėmę studijų patirties ISM, studentai gali išvykti ir pasiimti visa, kas geriausia, užsienio aukštosiose mokyklose.
Šiuo metu ISM abiturientams siūlo šešias bakalauro studijų programas, tarp jų – Verslo vadyba ir rinkodara, Verslumas ir inovacijos, Tarptautinis verslas ir komunikacija, Finansai, Ekonomika ir politika, Ekonomika ir duomenų analitika. 2022 m. žurnalas „Reitingai“ ISM ekonomikos, vadybos ir finansų studijas įvardijo kaip stipriausias Lietuvoje, bakalauro studijų kryptyje.
Tarp pagrindinių priežasčių, dėl kurių moksleiviai pasirenka studijas ISM universitete, – aukšta studijų kokybė, teigiama alumnų patirtis, pozityvus darbdavių, samdančių ISM absolventus, įvertinimas bei konkurencingas atlyginimas. ISM atliktais skaičiavimais pagal 2019 m. STRATA duomenis, lyginant ekonomikos, finansų, rinkodaros, žmogiškųjų išteklių, verslo ir vadybos krypčių pirmosios pakopos studijų alumnų atlyginimus, ISM alumnai, praėjus 12 mėn. po studijų baigimo, gauna 25 proc. didesnį atlyginimą nei kitus Lietuvos universitetus baigę alumnai.
Daugiau apie ISM bakalauro studijas sužinok ČIA.
Užsiregistruoti į ISM studijų konsultaciją gali ČIA.