Šių metų rudenį Lietuvoje nuskambėjo šalyje pakankamai nauja apgavysčių schema. Dalis gyventojų į savo telefonus gavo SMS žinutes, kviečiančias prisijungti prie vieno iš Lietuvoje veikiančių bankų paskyros ir atnaujinti savo prisijungimo duomenis.
Dalis gyventojų nepagalvojo, kad tai gali būti ne konkretaus banko prašymas, o kažkur nežinomoje vietoje pasislėpusių piktavalių plano dalis. Bankas informavo, kad nuo šių metų birželio iki spalio pabaigos, tokiomis SMS žinutėmis bandyta išvilioti 180 tūkst. eurų sumą iš banko klientų. Dalį bandymų bankui pavyko sustabdyti, tačiau ne visus. Deja, gyventojai prarado apie 62 tūkst. eurų.
Nukopijuoja banko interneto svetainę
Ši istorija turėtų prabudinti kiekvieną interneto vartotoją, neatsakingai besidalijantį savo asmeniniais duomenimis interneto erdvėje.
Gyventojai turi išlikti atidūs – tai ne pirmas atvejis, kai sukčiai bando ištuštinti gyventojų pinigines, pasinaudodami interneto bankininkyste. Europos Sąjungos teisėsaugos agentūra Europolas įspėja, kad vienas iš piktavalių naudojamų būdų finansinei naudai pasiekti – bandymas nukopijuoti banko svetainę.
Tokiu atveju sukčiai pasinaudoja suklastotais banko elektroniniais laiškais, kuriuose pateikiama nuoroda į nukopijuotą banko interneto svetainę. Paspaudus šią nuorodą sukčiai surenka gyventojo finansinę ir asmeninę informaciją. Nors iš pirmo žvilgsnio interneto svetainė gali atrodyti taip pat, kaip gyventojo nuolat naudojama, atidus vartotojas turėtų pastebėti, kad tai nėra originali svetainė.
Interneto banko duomenys – ne vienintelis piktavalius dominantis jūsų turtas. Elektroninio pašto adresas ir slaptažodis – taip pat gali sukčiams labai praversti, norint finansiškai jumis pasinaudoti.
Sustoti ir pagalvoti prieš dalijantis duomenimis
Asmeninių duomenų vagystės vyksta ne tik individualiai nusitaikius į konkretų žmogų. Neretai nusikaltėliai pavagia daugybės asmenų duomenis, įsilauždami į įmonių ar net valdžios institucijų duomenų bazes. Nors nuo tokių atakų individualiai apsisaugoti gyventojui nepavyks, kiekvienas turėtų pasirūpinti asmenine savo duomenų apsauga.
Internetas vis dažniau tampa vieta, kurioje pasinaudoti privalumais gali tik pasidalinęs savo asmenine informacija. Pavyzdžiui, socialinio tinklu gali pasinaudoti tik prisiregistravęs ir nurodęs savo elektroninį paštą. Gyventojams patariama dalintis savo asmeniniais duomenimis tik su tomis organizacijomis ar įmonėmis, kuriomis pasitikima. Be to, nereikėtų pamiršti nuolat keisti savo paskyrų ir elektroninio pašto slaptažodžių. Tai taip pat padės piktavaliams apsunkinti kelią iki jūsų asmeninių duomenų ir piniginės.
Labai svarbu atsargiai elgtis ir perkant internetu. Nesidalinkite savo banko kortelės duomenimis, kol nesate tikras, kad interneto parduotuvė yra saugi. Apie saugumą praneša interneto puslapio adreso pradžia „https:“.
Susimąstykite ir apie tai, ar tikrai dalijantis socialiniuose tinkluose nuotraukomis verta nurodyti vietą, kurioje nuotrauka daryta. Jei nuolat dalijatės nuotraukomis realiu laiku ir nurodote lokaciją, jūs suteikiate galimybę nusikaltėliams sekti, kur jūs keliaujate, kur galbūt vyksite ar kada jūsų nebus namuose. Tokia pati rizika prisikviesti nusikaltėlius į svečius gali kilti nuolat virtualioje erdvėje pasakojant apie savo būsimus atostogų planus.
Pavojus gali slypėti ir naujienlaiškiuose
Interneto saugumo ekspertai pastebi, kad gyventojai taip pat dažnai patraukia piktavalių dėmesį nesirūpindami savo elektroninio pašto ar socialinių tinklų slaptažodžių saugumu. Nenorėdami apsunkinti sau gyvenimo gyventojai dažnai pasirenka itin lengvus savo slaptažodžius. Įsivaizduokite, kad jūsų visų paskyrų slaptažodžiai – jūsų augintinio vardas, o tuo pat metu nuolat socialiniuose tinkluose publikuojate įrašus su savo augintiniu. Piktavaliams – tai lyg raktas ant lėkštutės.
Nors atrodytų visiškai suprantama, kad slaptažodžiais nereikėtų dalintis su niekuo, vis dar atsiranda gyventojų, kurie nepaiso šio draudimo. Net privačioje žinutėje ar elektroniniame laiške nurodytas jūsų slaptažodis gali palengvinti į jus nusitaikiusio piktavalio darbą.
Sumažinti riziką dėl asmeninių duomenų vagystės galite ir naudodami skirtingus elektroninius paštus: pirkimui internete, socialiniams tinklams, naujienlaiškiams. O savo pagrindiniu elektroniniu adresus dalykitės tik su tais žmonėmis, kuriuos iš tiesų žinote.
Nuolat tikrinkitės savo banko sąskaitų išrašus. Jei tai darysite periodiškai, daug greičiau pamatysite, jei kažkas jau pavogė jūsų asmeninius duomenis ir jais naudojasi.
Atsargiai reikėtų elgtis ir su neaiškiais elektroniniais laiškais. Už visai nekalto naujienlaiškio, kurio jūs neužsisakėte, gali slypėti sukčiai. Jei paspausite laiške esančią nuorodą „Atsisakyti naujienlaiškio“, taip patvirtinsite sukčiams, kad jūsų elektroninis adresas yra naudojamas.
Užsakymo nr.: PT_82824047