Medžiagos ar gaminiai, kurių vartojimas nekelia jokios grėsmės žmogaus sveikatai ar saugumui, yra laisvai prieinami ir parduodami be jokių ribojimų. Kuo rizikingesnės medžiagos ar gaminiai, kuo daugiau galimos žalos individo sveikatai, visuomenės saugumui ir pan. jos gali padaryti – tuo jų įsigijimas (ir prieinamumas) labiau apsunkinamas įvairiais ribojimais. Pavyzdžiui, ginklų sferoje ginklai yra suskirstyti kategorijomis, iš kurių pavojingiausi – A kategorijos – yra prieinami tik profesionalams. Mažiau pavojingų ginklų (B, C ir D kategorijos) prieinamumas visuomenei yra ribojamas įvairių reikalavimų ir leidimų sistema. Na, o kišeniniai peiliukai, kirviai, virtuviniai peiliai ir pan. parduodami be jokių apribojimų, net ir vertinant tai, kad juos naudojant susižaloja ar žūsta statistiškai didžiausias žmonių skaičius.
Geroji pasaulinė lošimų reguliavimo patirtis patvirtina, kad lošimo paslaugų rizikų valdymui tinkamiausias yra vadinamasis „parametrinis modelis“, kuriame lošimų paslaugoms taikomus ribojimus lemia konkrečios lošimo rūšies azartiškumo lygis. O šį lygį lemia keturi pagrindiniai parametrai – statymo ir laimėjimo dydis, žaidimo prizinis fondas, vieno lošimo ciklas ir statistinis lošime išmokamų laimėjimų koeficientas.
„Kuo didesnes sumas galima statyti žaidime, kuo galimas laimėti piniginis prizas yra didesnis, kuo vieno žaidimo ciklas yra trumpesnis, o žaidimo laimėjimų koeficientas didesnis – tuo labiau toks žaidimas bus azartiškas ir įtraukiantis. Taigi daliai lošėjų jis bus patrauklesnis nei „lėtas žaidimas“. Tad azartiškesnis lošimas turi didesnę socialinę riziką.
Atitinkamai, logika ir patirtis sako, kad tokiam žaidimui turėtų būti taikomi didesni prieinamumo ir skatinimo ribojimai, tokiu būdu raginant vartotojus rinktis „lėtesnius“ žaidimus ir palaikant jų buvimą rinkoje kaip nuosaikesnį ir saugesnį pasirinkimą“, – pasiteisinusį lošimų rizikų valdymo modelį komentuoja Atsakingo lošimų verslo asociacijos (ALVA) vadovas Mindaugas Ardišauskas.
Lošimų prieinamumo ribojimo priemonės yra įvairių. Jos gali būti tiesioginės – pavyzdžiui, leidimų steigti lošimų vietas išdavimų ribojimas, amžiaus cenzas ar paslaugų teikimo laiko ribojimas. Gali būti ir netiesioginės, kuomet ribojamos reklamos ir skatinimo priemonės ar pan.
Ribojimo priemonių vienodas taikymas visoms lošimo rūšims, kaip įprasta, turės vieną ir esminę pasekmę – vienodo prieinamumo sąlygomis dauguma lošėjų ilgainiui pasirinks azartiškiausias lošimo rūšis, o kitų mažiau azartiškų, nuosaikesnių žaidimų, likimas bus toks pats, koks Lietuvoje ištiko kadaise populiarius bingo ar totalizatoriaus lošimus.
Prieštaringa lietuviška patirtis
Lietuvoje lošimų reguliavimas iki maždaug praėjusio dešimtmečio pradžios vyko daugmaž pagal parametrinį modelį – kuo mažesnį neigiamą potencialų poveikį (praloštų sumų dydis) gali sukelti lošimas, tuo mažiau buvo ribojamas jo prieinamumas. Remiantis šiuo principu, buvo nustatytas skirtingas lošimų dalyvių amžiaus cenzas lošimo namų (kazino) ir automatų salonų ar lažybų punktų lankytojams. Be to, kazino steigimui tam tikroje teritorijoje buvo reikalingas tos teritorijos gyventojus atstovaujančio savivaldos organo sutikimas, o lažybų punktų ar automatų salonų steigimui tokių leidimų nereikėjo. Dar 2002 m. atsirado B kategorijos (ribotų statymų ir laimėjimų) lošimai, tokiu būdu Lietuvoje ilgus metus buvo gana subalansuota įvairių lošimų pasiūla, kurioje žmogus galėjo atrasti jam tinkamą lošimo pramogą pagal temperamentą, turimus finansus, laisvalaikio leidimo būdą ir kt. Jaunesni žmonės pažintį su lošimais galėjo pradėti nuo 18 m., tačiau galėjo žaisti tik riboto statymo automatais.
Tačiau laikui bėgant, mūsų valstybėje ilgalaikės lošimų reguliavimo strategija taip ir nebuvo suformuluota, o vietoje jos imta vadovautis šūkiais „visi lošimai vienodi“ ir „drausti paprasta“. Tokiu būdu mažesnės socialinės rizikos lošimams buvo pradėti taikyti tik azartiškiausioms rūšims taikytini ribojimai (pavyzdžiui, privaloma tapatybės patikra, apribojimai lošimų lokacijoms ir kt.). Dėl šios priežasties mažiau azartiškų lošimų patrauklumas gerokai sumenko, o vartotojai netiesiogiai buvo paskatinti rinktis azartiškesnes lošimų formas.
„Kaip pavyzdį verta paminėti bingo ir totalizatoriaus lošimus. Šie lošimai savo principu yra labiau loterijos nei azartiniai lošimai, nes jų esmė yra keliolikos žmonių žaidimas ties vienu įvykiu. O prizo dydis priklauso ne nuo iš anksto nustatyto koeficiento, kaip lažybose ar stalo lošimuose, o nuo to, kiek žaidime dalyvavo žmonių ir kokią bendrą statymų sumą jie atliko.
Šių lošimams priskirtų žaidimų azartiškumo lygis yra mažas, gerokai žemesnis nei kitų azartinių lošimų. Tačiau ilgainiui jų prieinamumas valstybės buvo nustatytas toks pats, kaip ir kitoms lošimų rūšims. Tai lėmė, kad Lietuvoje jau du dešimtmečius nėra organizuojamas bingo lošimas, o totalizatorių organizuoja vos viena bendrovė. Statymų už totalizatoriaus lošimus 2022 m. buvo atlikta 9 eurai, o 2023 m. – 0 eurų. Šis pavyzdys labai gerai įrodo, jog esant vienodoms prieinamumo sąlygomis patrauklesni tampa didesnio azartiškumo žaidimai“, – teigia M. Ardišauskas, ALVA vadovas.
Kurlink judame?
Nuo 2020 m. pradžios Azartinių lošimų įstatymas buvo keistas net 7 kartus. Šiuo metu svarstomi dar bent 5 atskiri šio įstatymo pataisų projektai. Nors deklaruojami pakeitimų tikslai yra teisingi – mažinti probleminį lošimą, tačiau galima teigti, kad daugumai šių pasiūlymų trūksta pagrįstumo, nuoseklumo ir toliaregiškumo, nes galima žala tikėtinai bus didesnė nei nauda. Nes prieš imantis spręsti problemą, reikia gerai suprasti jos atsiradimo priežastis. Tačiau dėl probleminio lošimo apimčių ir priežasčių Lietuvoje nuomonės gerokai skiriasi. Dar blogiau, jog reguliacinių sprendimų priėmėjai nepakankamai vertina nelegalios pasiūlos problemos mastą – visi legalios rinkos ribojimai, neribojant nelegalios, taps labai riboto efekto priemonėmis, kurios, be kita ko, sumažins valstybės biudžeto pajamas. Ir vis labiau tolstama nuo parametrinio modelio logikos.
Pavyzdžiui, šiuo metu yra svarstomas Azartinių lošimų įstatymo pakeitimas dėl 21 metų minimalaus lošėjų amžiaus nustatymo. Asociacija nesiima vertinti kiek veiksmingas bus šis lošimų prieinamumo ribojimas mažinant probleminio lošimo mastą mūsų šalyje. Tačiau Asociacija nori atkreipti dėmesį, kad pakėlus ir suvienodinus visų lošimų amžiaus barjerą atitinkamai nebetenka prasmės lošimų automatų skirstymas į A ir B kategorijas. B kategorijos lošimo automatų naudotojams lig šiol buvo nustatytas 18 m. amžiaus barjeras, tuo tarpu kitiems labiau azartiškiems žaidimams, amžiaus barjeras buvo 21 m. Kitaip tariant, buvo išlaikoma parametrinio modelio logika – mažiau azartiškas žaidimas turi mažiau ribojimų, tačiau dabar to, tikėtina, nebeliks. Liks klausimas – ar 18 metų sulaukęs jaunuolis lauks dar iki savo 21 m. sukakties, kad galėtų išbandyti legalias lošimų paslaugas, ar nekantraudamas jas pažins šešėlinėje rinkoje?
Vėlgi valstybės sprendimu jau kuris laikas galioja vienodos leidimo gavimo sąlygos kazino ir lošimo automatų salonams ar lažybų punktams. Abiem atvejais reikia gauti savivaldybės tarybos sutikimus. Jei bus suvienodintas ir lošėjų amžius, tuomet atsiranda reali tikimybė, jog nuosaikesnių B kategorijos automatų salonai dings iš lošimų pasiūlos kaip mažiau patrauklūs.
Žinoma, vietoje kiekvieno automatų salono neatsiras lošimo namai, toli gražu. Nes čia atsiranda kita problema, sukurta vėl siekiant tarytum gero tikslo – suteikti galią savivaldybėms pačioms spręsti dėl antžeminių lošimų vietų. 2021 m. priimtos Azartinių lošimų pataisos nustatė, jog kiekviena Lietuvos savivaldybė turi teisę apibrėžti antžeminių lošimų vietų licencijavimo taisykles. Tos taisyklės apibrėžė lošimų organizavimo vietai taikomus poveikio viešajai tvarkai, švietimui, kultūrai, visuomenės sveikatai, gyvenamajai aplinkai ir kriminogeninei situacijai vertinimo kriterijus. Tačiau tuomet, kai prašymas atitinka minėtus reikalavimus, dar yra reikalingas ir savivaldybės tarybos sutikimas. Kaip rodo pastarojo metu praktika, retam lošimų organizatoriui pavyksta gauti šios kolegialios institucijos, kurios kiekvienas narys balsuoja remdamasis asmenine subjektyvia nuomone, pritarimą naujos lošimo vietos steigimui, nors ji gali atitikti visas vietines taisykles.
M. Ardišauskas sako, kad tokių galių suteikimas savivaldybėms yra pagrindinė priežastis, dėl kurios bet kokių antžeminių lošimo vietų Lietuvoje netrukus gali tiesiog nelikti.
„Galima prognozuoti, jog 2027 m. bus šio drastiško pokyčio metai. Tuo pačiu metu nuotoliniai lošimai bus visada lengvai prieinami ir pakankamai patrauklūs šalies gyventojams, ką rodo pastarųjų metų lošimų paslaugų vartojimo tendencijos. Ir čia svarbu pažymėti, kad tuos nuotolinius lošimus organizuos ne tik griežtai ribojami Lietuvos lošimo organizatoriai, be kol kas menkai tramdomi nelegalios pasiūlos organizatoriai“, – teigia asociacijos vadovas.
Todėl Atsakingo lošimų verslo asociacija ragina politikus sprendimų dėl lošimų rinkos ir paslaugų ateities nepriimti emocingai reaguojant į atskiras situacijas, deramai neįvertinus tiek tų konkrečių situacijų priežasčių, tiek bendrų rinkos tendencijų, tiek probleminio lošimo priežasčių, tiek skubotų sprendimų padarinių. Nėra jokių priežasčių priimti skubotus sprendimus čia ir dabar.