Azartiniai lošimai – pramoga, žaidimas ar intriga?

Paklauskime savęs, kokios asociacijos kyla, išgirdus sąvoką „azartiniai lošimai“. Dažnam iš mūsų ji asocijuojasi su lošimo namais (kazino), neoninėmis Las Vegaso iškabomis, besišypsančiais veidais lošimų automatų salėse, Martino Scorcese kino juostomis, skambiomis reklamomis medijose ir kartais – didelėmis išloštų ar praloštų pinigų sumomis.

Azartiniams lošimams – daugiau nei 5000 metų

Gali atrodyti, jog azartiniai lošimai – tai mūsų laikų išradimas, nes dėl šios pramogos sužinojome apie Jungtinėse Amerikos Valstijose pražydusią Nevados valstijos dykumą, tapusią azartinių lošimų pramogų sostine.

Vis dėlto azartinių lošimų istorija prasidėjo kiek daugiau negu prieš 5000 metų. Istorikai, tyrinėjantys skirtingus laikotarpius, faktų apie vykusius azartinius lošimus atranda Senovės Kinijoje, Sofoklio veikaluose, Egipto mitologijoje, net viename iš žymiausių Senovės Indijos epų – „Ramajanoje“. Kai kurios lošimų rūšys paskendo istorinių įvykių vandenyne, kitos priešingai – transformavosi, tobulėjo ir pasiekė mūsų laikus.

XXI amžiuje azartiniai lošimai tapo viena populiaresnių pramogos rūšių. Teigiama, kad lošimo verslo apyvarta 2020 m. siekė kiek daugiau kaip 226 mlrd. JAV dolerių. Lošimas – tai senas tradicijas turinti ir pasaulyje paplitusi pramoginė veikla, dažnai lošiančiajam nesukelianti didesnių socialinių ar finansinių sunkumų, tačiau daliai į lošimus įsitraukusių asmenų gali kilti sunkių pasekmių.

Probleminis lošimas buvo pradėtas tyrinėti nuo 1980 m. ir, apibendrindami pasaulyje atliktus epidemiologinius tyrimus, galime teigti, kad problemų dėl lošimų turi maždaug 0,2–5,0 proc. asmenų.

Kokia yra azartinių žaidimų esmė

Prieš pradedant diskusiją apie azartinių lošimų naudą ar žalą, būtų svarbu išsiaiškinti pačią sąvoką ir pasigilinti, kuo lošimas skiriasi nuo žaidimo.

Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymas azartinį lošimą apibrėžia taip: „Žaidimas arba abipusės lažybos pagal nustatytą reglamentą, kurių dalyviai, siekdami piniginio laimėjimo, savo noru rizikuoja netekti įmokėtos sumos, o laimėjimą arba pralaimėjimą lemia atsitiktinumas, kokio nors įvykio arba sporto varžybų rezultatas.“ Psichologai, tyrinėjantys azartinių lošimų problematiką, įveda tikslesnį apibūdinimą. Jie teigia: „Tai yra žaidimas iš pinigų ar kito materialaus atlygio, kurio rezultatas yra visiškai atsitiktinis įvykis, skirtingai nuo kitų žaidimų, kurių rezultatai priklauso nuo žaidėjų įgūdžių, sugebėjimų žaisti ir laimėti žaidimą.“

Apibendrinant šiuos du teiginius, verta įsidėmėti kelis reikšminius elementus: 1. Azartiniame lošime privalomas koks nors materialus atlygis. 2. Rezultatas yra visiškai atsitiktinis įvykis. 3. Rezultatui neturi įtakos nei lošiančiojo žinios, nei įgūdžiai.

Psichologai pastebėjo, kad atlygis yra vienas svarbiausių dalykų, keliančių azartiškumą. Azartas – tai stiprus emocinis susijaudinimas, kurį formuoja išankstinis galimos sėkmės laukimas. Tačiau, specialistų teigimu, tokį susijaudinimą lošimo metu galima patirti ir tuomet, kai siekiama išvengti pasekmių.

Pavyzdžiui, savo šeimoje kartu su vaikais nusprendžiame praleisti laiką, žaisdami stalo žaidimus (arba kortų žaidimus). Ir įtraukiame vieną nedidelę sąlygą – kas pralaimės, tas plaus po vakarienės likusius indus. Viena vertus, gali atrodyti, kad nieko tokio netinkamo neįvyko, tačiau žaidimo procesas tampa nebe toks svarbus ir – tai svarbiausia – pasikeičia žaidimo tikslas, t. y. visomis išgalėmis siekiama išvengti indų plovimo. Ypač vaikai tokio „žaidimo“ metu patiria stiprų susijaudinimą, o pralaimėjus gali būti stebimas dirglumas, nerimastingumas, sustiprėja kitos emocijos, tačiau prarandama esminė žaidimo proceso nauda.

Kaip teigė žymus psichologas Levas Vygotskis, žaidimas turi didelę naudą vaiko raidai, nes jo metu ne tik vystosi kūrybiškumas ir intelektas, bet vaikas mokosi sąveikauti su kitais žaidimo dalyviais, ugdydamasis kantrybę bei charakterį. Ypač naudingas ir suaugusiųjų įsitraukimas į žaidimo procesą.

Kitas azartinių lošimų elementas – atsitiktinumas. „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ jis aiškinamas kaip reiškinys, neturintis objektyvios ir aiškios priežasties. Atsitiktinumo negalime numatyti, išmatuoti, pasverti ir paaiškinti, tačiau galime tikėtis, kad rezultatas bus būtent toks, kokio mes norime. Pavyzdžiui, lošdami ruletę, mes neturime jokių galių numatyti, ant kurio skaičiaus sustos kamuoliukas, neturime jokios veikiančios teorijos, padėsiančios jį nuspėti, todėl belieka tik tikėtis, kad tai bus būtent tas skaičius, ant kurio mes pastatėme atitinkamą pinigų sumą.

Lošėjų tipai

Pagal įsitraukimą ir patiriamos žalos lygį lošėjus galima skirstyti į kelias grupes: socialinių lošėjų, profesionalių lošėjų, rizikos grupės arba probleminių lošėjų, patologinių lošėjų (Fong, 2013).

Socialiniai lošėjai. Šiai grupei priskiriama absoliuti dauguma lošiančių suaugusiųjų ir paauglių, kuriems lošimas yra pramogos forma, nekelianti neigiamų pasekmių (Hirsch ir kt., 2018; Heinz ir kt., 2019). Dažniausiai lošiama šeimoje ar draugų rate, lošimai nėra dažni, pralošiamos sumos nedidelės.

Profesionalūs lošėjai. Tai lošėjai, kurių pagrindinis tikslas yra išlošiami pinigai, o ne patiriamas malonumas ar galimybė užsimiršti. Dažnai lošimas gali užimti labai daug jų gyvenimo laiko, neretai tai gali būti pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Autoriai Weinstock, Massura ir Pettry (2012) teigia, kad profesionalūs lošėjai nuo rizikos ar patologinių lošėjų grupės aiškiai skiriasi geresniu impulsų valdymu, psichologiniu stabilumu bei stipresniais streso įveikos įgūdžiais, leidžiančiais jiems nedaryti tipinių lošėjų mąstymo klaidų ir be reikalo nerizikuoti.

Probleminiai lošėjai. Tai rizikos grupės lošėjai, kurie lošia, nepaisydami lošimo daromos žalos jų gyvenimui. Probleminių lošėjų grupei priskiriami asmenys dar nėra priklausomi nuo lošimo, tad gali lengviau sustoti, nei priklausomybę turintys asmenys. Vis dėlto, stebint jų veiklą, matyti, kad lošimas pakeičia kitokio pobūdžio laisvalaikį, jam paskiriama didelė dalis laisvalaikiui skirtų finansų. Lošimui tampant viena svarbiausių kasdienio gyvenimo dalių, priklausomybės rizika didėja (Heinz ir kt., 2019).

Patologiniai lošėjai. Kaip ir kitų priklausomybių atveju, tai asmenys, neatsisakantys žalingos veiklos, nepaisant neigiamų jos pasekmių. Neurologinių tyrimų duomenimis, lošimas aktyvuoja tas pačias smegenų struktūras kaip psichoaktyvios medžiagos, taip pat pastebimi ir tam tikri biologiniai veiksniai, kurie didina priklausomybės tikimybę (kaip ir priklausomybių nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų atvejais).

Probleminis lošimas

Didėjant azartinių lošimų pasiūlai Jungtinėse Amerikos Valstijose, kartu sparčiai augo ir probleminių bei patologinių lošėjų skaičius. 1980 m. Amerikos psichiatrų asociacija patologinį lošimą įvardijo kaip priklausomybės rūšį ir tais pačiais metais šis sutrikimas buvo įtrauktas į Tarptautinio psichinių ligų registro trečiąją redakciją (DSM-III), priskiriant jį impulsų kontrolės sutrikimams. Jie apibrėžiami kaip sutrikimai, kurių metu asmuo susiduria su dideliais sunkumais arba negali pasipriešinti ar atsispirti norui dalyvauti kenksmingoje veikloje, ir tai galiausiai kenkia asmeniui ar aplinkiniams.

Jamesas MacKillopas (2014) teigė, kad impulsyvus elgesys siejasi su neurotiškumu, kai asmuo elgiasi impulsyviai, susidūręs su stipriu neigiamu poveikiu, siekdamas greito apdovanojimo, arba priešingai – siekdamas susidoroti su nuoboduliu, nuovargiu ar stresu.

Moksliniais tyrimais nustatyta, kad suaugusiųjų probleminių azartinių lošimų paplitimas Europoje svyruoja nuo 0,12–3,4 proc., tai yra šiek tiek mažesnis už pasaulinį mastą 0,12–5,8 proc. (Calado ir Griffiths, 2016). Kiti duomenys nurodo, jog ES šalyse toks rodiklis svyruoja nuo 0,5 proc. iki 6,5 proc. visos visuomenės.

Išsamių epidemiologinių tyrimų Lietuvoje atlikta ligi šiol nebuvo. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, iš viso mūsų šalyje, pavyzdžiui, per 2020 metus patologinis potraukis azartiniams lošimams buvo nustatyta 67 asmenims.

Vienas iš svarbesnių tyrimų, kuris nurodo probleminio lošimo mastą Lietuvoje, tai prof. dr. Gedimino Navaičio su tyrėjų grupe atliktas tyrimas. atliktas 2022 m. Jo metu buvo nustatyta, kad vos 2,5 proc. lošėjų turi patologinio lošimo požymius.

Kalbant apie probleminius lošėjus (žmones, kurių lošimas yra nesaikingas ar kitaip neatsakingas) – profesoriaus dr. G. Navaičio atlikto tyrimo duomenys rodo, jog apie 0,6 proc. Lietuvos visuomenės narių gali turėti probleminio lošimo požymių.

Patologinis lošimas

Azartinių lošimų sutrikimas (patologinis lošimas) apibūdinamas kaip nuolatinis ir pasikartojantis azartinių lošimų elgesio modelis, kuris gali būti internete arba neprisijungus, pasireiškiantis sumažėjusia azartinių lošimų kontrole, didėjančia azartiniams lošimams teikiama pirmenybe, kol šie tampa svarbesni už kitas dominančias ir kasdienes veiklas, bei azartinių lošimų tęsimu ar eskalavimu, nepaisant neigiamų pasekmių atsiradimo.

Patologija pasireiškia kompulsyviu lošimu, trukdančiu asmeniui funkcionuoti visuomenėje, darbe, šeimoje. Priklausomo lošėjo gyvenime praranda prasmę iki tol reikšmingos vertybės, nuostatos ar įsipareigojimai, jam būdingos mąstymo klaidos.

Lošimo sutrikimas nustatomas, jei per pastaruosius dvylika mėnesių dalyvavęs lošimuose asmuo atitinka keturis ir daugiau iš šių požymių: 1) poreikis lošti, kai statomos vis didesnės sumos, siekiant išgyventi trokštamą malonumą; 2) mėginimai sustoti lošti kelia nerimą, erzulį; 3) mėginimai kontroliuoti lošimą ar visai nustoti lošti nesėkmingi; 4) dažnos mintys apie lošimą; 5) išgyvenant bejėgiškumą, kaltę, nerimą ar prislėgtumą, dažnai imama lošti; 6) pralošus dažnai vėl sugrįžtama prie lošimo, siekiant atsiloši; 7) meluojama, siekiant nuslėpti įsitraukimo į lošimus lygį; 8) dėl lošimo rizikuojama prarasti arba jau yra prarasti svarbūs santykiai, darbas, išsilavinimo ar karjeros galimybės; 9) beviltiškoje dėl lošimų susiklosčiusioje finansinėje situacijoje yra priklausoma nuo kitų finansinės paramos.

Patologiniams lošėjams gali pasireikšti ir mąstymo iškraipos (neigimas, prietaringumas, jausmas, kad galima kontroliuoti atsitiktinius įvykius ir pan.). Formuojantis priklausomybei, įtikima, jog pinigai yra ir problemų priežastis, ir jų sprendimas. Lošėjams gali būti būdingas impulsyvumas, noras konkuruoti, energingumas, jie sunkiai nurimsta. Jiems dažnai reikalingas kitų pripažinimas, o laimėjimo situacijose gali būti būdingas neadekvatus dosnumas. Kita dalis priklausomų lošėjų išsako prislėgtumo, vienišumo jausmus, tad lošimas jiems – kaip būdas pabėgti nuo bejėgiškumo, kaltės išgyvenimų ar depresijos.

Kaip išvengti problemų

Asmuo turi sąžiningai sau atsakyti šiuos klausimus:

• Ar aš gerai suprantu, kad lošimai yra mokama pramoga, o ne būdas užsidirbti?
• Ar aš turiu pakankamai asmeninių lėšų tokiai pramogai ir kiek aš galiu jai skirti per mėnesį?
• Ar man užteks valios laikytis?
• Ar aš žinau, kad noro „atsilošti“ neturėtų būti socialinio lošėjo planuose? Išleisti lošimuose pinigai, tikėtina, nesugrįš, nepaisant, jog kažkurie lošimo seansai gali baigtis laimėjimais.
• Ar aš nesu pernelyg azartiškas žmogus? Ar dažniausiai galiu kontroliuoti savo elgesį?
• Ar aš neslėpsiu savo dalyvavimo lošimuose ir tam skiriamų sumų nuo savo artimųjų?

Tekstas parengtas pagal metodinę priemonę, skirtą Nacionalinei švietimo agentūrai

Naudingi kontaktai:

Priklausomybės ligų centrai:

Širvio g. 5, Vilnius, tel. [phone], el. p.: [e-mail]

Giedraičių g. 8, Kaunas, tel. [phone], el. p.: [e-mail]

Taikos pr. 46, Klaipėda, tel. [phone], el. p.: [e-mail]

Daubos g. 3, Šiauliai, tel. [phone], el. p.: [e-mail]

Tinklų g. 8, Panevėžys, tel. [phone], el. p.: [e-mail]

Emocinės paramos tarnyba „Jaunimo linija". Anoniminė emocinė parama visą parą, skambučiai nemokami, tel. [phone].

Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registras. Jei manote, kad lošdami praleidžiate per daug laiko, kyla finansinių problemų, prašymas lošimo paslaugų teikėjui neleisti jums lošti gali būti naudingas būdas padėti jums sustabdyti galimai rizikingą elgesį, galintį sukelti sunkių padarinių. Visose licencijuotose lošimo vietose ir internetinių lošimų operatoriuose Lietuvoje veikia Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registras. Prašymų neleisti lošti pateikimas – spausti čia.