Atsakingo lošimų verslo asociacija (ALVA) ragina lošti atsakingai, todėl kiekvienas, kuris svarsto apie galimybę lošti, turėtų nuoširdžiai pagalvoti, „ar ši pramoga tinka man“. Tie, kurie jaučia didesnį azartą, turėtų išmokti su juo sugyventi, o pajutę stiprėjantį potraukį lošti, turėtų atvirai kalbėtis apie tai su šeima, draugais ir pažįstamais. O svarbiausia – mokėti sustoti laiku.
Kodėl žmonės žaidžia azartinius žaidimus?
Žmogaus raidą tyrinėjantys mokslininkai teigia, jog įprotį žaisti žmogus atsineša iš vaikystės. Įvairūs žaidimai ir azartinės rungtys formuoja asmenybę, socialinį ratą ir padeda tobulėti. Be to, žaidimai suteikia galimybę vaikams patirti tarpusavio bendravimo džiaugsmą, tyrinėti santykius su bendraamžiais, mokytis derėtis, bendradarbiauti ir eiti į kompromisus.
Suaugusiųjų pasaulis taip pat kupinas įvairių žaidimų formų – nuo sportinių iki azartinių, kurie užima reikšmingą vietą jų gyvenime, išlikdami svarbiu lavinimosi, pramogos, laisvalaikio būdu. Suprantama, dalyvavimo rungtynėse ar lažinantis dėl jų rezultato pobūdis ir azartas skiriasi.
Kaip ir „lošimas“ gali būti labai skirtingas – „Tūkstantis“ sekmadienio popietę šeimoje, kur prizas yra papildoma pyrago porcija, loterijos bilietas dovanų jubiliatui ar apsilankymas su draugais kazino. Tai yra labai skirtingų parametrų „lošimas“, kuris ir reguliuojamas valstybės skirtingai.
Psichologai teigia, kad lošimas iš esmės yra nekenksmingas, jei peržengia sveiko proto ribų, nedaro žalos asmens finansams, jei pramoga yra retkarčiais, tai yra, jei lošimas netampa liguistas – nevirsta priklausomybe. Lošimų priklausomybės liga įvardijama ludomanija – tai Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pripažintas sutrikimas, apibūdinantis nekontroliuojamą impulsą ir potraukį lošti.
Kam pramoga, o kam problema
Pripažįstama, jog savaime lošimai nėra probleminis užsiėmimas. Tinkamai vartojami jie yra specifinis laisvalaikis ir pramoga, kuri vieniems dovanoja lošimo azartą.
Žmonės yra labai skirtingi. Geriausia, kai jie atranda tinkamas pramogas ir laisvalaikio būdus. Taigi vieniems azartiniai tiks, kitų asmenybės nėra tinkamos tokiam užsiėmimui. Jei abejojate dėl savęs – pasitarkite su jus gerai pažįstančiais asmenimis. Ir niekada nepamirškite – lošimai yra mokama pramoga, o ne būdas užsidirbti pinigų. Nepamirškite įsivertinti savo finansines galimybes, jei turite šeimą – jos finansinius įsipareigojimus. Jei lošiate – niekada to neslėpkite nuo savo artimųjų, būkite atviri apie tam skiriamas pinigų sumas. Tokiu atveju, labai tikėtina, jūsų niekas nesmerks, o esant sudėtingai situacijai, sulauksite paramos.
Kaip nurodo specialistai, lošimai gali tapti pavojingi tuomet, kai pasireiškia kartu su psichotropinių medžiagų ar alkoholio vartojimo sutrikimais, ilgalaikiu stresu, nemiga. Be to, psichologai pastebi, kad liguistas potraukis lošti gali atsirasti tuomet, kai žmogus susiduria su praradimais darbe, asmeninio gyvenimo iššūkiais, skyrybomis ar netektimis. Dėl to ir intervencijos strategijos, naudojamos siekiant pakreipti lošėjo gyvenimą kita linkme, turi būti kompleksinės, įtraukiančios ir teikiančios žmogui psichologinę paramą.
Susidūrus su problema – 4 žingsnių planas
Pirmasis žingsnis į bet kokios destrukcinės veiklos nutraukimą yra problemos pripažinimas. Ši fazė reikalauja atpažinti destruktyvų potraukį lošti ir jo poveikį asmeniniam ir profesiniam gyvenimui. Atpažinus ilgalaikį potraukį lošti ir priėmus šį potraukį kaip dalį savo sudėtingos, bet unikalios asmenybės dalį, jau galima ieškoti pagalbos.
Antrasis žingsnis yra bendruomenės parama. Susidūręs su problema žmogus, visų pirma, turėtų kreiptis į savo artimuosius, paprašyti supratimo ir palaikymo. Patys artimiausi giminaičiai, šeimos nariai, artimi draugai yra tie žmonės, kurie gali nesavanaudiškai padėti spręsti gyvenimo sunkumus. Greičiausiai jie ir bus tie žmonės, kurie padės ir palaikys ieškant profesionalios pagalbos.
Trečiasis žingsnis yra profesionalo pagalba. Čia gali būti psichologas, psichoterapeutas ar psichiatras – viskas priklauso nuo to, iki kokio lygmenis yra įsišaknijusi problema ir kiek yra susijusių sutrikimų. Medikų baimintis nereikia, šiandieninė medicina žino aibę motyvacinių metodų, kurie skatina savirefleksiją ir pokyčius. Šie metodai padeda pertvarkyti lošėjo mąstymo procesus, ugdydami atsparumą, kantrybę ir susikaupimą.
Ketvirtas žingsnis – tai tarnystė bendruomenei. Kiekvienas nuopuolis reikalauja laiko atsistatyti ir susigrąžinti buvusią dvasios stiprybę. Dėl šios priežasties aktyvus dalyvavimas bendruomenės veiklose – vienas iš geriausių buvusio lošėjo reabilitacijos būdų. Bendruomenių gali būti įvairių – nuo religinių, savipagalbos grupių, anoniminių lošėjų iki reabilitacijos stovyklų ar šeimos sambūrių. Svarbiausia jausti pilnatvę ne tik užėjus azartui, bet ir ramiai bendraujant su įdomiais ir palaikančiais žmonėmis.
ALVA primena, kad jūs turėtumėte sunerimti, jei:
- manote, kad praleidžiate per daug laiko ir pinigų lošdami;
- slepiate savo potraukį lošimui nuo artimųjų;
- vis dažniau pagaunate save galvojant apie lošimą;
- jaudinatės dėl to, kad lošiate ar jaučiate kaltę dėl to;
- praradote interesą ir nesidomite kitais dalykais.
Artimiesiems: 8 požymiai, kaip atpažinti, kad jūsų artimoje aplinkoje yra žmonių, kurie nekontroliuoja aistros lošimui:
1. Negali nustoti lošti gyvai ar kompiuteriu/telefonu.
2. Slepia ar meluoja apie lošimą, ką liudija banko išrašai ir t.t.
3. Lošia nepaisant kylančių pasekmių (finansinės ir teisinės bėdos).
4. Trūkstant lošimų, atsiranda abstinencijos sindromas.
5. Tampa sunku dirbti, užsiimti kita veikla.
6. Problema ignoruojama, nepripažįstama.
7. Vykdomos neteisėtos veiklos (vagia, neša daiktus iš namų).
8. Po lošimų gailisi, prašo atleidimo, žada nekartoti.
Jeigu pastebite šiuos požymius, laikas ieškoti pagalbos.
Savikontrolės testas: https://www.delfi.lt/apps/alva-testas/