Kokie asmenys gali tapti priklausomi nuo lošimų? Psichologė įvardijo svarbią savybę

Kodėl vieni žmonės lošdami praranda savikontrolę, o kiti geba atsispirti pagundoms? Kokią reikšmę ir kokį tikslą turi įvairūs draudimai bei ribojimai? Kaip išmokti laiku sustoti?

Psichologė prof. dr. Laima Bulotaitė pasakoja, apie tai, kaip žmonės tampa priklausomi nuo lošimų, kodėl reikia labai daug laiko savikontrolei susigrąžinti ir ką būtina žinoti apie lošimus jau vaikams.

Laimėjimai ir psichologinės bėdos gali pastūmėti į priklausomybę

Pasak prof. dr. L. Bulotaitės, žmonės lošia dėl įvairių priežasčių. Ir klaidinga yra manyti, kad didžiausią riziką tapti priklausomais turi tie, kurie lankosi kazino.

„Nemaža dalis ten eina pasilinksminti. Tai vadinamieji socialiniai arba pramogos lošėjai. Jie niekada nelošia iš paskutinio skatiko, nesiskolina lošimams. Tie žmonės tiesiog protingai nusprendžia, kiek gali išleisti pinigų savo pramogoms ir to neviršija. Dauguma jų paprastai netampa priklausomais nuo lošimų“, – teigia psichologė.

Tačiau ji atkreipia dėmesį, kad ir iš jų nedidelis skaičius gali turėti polinkį į priklausomybę. Pasak specialistės, paprastai į ją žmonės ima klimpti tuomet, jei pavyksta išlošti.

„Laimėjimas dalį žmonių paskatina manyti, jog lošimai gali būti lengvas būdas gauti pinigų. Tie žmonės per mažai žino apie lošimus ir nesuvokia, kad laimėti žaidžiant azartinius žaidimus jokie įgūdžiai ar išmokimas nepadės. Azartinis lošimas yra žaidimas iš pinigų, kurio rezultatai yra visiškai atsitiktinis įvykis, skirtingai nuo kitų žaidimų, kurių rezultatai priklauso nuo žaidėjų įgūdžių, gebėjimų žaisti ir laimėti žaidimą“, – aiškina psichologė.

Prof. dr. L. Bulotaitė teigia, jog didesnę tikimybę tapti lošėjais turi tie žmonės, kurie susiduria su vienokiomis ar kitokiomis problemomis ir nežino, kaip jas spręsti.

„Ypač pavojinga mėginti lošti tiems, kurie turi įvairių finansinių sunkumų ir negeba jų išspręsti. Tokie žmonės jau pradeda lošti tikėdamiesi išlošti“, – apie pirmą žingsnį priklausomybės link perspėja specialistė.

Priklausomas žmogus nesugeba kontroliuoti savo elgesio

Potencialių lošėjų mąstymą prof. dr. L. Bulotaitė apibūdina taip: „Šie žmonės galvoja, kad jei kažkas kitas išlošė, tai kodėl negalėtų ir jiems pasisekti? Ypač, jei jų aplinkoje yra žmonių, kurie kažkur kažkada kažką laimėjo.“

Pasak psichologės, ypač didžiulis pavojus tokiems žmonėms ir yra laimėjimai:

„Jei jie pirmą kartą ar gana greitai nuo lošimo pradžios išlošia, ir ypač, jei išlošia didesnes sumas, tuomet jie įtiki, jog tie, kurie sakė, kad laimėti yra neįmanoma, klydo, o jie patys buvo teisūs – juk išlošė.“

Vėliau tokie žmonės pralošia didesnes sumas nei išlošia, įsiskolina. Rodos, tai turėtų juos sustabdyti, „išblaivyti“.

„Tačiau priklausomybės tuo ir pasižymi, kad į jas įklimpęs žmogus nesugeba kontroliuoti savo impulsų, elgesio. Visi priklausomi žmonės mano, kad kai šis elgesys jiems pradės kelti problemas, pavyzdžiui, kai apsvaigę pateks į autoįvykį ar praloš didelę sumą – tai tada jau tikrai sustos. Deja, tai nesustabdo, nes asmuo jau nebesugeba realiai mąstyti ir kontroliuoti savo elgesio. Tas savikontrolės praradimas ir yra vienas iš polinkio į priklausomybę požymių“, – apie realybę kalba prof. dr. L. Bulotaitė.

Specialistė sako, jog yra žmonių, kurie negali kontroliuoti tam tikro savo elgesio. Tai tinka kalbant ir apie kitas priklausomybes.

„Pavyzdžiui, vienas žmogus nueina į barą, išgeria taurę ar bokalą ir sustoja – nes rytoj reiks į darbą, laukia kelionė ar pan. Tai rodo, kad žmogus gali kontroliuoti savo impulsus ir priimti atsakingą sprendimą. Tie, kurie yra priklausomi nuo alkoholio, nebegali savęs kontroliuoti, nors būna ir susiplanavę, kad išgers, pavyzdžiui, tik vieną taurę ar porą bokalų“, – pasakoja prof. dr. L. Bulotaitė.

Pasak jos, taip yra, nes lošimas, kaip ir kitas priklausomybes sukelianti veikla (alkoholio ar narkotikų vartojimas, rūkymas), suteikia tam tikrą malonumo jausmą, pasitenkinimą: žmogus gauna emocijų pliūpsnį, kokio kitose veiklose taip staigiai ir intensyviai patirti neįmanoma.

„Ir jis ima norėti bei siekti tos būsenos, nes jam patinka jausti susijaudinimą, pakilimą. Pavyzdžiui, žmogus eina lošti ir jį jau apima azartas – pavyks ar nepavyks. Ir net tuomet, kai jam nepavyksta, jis siekia tos būsenos“, – aiškina psichologė.

Psichologės teigimu, būtent tas patiriamas malonumas, pasitenkinimas yra priežastys, dėl kurių net apie 80 proc. lošėjų nenori sustoti:

„Jie mato ir supranta neigiamas pasekmes, tačiau nenori keisti savo elgesio, nes tokie dalykai, kaip nuotaikos pakilimas, malonumas, jaudulys, atrodo daug svarbesni.“

Polinkis rizikuoti būna stipresnis už galimas pasekmes

Prof. dr. L. Bulotaitė pasakoja, kad psichologai vis dažniau kalba apie tai, jog egzistuoja toks žmogaus bruožas arba asmenybės savybė (dėl sąvokos vis dar ginčijamasi, kaip ir dėl to, kas tai lemia) – tai polinkis rizikuoti.

„Yra žmonės, kuriems patinka rizikuoti. Jie rizikuoja bet kokioje veikloje, nes tai jiems sukelia adrenalino pliūpsnį. Tai yra malonumas, todėl jie nori jį patirti nuolat. Blogiausia, kad jie tuo metu negalvoja apie pasekmes“, – aiškina specialistė.

Pasak psichologės, džiugu, kad tokių žmonių nėra labai daug:

„Dauguma žmonių pagalvoja ir įvertina situaciją prieš kažką darydami. Jie gal ir norėtų rizikuoti, gal ir norėtų to malonumo, numanomo laimėjimo, tačiau įvertina tiek tikimybę laimėti, tiek galimas neigiamas pasekmes. Dauguma asmenų sustoja būtent todėl, kad suvokia: tikimybė išlošti labai maža, o tikimybė patirti įvairių nesėkmių – labai didelė. Todėl daugelis žmonių suvaldo savo impulsus, protingai apsvarsto ir priima atsakingą, protingą sprendimą riboti rizikingas veiklas ar jų nesiimti.“

Prof. dr. L. Bulotaitė pastebi, kad didžioji dalis žmonių gali kontroliuoti savo impulsus, jiems būdinga stipri savireguliacija.

„Su situacijomis, kuriose svarbi savikontrolė, susiduriame kasdien. Pavyzdžiui, vienas saldumynų mėgėjas gali labai norėti jų valgyti daug ir dažnai, tačiau, suprasdamas žalą sveikatai, tikimybę priaugti nereikalingo svorio, geba susivaldyti. Vadinasi, jis kontroliuoja savo elgesį. O kitas pagundai vis neatsispiria, nors neigiamas pasekmes puikiai suvokia ir kai kurias jų netgi patiria (antsvoris, dantų kariesas, skrandžio skausmai ir pan.)“, – kasdieniškais pavyzdžiais dalijasi pašnekovė.

Prof. dr. L. Bulotaitė sako, kad psichologai dar nesutaria, ar tokie elgesio modeliai yra įgimti, ar išmokti, ar vieni žmonės išmoksta kontroliuoti savo impulsus, o kitiems tai labai sunkiai pavyksta.

Psichologai problemų nesprendžia – tai turi daryti pats žmogus

Psichologė pabrėžia, kad žmonės yra labai skirtingi, todėl ir prevencinės priemonės riboti lošimo paslaugas arba priemonės kovoti su priklausomybe turi būti skirtingos.

„Draudimai visų žmonių nesustabdys, bet dalį – tikrai sustabdys. Juk yra žmonių, kurie visuomet paiso draudimų, kad ir kaip jiems norėtųsi juos pažeisti“, – apie vieną paprasčiausių priemonių kalba specialistė.

Ji taip pat rekomenduoja kreiptis į psichologus, kurie dirba su asmenimis, kenčiančiais nuo įvairių priklausomybių, ir paisyti jų rekomendacijų.

„Už rizikingo elgesio ir priklausomybių visuomet slypi kokia nors psichologinė problema. Žmogus turi savęs klausti: „Kodėl aš taip darau?“ Vieni blogai jaučiasi ir tikisi atsipalaiduoti, kiti įsitraukia į rizikingas veiklas, norėdami pabėgti nuo realybės, išspręsti kilusias problemas, užsimiršti. Vieni tikisi tai padaryti gerdami alkoholį ar vartodami įvairius preparatus, kiti – lošdami“, – pastebi ji.

Prof. dr. L. Bulotaitė pasakoja, kad tenka susidurti su dažna situacija, kai priklausomo žmogaus artimieji nusiramina, kai žmogus nueina pas psichologą, neva, jis dabar ir išspręs visas problemas.

„Tačiau psichologai problemų nesprendžia – tai turi daryti pats žmogus, ir tai gana ilgas kelias. Psichologai, dirbantys su priklausomybių turinčiais žmonėmis, padeda išsiaiškinti, kodėl jis taip elgiasi, padeda rasti vidinius motyvus, kodėl reikia keistis, padeda ieškoti tos problemos sprendimo būdo“, – aiškina specialistė.

Ji pabrėžia, kad polinkį į priklausomybę turintys lošėjai turi norėti keistis patys, o ne dėl išorinių motyvų, kai vienam, pavyzdžiui, sutuoktinis pagrasino skyrybomis, kitam tėvai pateikė ultimatumą, o kažkurį iš verslo ketina išmesti partneriai. Specialistė sako, jog pokyčių sudėtinga siekti net ir dirbant su psichologu.

Kelias iš priklausomybės – ilgas

Tačiau prof. dr. L. Bulotaitė tokiems lošėjams bei jų artimiesiems perduoda viltingą žinutę: „Tikrai įmanoma šios priklausomybės atsikratyti. Žinoma, kaip ir kalbant apie kitas priklausomybes, pavyzdžiui, nuo alkoholio ar narkotikų, atkrytis yra labai dažnas, dažnesnis nei sėkmės istorijos.“

Pašnekovė pabrėžia, kad kapanojantis iš priklausomybės, labai svarbus pirmas žingsnis – pripažinti savo problemą ir rasti vidinių motyvų keistis.

„Žmogus netampa priklausomas per savaitę ar dvi, dažniausiai tai yra gana ilgas laiko tarpas, kai žmogus kovoja su savimi, svarsto. Ir tai persmelkia visą jo gyvenimą“, – kalba prof. dr. L. Bulotaitė.

Anot jos, todėl ir kelias iš priklausomybės yra ilgas:

„Juk priklausomybė užgožė viską, ji užpildė visą žmogaus gyvenimą: sutrikdė jo tarpusavio santykius, darbinę veiklą, nutraukė ryšius su šeima, draugais, privertė pamiršti visus pomėgius, interesus. Visas priklausomo žmogaus gyvenimas sukasi apie tą veiklą – alkoholio vartojimą, lošimus ar pan., o visa kita – pamiršta. Brendant iš to liūno, t. y. sveikstant, vėl reikia visa tai atkurti.“

Specialistės teigimu, iš priklausomybės besivaduojantis žmogus turi iš naujo išmokti džiaugtis kitais dalykais:

„Kartais žmonės mano, kad liausis lošti, ir viskas bus, kaip buvę. Deja, tai nėra taip paprasta. Nemažai lošėjų, kurie jau pripažino savo priklausomybę, konsultavosi su psichologais, po to dar keliauja į reabilitacines bendruomenes, kur gyvena metus ar ilgiau, kad vėl pažintų save, suprastų savo vertybes, poreikius, išmoktų tuos poreikius patenkinti kitais būdais nei lošdami, išmoktų spręsti problemas. Tai įmanoma, nors ir nėra lengva.“

Prevencija – ypač svarbi

Prof. dr. L. Bulotaitės teigimu, norint, kad mūsų visuomenėje būtų kuo mažiau priklausomų asmenų, labai svarbi yra viena iš priemonių – prevencija.

„Draudimai – irgi prevencija. Jauniems žmonės draudžiama lošti, kad jie neįsitrauktų, kol dar nėra pakankamai subrendę, negeba priimti racionalių sprendimų, nemoka spręsti įvairių gyvenimo sunkumų, problemų, tinkamai kontroliuoti impulsų“, – įsitikinusi pašnekovė.

Kaip kitą svarbią priklausomybių prevencijos priemonę pašnekovė mini gyvenimo įgūdžių ugdymo programas mokyklose, kuriose, be kitų priklausomybių, kalbama ir apie azartinius lošimus.

„Labai svarbu, kad jau vaikai išmoktų spręsti įvairias kasdienio gyvenimo problemas – emocines, finansines, socialines – su jomis dar nesusidūrę. Taip mes užtikrinsime, kad ištikus sunkumams tolimesniame gyvenime jie nesigriebs lošimo, alkoholio, vaistų ir pan., o jau žinos, kaip pasinaudoti išmoktais įgūdžiais ir išspręsti problemas“, – sako psichologė.

Naudingi kontaktai:

Priklausomybės ligų centrai:

Širvio g. 5, Vilnius, tel. [phone], el. p.: [e-mail]

Giedraičių g. 8, Kaunas, tel. [phone], el. p.: [e-mail]

Taikos pr. 46, Klaipėda, tel. [phone], el. p.: [e-mail]

Daubos g. 3, Šiauliai, tel. [phone], el. p.: [e-mail]

Tinklų g. 8, Panevėžys, tel. [phone], el. p.: [e-mail]

Emocinės paramos tarnyba „Jaunimo linija“. Anoniminė emocinė parama visą parą, skambučiai nemokami, tel. [phone].