Šiuo metu, reaguojant į p. Stepukonio istoriją ir visuomenės pasipiktinimą erzinančiomis lošimų reklamomis (kurių formatą nustatė valstybė), norima įgyvendinti naują lošimų reguliavimo pertvarką. Paskutinį kartą panaši pertvarka įvyko prieš porą metų, kai M. Majausko ir Lošimų priežiūros tarnybos (LPT) inicijuota azartinių lošimų reguliavimo pertvarka atsirado „tarytum iš niekur“ – jos nebuvo koalicinėje sutartyje, Vyriausybės programoje, ji nebuvo niekur iš anksto pristatyta ir su niekuo derinta. Bet toji pertvarka deklaruotų teigiamų rezultatų nepasiekė, tik kiek padidino pajamas į valstybės biudžetą, tačiau tos pajamos, deja, probleminio lošimo prevencijai nebuvo skirtos. Dabartinė finansų ministerijos pertvarka biudžeto pajamas tik sumažins, jei nebus išgirsti racionalūs pasiūlymai.
Daugiau galių savivaldybėms
M. Majausko lošimų „pertvarkos“ metu 2022 m. buvo priimti Azartinių lošimų įstatymo (ALĮ) pakeitimai, perdavę savivaldybėms visą prerogatyvą dėl leidimų steigti lošimų organizavimo vietą ar tęsti lošimų organizavimo veiklą. Idėja kaip ir gera – tegu pačios savivaldybės, t. y. bendruomenės, nusprendžia, kur ir kokių antžeminių vietų jos nori turėti savo krašte.
Tačiau Azartinių lošimų įstatyme nebuvo detalizuota tvarka, sąlygos ir kriterijai, kuriais remiantis savivaldybės galėtų išduoti ar neišduoti sutikimą atidaryti ar steigti lošimų organizavimo vietą arba tęsti lošimų organizavimo veiklą tam tikroje lošimų organizavimo vietoje. Tad kiekviena savivaldybės taryba individualiai apsibrėžia ir pasitvirtina konkrečius vertinimo kriterijus ir prašymo nagrinėjimo tvarką dėl bendrovių prašymo išduoti sutikimą atidaryti ar tęsti lošimų organizavimo veiklą.
Realybėje savivaldybių priimti vertinimo kriterijai ir prašymų nagrinėjimo tvarkos yra labai skirtingai apibrėžti ir stokoja objektyvumo. Kaip ir su bendruomenėmis labai retai besitariama, jokios realios poveikio analizės neatliekamos, o galutinius sprendimus priima tarybų nariai.
Pavyzdžiui, ALĮ numato pareigą vertinti konkrečios lošimų organizavimo vietos poveikį visuomenės sveikatai. Tačiau savivaldybės nevertina kiekvienu atveju konkrečios lošimų vietos poveikio visuomenės sveikatai, o tik apsibrėžia sąvoką „Sveikatos priežiūros įstaiga“, kuri pagal daugumos savivaldybių tarybų kriterijus apima ne tik gydymo įstaigas, bet ir optikos salonus, odontologų kabinetus, o tada nustato 50–100 metrų atstumus, ir poveikio vertinimas baigtas.
Pažymėtina, kad savivaldybės tarybos pagal Azartinių lošimų įstatymą turi pareigą aiškiai aprašyti prašymo nagrinėjimo tvarką. Atsakingo lošimo asociacijos manymu, tokia prašymo nagrinėjimo tvarka suprantama kaip procesas ir veiksmų visuma, ką savivaldybės tarybai reikia pateikti, koks procesas vyksta pateikus visus reikalingus dokumentus ir kaip tas prašymas (t. y. kokiais terminais ir kaip) išnagrinėjamas. Tačiau šiandien nei viena savivaldybės taryba nėra pilnai pateikusi tokio aprašyto proceso ir veiksmų plano, kaip ir per kiek laiko bus nagrinėjamas savivaldybės taryboje gautas įmonių prašymas. Savivaldybės tarybos tik apibrėžia vertinimo kriterijus, t. y. ką turi pateikti Bendrovė ir ką atitikti, tačiau, kaip savivaldybės taryba priima sprendimus ir kuo vadovaujasi, nėra aišku.
Tad Azartinių lošimų įstatymo nuostatos suteikia perteklinę teisę savivaldybių taryboms plėsti įstatymo aiškinimo ribas, taip piktnaudžiaujant joms suteikiamomis teisėmis ir didinant korupcijos riziką – tai dar įstatymo pakeitimų svarstymo Seime metu buvo nurodžiusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), kurios pastabos tiesiog buvo ignoruojamos.
Taigi toks „geranoriškas“ savivaldybių įtraukimas į lošimų reglamentavimo procesus labai prisidėjo, jog Lietuvoje sparčiai mažėja antžeminių lošimų paslaugų apimtys, kurių didelę dalį sudaro nuosaikūs, riboto statymo B kategorijos lošimai, o lošimų paslaugų vartojimas vis labiau keliasi į internetinę aplinką, kur ir lošimo kultūra yra kiek kita, o neapdairių vartotojų tyko ir nelegalūs operatoriai.
Užsienio lošėjai – legalūs, bet neteisėti?
Deja, tačiau Azartinių lošimų įstatymą savo nuožiūra interpretuoja ne tik savivaldybės, bet ir Lošimų priežiūros tarnyba (LPT), kuri labai aktyviai dalina baudas, tarytum tai būtų tarnybos veiklos efektyvumo rodiklis.
Šiuo metu Azartinių lošimų įstatyme niekur nėra numatytas joks draudimas ne Lietuvos Respublikos teritorijoje esantiems lošėjams teikti nuotolinių lošimų paslaugas.
Vis dėlto Lošimų priežiūros tarnyba, nekreipdama dėmesio į aukščiau išvardintas aplinkybes, kurios įtvirtintos įstatymu ir net jos pačios poįstatyminiuose teisės aktuose ir dokumentuose, riboja azartinius lošimus vykdančių bendrovių teises ir taiko sankcijas už įstatymu leistinų paslaugų teikimą.
Tarnyba kažkodėl nusprendė, jog prisijungti internetu iš užsienio valstybės teritorijoje esančios įrangos ir lošti Lietuvos Respublikoje licenciją (leidimą) turinčio subjekto organizuojamuose nuotoliniuose lošimuose (kai paslaugos teikiamos Lietuvoje) yra laikoma neteisėta lošimų organizatoriaus veikla.
Pabrėžtina, kad mūsų šalies licenciją (leidimą) turinčios azartinius lošimus organizuojančios Lietuvos bendrovės lošimų ne Lietuvoje neorganizuoja.
Tuo tarpu šių metų gegužės mėn. 9 d. Regionų administracinis teismas konstatavo, kad įstatymo išvardintose asmenų grupėse (amžiaus, pareigų, prašymo neleisti lošti pateikimo), kurioms draudžiama lošti, nėra numatyta drausti lošti žmonėms, kurie yra užsieniečiai ar yra užsienyje, ir taip pat pripažino, kad lošimų organizatorė „Tete-a-tete“, leisdama lošti nuotoliu savo svetainėje, įstatymo nepažeidė, todėl tarnyba 15 tūkst. eurų baudą jai skyrė nepagrįstai.
Pasak Atsakingo lošimų verslo asociacijos vadovo Mindaugo Ardišausko, tokių ginčų dėl Lošimų priežiūros tarnybos sprendimų teismuose yra daug, dalį jų lošimų organizatoriai laimi. Tai patvirtina keistą susiklosčiusią tendenciją, jog legalių lošimų organizatorių veikla varžoma įvairiais būdais, kai tuo tarpu finansų ministerija nesiima ryžtingų veiksmų, kad pažabotų nuolat augančią nelegalios rinkos pasiūlą, turinčią reikšmingų neigiamų socialinių pasekmių mūsų šalies visuomenei ir Lietuvos biudžetui.
Vietoje aiškiai sureguliuotų legalios lošimų veiklos vykdomų aspektų, kaip aukščiau minėti savivaldybių leidimai ar užsienio lošėjai, kas padidintų Lietuvos biudžeto pajamas ir suteiktų dar daugiau lėšų probleminio lošimo prevencijai, finansų ministerijos naujame lošimų reguliavimo pakete randame tik baudų didinimą legalių lošimų organizatoriams ir kitas abejotino tikslingumo priemones.