Barai su darbuotojais, apsiginklavusiais alkotesteriu, periodiškai tikrinantys promilių kiekį lankytojų kraujyje. Parduotuvės, kuriose, norint įsigyti saldintų gėrimų ar ledų, reikia pateikti pažymą, kad jums negresia cukraligė ar širdies ligos. Darbuotojas lošimų salone, kuris prašo parodyti jūsų asmeninę finansų ataskaitą bei šeimos sutikimą, norėdamas įvertinti, ar jūsų elgesys dar netapo probleminiu lošimu – nekontroliuojamu potraukiu lošti, dėl kurio asmuo atsisako socialinių, materialinių, darbo, šeimos vertybių ir įsipareigojimų.

Skamba kaip satyra ar utopija? Bent jau lošimų reguliavimo atveju – tikėtina, kad artimos ateities realybė. Todėl niekas negali pažadėti, kad valstybė nesiims drastiškų kontrolės priemonių ir kitų prekių ar paslaugų prieinamumo atžvilgiu.

Azartinių žaidimų industrija niekada neneigė, jog daliai žmonių, linkusių į priklausomybes, lošimai nėra tinkama pramoga – tokie žmonės gali tapti priklausomi nuo lošimų. Kaip ir jaučiantiems finansinį nepriteklių, lošimai turbūt nėra tinkamas laisvalaikio būdas, juolab, kad lošimai neturi būti vertinami kaip būdas užsidirbti. Atsakingo lošimų verslo asociacijos (ALVA) vadovas Mindaugas Ardišauskas teigia, jog asociacijos nariai niekaip nėra suinteresuoti probleminiu lošimu, juo labiau priklausomais lošėjais, nes tai turi ilgalaikių neigiamų pasekmių tiek visuomenei, tiek industrijai.

Tuo tarpu LR finansų ministerijos ir Lošimų priežiūros tarnybos (LPT) parengtas įstatymų pakeitimo paketas ekspertus gerokai nustebino dėl nenoro kompleksiškai pažvelgti į lošimų paslaugų vartojimą Lietuvoje ir priimti gerai apgalvotas priemones, kurios būtų efektyvi prevencija prieš probleminį lošimą.

„Asociacija teigiamai vertina Vyriausybės pastangas suformuluoti ir apibrėžti atsakingo lošimo institutą. Be jokios abejonės, potencialūs lošimų paslaugų vartotojai turi būti tinkamai informuojami apie lošimų, kaip pramogos, specifiką ir galimas rizikas. Taip pat asociacija pritaria, kad turi būti nustatoma daugiau priemonių kaip tiek patiems lošėjams, tiek ir lošimų organizatoriams savo iniciatyva valdyti dalyvavimą lošimuose, išlaikant sveiką, pramogai būdingą laiko ir skiriamų pinigų lygį“, – teigia M. Ardišauskas.

Tačiau pasak jo, finansų ministerijos ir LPT siūlomų pakeitimų pakete vėl dominuoja pertekliniai, ne iki galo apgalvoti draudimai ir ribojimai legaliems lošimams, kurių dalį visai neaišku, kaip įgyvendinti, o kitos dalies įgyvendinimas užtruks, be abejo, su realia rizika sumažinti valstybės biudžeto pajamas 2025 metais. Tuo tarpu pakeitimų pakete nėra pasiūlyta nė vienos naujos priemonės, kuri padėtų spręsti nelegalios lošimų pasiūlos iššūkį, kuris itin reikšmingai prisideda prie probleminio lošimo paplitimo mūsų šalyje.

Mindaugas Ardišauskas

Ministerijos pasiūlymai – panagrinėkime keletą pavyzdžių

Pakeitimų iniciatoriai siūlo, jog „Lošimo namuose (kazino), automatų, bingo salonuose, lažybų ir totalizatoriaus punktuose turi būti atsakingas už probleminio lošimo nustatymą asmuo. Lošimų organizavimo vietose privalo būti pildomas nustatyto probleminio lošimo registracijos žurnalas, kurio formą, pildymo ir saugojimo tvarką nustato Priežiūros tarnyba“.

Šis reikalavimas apima du dalykus: a) atsakingo už probleminių lošimų asmens paskyrimą ir b) nustatyto probleminio lošimo registracijos žurnalo pildymą. Taigi Vyriausybė siekia, kad kiekvienoje lošimų organizavimo vietoje būtų specialistas, gebantis nustatyti, ar lankytojas jau turi nekontroliuojamą potraukį lošti, dėl kurio jis atsisakė socialinių, materialinių, darbo, šeimos vertybių ir įsipareigojimų. Tačiau nėra aišku, ar tokiu asmeniu gali būti paskirtas lažybų tarpininkas, ar automatų salono darbuotojas (paprastai lažybų punktuose ir automatų salonuose dirba vienas bendrovės darbuotojas), ar turi būti paskirtas atskiras dedikuotas šiai funkcijai darbuotojas. Taip pat neaišku, kur gauti reikiamą kvalifikaciją ir gebėjimus atpažinti, ar asmuo jau lošia nekontroliuojamai ir atsisakė visų probleminio lošimo sąvokos turinyje išvardintų vertybių bei įsipareigojimų.

Rimtų klausimų kyla ir galvojant, kokio turinio informacija turės būti pildoma naujame žurnale: ar informacija, kokių vertybių ir kada atsisakė lošimų vietoje apsilankęs klientas; ar objektyvūs duomenys, rodantys, kad klientas lošia nekontroliuojamai; ar tik kliento, kuriam atsakingas darbuotojas nustatė probleminio lošimo sutrikimą, asmens tapatybės duomenys.

Finansų ministerija taip pat siūlo, jog lošimų organizatorius turi taikyti šias priemones – „Lošimų organizatorius privalo užtikrinti, kad galimybė dalyvauti lošime asmeniui suteikiama tik po to, kai asmuo atliks išankstinį lošimų sumos ir laiko ribojimą“. Be to, nėra aišku, ar pakanka, kad klientas nustatytų sau dalyvavimo lošimuose ribojimą, pirmą kartą prisijungęs ir susikūręs nuotolinių lošimų paskyrą, ar tokius limitus jis turės nustatyti kiekvieną kartą jungdamasis prie savo paskyros. Juo labiau, kad ir dabar bendrovėse tokia galimybė apriboti savo dalyvavimo lošimuose apimtis yra, kaip ir apskritai atsiriboti nuo lošimų.

Finansų ministerijos parengta teigiama Vyriausybės išvada dėl Seime pateikto lošimų reklamos uždraudimo pasiūlymui demonstruoja Vyriausybės nenorą gilintis į lošimų paslaugų vartojimo specifiką, ieškoti kartu su socialiniai partneriais išties efektyvių sprendimų, kaip mažinti probleminio lošimo mastą. Rimtais argumentais paremta pozicija, jog legalios reklamos uždraudimas sukurs situaciją, kai vartotojai matys tik nelegalių lošimų organizatorių reklamą, kas gerokai padidins nelegalių paslaugų vartojimą ir atitinkamai didins probleminio lošimo slinktį į šešėlį, liko neišgirsta.

Todėl, pasak M. Ardišausko, jo atstovaujama asociacija nemano, kad probleminio lošimo klausimui spręsti valstybės institucijos pasirengė kruopščiai ir išsamiai, turėdamos aiškią viziją, ko siekiama, kokiomis priemonėmis ir kaip bus vertinami proceso rezultatai.

M. Ardišauskas teigia, jog asociacijos nariai supranta savo teikiamų paslaugų socialinį jautrumą ir būtinybę jas reglamentuoti. Asociacija neprašo reguliavimo liberalizavimo ar mokesčių sumažinimo. Asociacija prašo nedaryti skubotų ir gerai neapgalvotų sprendimų, kurių pasekmės gali būti gerokai kitokios, nei buvo pirminės intencijos.