Pasak M. Ardišausko, kodėl būtent tokį pasiūlymų paketą sudėliojo LR finansų ministerija ir Lošimų priežiūros tarnyba (LPT), atsakyti labai keblu, tačiau verslo vertinimu, toks paketas neatitinka viešojo intereso ir probleminio lošimo masto mažinimui turės menkos įtakos.
„Vien deklaruojamos pakeitimo prielaidos yra, švelniai tariant, netikslios. Ministerija teigia, jog lošimų organizatoriai nesilaiko Atsakingo lošimų gairių rekomendacijų, tačiau jos sektoriui buvo pateiktos tik 2023 m. rudenį, o finansų ministerija apie naują planuojamą pertvarką paskelbė 2024 m. vasario mėn., kaip atsaką į įsibėgėjusio „BaltCap“ ir p. Stepukonio skandalo dalį, susijusią su lošimais.
Paketo pateikimo metu finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, jog pakeitimų paketas neužkirs kelio naujoms galimoms istorijoms, panašioms į Stepukonio. Tas yra tiesa, nes p. Stepukonis didžiąją sumos dalį pralošė nelegaliame kazino. Juolab, jo atvejis išskirtinis – turimi duomenys leidžia teigti, kad p. Stepukonis galimai nebuvo nei patologinis, nei probleminis lošėjas, jo elgesio motyvai buvo kiti. Tad kyla klausimas: kodėl yra teikiamas šis paketas, kurio priemonės jau dubliuoja esamas arba yra akivaizdžiai neefektyvios probleminio lošimo atžvilgiu bei neaišku kaip įgyvendintinos?“, – svarsto M. Ardišauskas.
Pasak ALVA vadovo, didžiausias pertvarkos naudos gavėjas yra ne viešas interesas ir visuomenė, o Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kuri savo rankose sutelks precedento neturinčias galias. Šiuos teiginius patvirtina bent dvi finansų ministerijos ir Lošimų priežiūros tarnybos pasiūlytos ir žemiau aptariamos priemonės.
Precedento neturintis galių sutelkimas
Naujame pakeitimų pakete yra siūlymas, numatantis, kad Lošimų priežiūros tarnyba (LPT) dalyvautų formuojant valstybės politiką azartinių lošimų veiklos organizavimo ir kontrolės srityje.
„Primintina, kad LPT yra viešojo administravimo institucija, vykdanti priežiūros funkcijas. Jokios priežiūros institucijos Lietuvoje negali pačios formuoti valstybės politikos jų pačių prižiūrimose srityse. Tai akivaizdžiai prieštarautų konstituciniam valdžių atskyrimo principui. Formuoti politiką konkrečioje srityje Lietuvoje turi teisę tik rinkimuose išrinkti valdžios atstovai (Seimas ir savivaldybių tarybos) ir, azartinių lošimų atveju – finansų ministerija“, – pasakoja M. Ardišauskas.
Priežiūros institucijos (įskaitant LPT) kaip viešojo administravimo subjektai turi teisę tik kontroliuoti politikos įgyvendinimą ir vykdyti su tuo susijusias funkcijas. Siūlomas politikos formavimo galių sutelkimas LPT neturi kito precedento mūsų šalyje – jokia kita kontrolės institucija neturi LPT siūlomų sutelkti galių.
Griežtai kontroliuojamose srityse, tokiose kaip alkoholis ir tabakas, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui nėra suteikta teisė formuoti valstybės politiką šios institucijos prižiūrimose srityse. Todėl visiškai nepateisinama tokią funkciją suteikti analogiškas (išimtinai priežiūros) funkcijas turinčiai vykdyti institucijai – LPT.
Akivaizdu, kad LPT rankose būtų sukoncentruota nepagrįstai daug galios, t. y. tiek pačiai kurti politiką, tiek pačiai kontroliuoti jos laikymąsi. Tai sukurtų rimtų rizikų.
STT jau ne kartą yra atkreipusi dėmesį į tai, kad Lošimų priežiūros tarnybai yra suteikta pernelyg plati diskrecija tam tikrais klausimais. Taip pat STT yra nustačiusi korupcijos rizikas dėl svarbių, su lošimais susijusių, aspektų reglamentavimo ne įstatymais, o LPT vadovo priimtais poįstatyminiais teisės aktais.
Didžiulės baudos
Naujame pakeitimų pakete yra numatytos precedento neturinčios baudos legaliems lošimų organizatoriams. Šiuo metu Azartinių lošimų įstatymo (ALĮ) nustatyti baudų dydžiai objektyviai yra dideli. Jie jau dabar ūkio subjektams gerokai viršija ekonomines sankcijas, kurias numato teisės aktai, reglamentuojantys kitas griežtai reguliuojamas sritis – alkoholį ir tabaką. Šios sritys neginčytinai kelia gerokai didesnį pavojų visuomenei nei azartiniai lošimai.
Alkoholio kontrolės įstatyme didžiausia ekonominė sankcija ūkio subjektams yra 28 960 Eur už padarytą pakartotinį pažeidimą. Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme didžiausia ekonominė sankcija ūkio subjektams yra 17 372 Eur už padarytą pakartotinį pažeidimą. O štai šiuo metu Azartinių lošimų įstatyme numatyta didžiausia sankcija už pakartotinį pažeidimą yra net 50 000 Eur.
„Norėtume atkreipti dėmesį, kad projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog baudas siekiama didinti, nes šiuo metu įtvirtinti sankcijų dydžiai neva neatgraso lošimų organizatorių nuo pažeidimų darymo. Nurodoma, kad per trejus metus ūkio subjektams skirtos 39 baudos. Tačiau taip pat nurodoma, kad iš 39 sprendimų skirti baudas 27 sprendimai yra apskųsti teismui. Tai reiškia, kad dalis Priežiūros tarnybos sprendimų gali būti pripažinti neteisėtais.
Be to, ši aplinkybė rodo, kad lošimų organizatoriams skiriamos baudos yra reikšmingos, priešingu atveju, jie Priežiūros tarnybos sprendimų neskųstų ir susimokėtų skirtas baudas. Kita vertus, tai, kad beveik visi Priežiūros tarnybos sprendimai yra skundžiami teismui, indikuoja teisės aktų taikymo ir interpretavimo problemas, t. y. tai, jog dėl teisės aktų menko aiškumo Priežiūros tarnybos ir lošimų organizatorių požiūris, ką reiškia viena ar kita nuostata, išsiskiria.
Šiame kontekste svarbu tai, kad didžioji dalis baudų yra skirtos vos dėl kelių įstatymo nuostatų tariamo pažeidimo. Todėl turėtų būti aiškinamasi, kodėl nuolatos tariamai pažeidžiamos tos pačios įstatymo nuostatos. Kitaip tariant, tai rodo, jog turi būti konkretinamos, tikslinamos neaiškios įstatymų nuostatos, o ne griežtinamos sankcijos“, – atkreipia dėmesį M. Ardišauskas.
Nepaisant to, kad tam neegzistuoja joks objektyvus pagrindas, pakeitimuose finansų ministerija bei Lošimų priežiūros tarnyba siūlo jos prižiūrimų ūkio subjektų atsakomybę didinti dešimtimis ar net daugiau kartų, nustatant baudas, siekiančias net iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų, ir panaikinti šiuo metu galiojančiame įstatyme įtvirtintas baudų skyrimo lubas.
Jeigu tokie baudų dydžiai bus nustatyti, LPT turės galimybę net už formalius Azartinių lošimų įstatymo pažeidimus, dažnu atveju padarytus dėl neaiškaus teisinio reglamentavimo, grasinti bendrovėms baudomis, siekiančiomis milijonus eurų.
ALVA nori pabrėžti, kad Lošimų priežiūros tarnyba lošimų organizatoriams baudas per pastaruosius 12 mėn. yra skyrusi kelias dešimtis kartų. Tačiau tarnyba nėra nustačiusi nei vieno pažeidimo, kurį lošimų organizatorius būtų padaręs veikdamas tyčia. Taip pat tarnyba nėra skyrusi lošimų organizatoriams baudų už pakartotinius pažeidimus. Tai rodo, kad lošimų organizatoriai sąmoningai nesiekia pažeisti teisės aktų reikalavimų ir nėra linkę daryti pasikartojančius pažeidimus.
Pažymėtina, kad galutinį sprendimą dėl baudos skyrimo visais atvejais priima pats Lošimų priežiūros tarnybos direktorius. Nors Azartinių lošimų įstatymas numato, kad Priežiūros tarnybos direktorius, skirdamas baudą, įvertina LPT patariamosios komisijos siūlymus, tačiau komisijos siūlymai direktoriui nėra privalomi, o komisiją sudaro išimtinai LPT darbuotojai, kurie yra tiesiogiai pavaldūs LPT direktoriui. Be to, patariamosios komisijos darbo tvarką nustato tas pats LPT direktorius.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Priežiūros tarnybos direktorius turi itin plačią diskreciją dėl poveikio priemonių (baudų) skyrimo/neskyrimo, kuri jam įtvirtinta Azartinių lošimų įstatyme. Ten nurodoma, kad bauda gali būti neskiriama, jeigu pažeidimas yra mažareikšmis. O tai, kas laikoma mažareikšmiu pažeidimu, sprendžia tas pats LPT direktorius. Taigi, susidaro situacija, kad viename LPT direktoriaus asmenyje yra sukoncentruojama itin didelė įtaka – galimybė savarankiškai spręsti ar skirti/neskirti milijonines sankcijas ūkio subjektams.
Kaip visa tai paaiškinti?
ALVA vadovas M. Ardišauskas teigia, jog pastarojo meto reguliacinės lošimų iniciatyvos kelia labai daug klausimų.
„Legaliai veikiantiems, griežtai reguliuojamiems ir daugiau kaip 50 mln. mokesčių į biudžetą sumokantiems operatoriams siūlomi nauji veiklos ribojimai, baudos tampa milijoninės, ir viena bauda jau gali pasiekti dalies bendrovių visą metinį pelną. O štai nelegaliai veikiantiems lošimų organizatoriams baudos taikomos pagal Administracinių nusižengimų kodeksą ir atitinkamai nesiekia net 10 000 Eur. Ir Vyriausybė siūlo negriežtinti atsakomybės už tokį nusikaltimą, nors nelegalių lošimų žala yra didžiulė, reikšmingai prisidedanti prie probleminio lošimo masto, su kuriuo tarytum turėtų kovoti naujasis finansų ministerijos ir Lošimų priežiūros tarnybos paketas“, – teikia M. Ardišauskas.
Be kita ko, siūloma vėl didinti mokesčius lošimams, aiškinant, kad surinkti papildomi pinigai bus skiriami socialiniai reklamai, nors neaišku, kas iki šiol trukdė valstybei iš kasmet gaunamų daugiamilijonių lošimų mokesčių reikiamai finansuoti probleminio lošimo prevencijos kampanijas ar kompleksines priklausomybių prevencijos programas, prie kurių lošimų organizatoriai susitiktų prisidėti.
„Tačiau kiek bandėme iš finansų ministerijos sužinoti, kas ir kur yra daroma šia linkme, iki šiol aiškių atsakymų negavome“, – pasakoja M.Ardišauskas.