Nelegalūs lošimai buvo viena iš priežasčių, kodėl Lietuvoje 2001 m. buvo įgyvendinta lošimų legalizacija, išsprendusi nelegalios pasiūlos problemą. Tačiau nelegalių lošimų pasiūla vėl pasirodė praėjusio dešimtmečio viduryje, kai pradėjo populiarėti internetinių lošimų paslaugos, kurios Lietuvoje buvo įteisintos 2016 m.
Atsakingo lošimų verslo asociacijos (ALVA) vadovas Mindaugas Ardišauskas sako, jog tuometis internetinių lošimų įteisinimas nelegalios pasiūlos nepanaikino.
„Tai lėmė keletas priežasčių – su nelegalia pasiūla ir jos reklama virtualioje erdvėje kovoti yra sunkiau nei fizinėje. Kita vertus, dėl mūsų šalyje esančios griežtos legalių azartinių lošimų reguliavimo politikos, nelegalūs organizatoriai nuolat rasdavo būdų, kaip būti patraukliems potencialiems vartotojams. Intensyvią nelegalių organizatorių veiklą viešoje erdvėje imtasi nagrinėti dar 2017 m.“, – pasakoja M. Ardišauskas.
Deja, nuo to laiko nelegalios pasiūlos problemos mastas tik didėjo. Pavyzdžiui, 2021 m. bendrovė „H2 Gambling Capital“ atliko tyrimą, kurio rezultatai parodė, kokią Europos nuotolinių lošimų rinkos dalį sudaro lošimai licencijuotose ir nelegaliose svetainėse. Lošimų priežiūros tarnyba (LPT), bendradarbiaudama su Danijos Karalystės azartinių lošimų priežiūros tarnyba „Spillemyndigheden“, gavo ir viešai paskelbė minėto 2021 m. tyrimo rezultatus, kurie parodė, jog nelegalių lošimų paslaugų vartojimas Lietuvoje tais metais sudarė apie 15 proc. visų lošimo paslaugų. Visos šios nelegalios paslaugos buvo ir yra nuotoliniai (internetiniai) lošimai.
„Jausdama, kad situacija blogėja, ALVA drauge su tyrimų bendrove „Spinter tyrimai“ 2023 m. atliko gyventojų sociologinį tyrimą dėl nelegalaus lošimo masto lošiant azartinius lošimus internete. Šiais metais sausio mėn. visuomenei pristatyti tyrimo rezultatai parodė, kad nelegalių lošimų rinkos dydis Lietuvoje siekia apie 25 proc. visos lošimų rinkos. Tad beveik ketvirtadalis lošėjų lankosi nelegaliose lošimų svetainėse Lietuvoje, o net 69 proc. apklaustųjų pripažino turėję žaidimo patirtį lošiant nelegaliose svetainėse. Tokie lošėjai pripažino naudojasi nelegalių lošimų skatinimo priemonėmis, kurios Lietuvoje yra draudžiamos. Viso labo tik trečdalis apklaustųjų geba teisingai identifikuoti legalias svetaines nuo nelegalių“, – nelegalių lošimų mastus apžvelgia M. Ardišauskas.
Nesutramdoma nelegalių lošimų pasiūlos žala viešajam interesui yra didžiulė. 25 proc. nelegalių paslaugų vartojimo apimtis reiškia, jog užsienio šalių nelegalių lošimų organizatoriai gauna apie 50 mln. neteisėtų pajamų, kas sudaro apie 20 mln. eurų į valstybės biudžetą negautų įplaukų įvairių mokesčių pavidalu.
Socialinės žalos piniginė išraiška yra sunkiau paskaičiuojama, tačiau akivaizdi. Į nelegalius lošimus įsitraukia paaugliai ir jaunimas, kuriems yra numatytas 21 m. amžiaus barjeras legalių nuotolinių lošimų atžvilgiu. Taip pat Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registras tampa riboto efektyvumo priemone, nes asmuo, apsiribojęs nuo legalių lošimų, niekaip nėra apribotas dalyvauti nelegaliuose lošimuose.
M. Ardišauskas sako, kad kalbant apie nelegalius lošimus, būtina vertinti ir saugumo aspektą. „Niekas tiksliai negali pasakyti, kas yra tos užsienio bendrovės, kurios organizuoja nelegalius lošimus mūsų šalyje. Tačiau aišku, kad jos gauna prieigą prie asmeninių ir finansinių Lietuvos piliečių duomenų – pažeidžiamų asmenų, kurie naudojasi nelegaliomis paslaugomis. Yra rimta rizika, jog nelegalių lošimų organizatoriai gali būti susiję su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu, teroristinėmis organizacijomis ar Lietuvos Respublikai priešiškų valstybių spec. tarnybomis“, – teigia ALVA vadovas.
Kokios yra nelegalių lošimo paslaugų vartojimo augimo priežastys
Nelegalios lošimų paslaugos yra tikslingai nukreiptos į Lietuvos vartojus – tinklapiai yra lietuvių kalba, kaip ir jų reklamos, sklaidai pasitelkiami Lietuvos influenceriai ir pan. Dauguma atvejų vyksta realus lošimo paslaugos suteikimas – vartotojams yra išmokami laimėjimai, todėl vartojimas dažnai yra ilgalaikis.
M. Ardišauskas pabrėžia, kad vartotojų požiūriu, nelegalūs lošimai gali būti vertinami netgi kaip patrauklesni nei legalūs. To priežastis – pavyzdžiui, 2021 m. dar kartą sugriežtintos legalių lošimų rinkodaros priemonės – uždraustos visos lošimų skatinimo priemonės. Tuo tarpu nelegalūs lošimai vartotojams suteikia bonusus, nuolaidas, nemokamus lošimus ir kitus paskatinimus. Nelegalių lošimų patrauklumą didina ir šalies mokestinė politika: nuolat keliami mokesčiai legaliai lošimų pasiūlai leidžia nelegaliems operatoriams pasiūlyti didesnius laimėjimų fondus, dėl ko lošiant jų lošimus jie atrodo patrauklesni dėl dažnesnių laimėjimų.
„Be to, nelegalūs lošimai yra ir aktyviai reklamuojami, nesilaikant jokių legaliai lošimų reklamai taikomų apribojimų. 2019 m. buvo priimti Azartinių lošimų įstatymo pakeitimai, kuriais lošimo bendrovių reklama buvo uždrausta, paliekant tik galimybę reklamuoti prekių ženklą ir lošimų rūšį. O nelegalūs lošimų organizatoriai savo reklamose gali pateikti bet kokius teiginius,“ – aiškina M. Ardišauskas.
Kaip nurodė ALVA atliktas aukščiau minėtas tyrimas, nemaža dalis vartotojų netgi nesugeba atskirti legalių lošimų paslaugų nuo nelegalių. Nieko labai netikėto, nes kai kurie nelegalių lošimų organizatoriai savo svetainėmis imituoja legalius organizatorius, pavyzdžiui, jų prekių ženklus.
Nelegalių lošimų pasiūla yra gausi ir lengvai prieinama. Nereikia jokių specialių žinių ar įgūdžių norint susikurti paskyrą ir pradėti naudotis paslaugomis nelegalių organizatorių, kurie aptarnauja ir Lietuvos bankų bei fintech įmonių mokėjimo korteles.
„2022–2024 m. fiksavome faktinių aplinkybių atvejus, kurių protokoluose konstatuota, kad Lietuvoje galima prisijungti prie LPT užblokuotų lošimų interneto svetainių, jose užsiregistruoti, įsinešti pinigų į savo lošimų sąskaitą, atlikti statymus ir kitus veiksmus. Tai pat nelegaliose svetainėse reklamuojami bonusai, prizai ir akcijos, kitaip sakant, įvairiais būdais skatinama lošti. Tad valstybės taikomos nelegalios pasiūlos užkardymo priemonės, t. y. LPT inicijuojami ir teismo sprendimu blokuojami nelegalių organizatorių tinklapiai, yra labai menko efektyvumo“, – pabrėžia M. Ardišauskas.
Kodėl valstybės institucijos abejingos?
Nepaisant didelio nelegalių lošimų problemos masto ir akivaizdumo, atsakingos valstybės institucijos, finansų ministerija bei Lošimų priežiūros tarnyba, nesiėmė jokių esminių priemonių minėtai problemai spręsti.
Finansų ministerija problemą pripažįsta, tačiau teigia nerandanti naujų tinkamų priemonių. LPT jos ilgamečio vadovo V. Daukšio (nuo 2015 m.) vardu neigia problemos mastą ir teigia gerai atliekanti savo darbą. Tačiau skandalingai pagarsėjusi p. Šarūno Stepukonio istorija, kai minėtas asmuo pralošė iš „BaltCap“ fondo galimai pasisavintus pinigus, dar kartą paneigia tokius teiginius.
Š. Stepukonis pralošė apie 15 mln. eurų Estijos bendrovės „OB Holding 1“, valdančios prekių ženklus „Olympic Casino“ ir „OlyBet“, estiškame tinklapyje, kuris Lietuvoje turėjo būti neprieinamas, nes minėta Estijos bendrovė neturi licencijos teikti lošimų paslaugas Lietuvoje (ją turi Lietuvoje registruota bendrovės antrinė įmonė „Olympic Casino Group Baltija“). Kaip suprantama, minėtas estiškas lošimų tinklapis veikia pagal Estijos Respublikos reguliavimą, kuris yra žymiai liberalesnis tiek reglamentavimo, tiek mokestine prasme, nei mūsų šalyje.
Anot ALVA vadovo M. Ardišausko, valstybės institucijų teiginiai, kad nėra kitų efektyvesnių priemonių kovoti su nelegalia pasiūla, yra abejotini ir kelia klausimus dėl motyvacijos stokos ar kitų priežasčių.
Pavyzdžiui, 2021 m. vyko diskusija tarp Lietuvos bankų asociacijos, Lošimų priežiūros tarnybos, finansų ministerijos ir Lietuvos banko dėl atsiskaitymų mokėjimų kortelėmis ribojimo už nelegaliai Lietuvoje teikiamas lošimų paslaugas. Komerciniai bankai pasiūlė keletą priemonių, tačiau šių pasiūlymų, kurie būtų padėję žymiai apriboti nelegaliam lošimų verslui galimybes veikti Lietuvoje, valstybės institucijos nesiėmė įgyvendinti.
Kas toliau?
Aukščiau išdėstytos problematikos kontekste Atsakingo lošimų verslo asociaciją nustebino finansų ministerijos ir LPT atsakas į galimai didėjančias probleminio lošimo apimtis Lietuvoje ir p. Stepukonio istoriją, turint omenyje, kad šios abi situacijos turi tiesioginių sąsajų su nelegalia lošimų pasiūla mūsų šalyje. Finansų ministerijos ir LPT paruoštame įstatymų pakeitimo pakete nėra nė vienos priemonės, nukreiptos prieš nelegalius lošimus. Visos siūlomos priemonės, kaip ir iniciatyva uždrausti lošimų reklamą, fokusuojasi tik į legaliai paslaugas teikiantį, griežtai kontroliuojamą, mokesčius mokantį verslą.
Akivaizdu, jog legalių lošimų paslaugų reklamos draudimas sukurs situaciją, kuomet potencialūs vartotojai matys tik nelegalių organizatorių reklamas. Daugelio Europos valstybių patirtis rodo, jog perteklinis legalių lošimų paslaugų ribojimas, nesant rimtų prevencinių-edukacinių pastangų ir esant lengvai prieinamai nelegaliai pasiūlai, neduoda norimo efekto mažinti probleminį lošimą, o sukuria prielaidas nelegalių paslaugų vartojimui augti.
„Pažymėtinas yra Vokietijos pavyzdys – ten buvo nuspręsta, jog reikia įvesti asmeniui 900 Eur apribojimą internetiniams lošimams – vadinasi, tiek žmogus gali išleisti per mėnesį. Dėl to Vokietijoje labai išaugo nelegalių lošimų vartojimas ir nelegali rinka tapo tokia didelė, jog į jos aptarnavimą įsitraukė net eilė Lietuvos fintech įmonių, kaip neseniai buvo paskelbta vienos Lietuvos žiniasklaidos priemonės tyrime. Atsakingo lošimų verslo asociacijos duomenimis, lietuviškos fintech įmonės galimai aptarnauja ir Lietuvoje teikiamas nelegalių lošimų paslaugas“, – sako ALVA vadovas.