Pateikia kitokį požiūrį į azartinius lošimus: tai – ne būdas išlošti, o mokama pramoga

Nemažai žmonių vis dar azartinius lošimus suvokia, kaip galimybę užsidirbti pinigų. Atsakingo lošimų verslo asociacijos (ALVA) vadovas Saulius Petravičius sako, kad toks požiūris yra klaidingas. „Bet kokie azartiniai lošimai pirmiausia turi būti vertinami kaip pramoga, laisvalaikio praleidimo būdas. Taip, čia yra tam tikra tikimybė laimėti pinigų, kuri ir sukuria azartą, įtraukia žmones. Būtent todėl tokios pramogos turi savo ypatumų bei rizikų, būtent todėl jas reglamentuoja teisės aktai ir vidinės paslaugų teikėjų taisyklės“, – aiškina S. Petravičius.

ALVA, siekdama padėti žmonėms išvengti įsitraukimo į probleminį, nekontroliuojamą lošimą, siūlo atlikti savikontrolės testą ir pasitikrinti, ar sugeba kontroliuoti šiam laisvalaikiui skiriamą laiką, o gal jau vertėtų kreiptis pagalbos (testą rasite straipsnio pabaigoje).

Pramogauti – ne būdas gauti pajamų

Pasak ALVA vadovo, nereikėtų azartinių lošimų vertinti kaip pajamų ar pragyvenimo šaltinio.

„Kaip žmonės išleidžia pinigus, eidami į naktinius klubus ar kitaip pramogaudami, taip ir rinkdamiesi azartinius lošimus, jie turi suprasti, jog skiria tam tikrą lėšų sumą savo laisvalaikiui. Gerai, jei žmogus tuo pačiu gali ir laimėti, bet reikia suprasti, kad lošimai jokiu būdu negali būti suprantami kaip pajamų generavimo būdas ar nuolatinis pragyvenimo šaltinis“, – sako jis.

S. Petravičius pabrėžia, kad azartiniai lošimai nuo kitų pramogų skiriasi, mat ši laisvalaikio leidimo forma sukuria azartą, atsitiktinumo jaudulį ir suteikia adrenalino, bet atskirai kategorijai žmonių sukelia ir tam tikrų rizikų. Todėl pašnekovas teigia, kad tikrai ne visiems žmonėms verta juos išbandyti:

„Siekiame subalansuoto požiūrio į azartinius lošimus kaip pramogos formą ir kartu suprantame galimą riziką, susijusią su azartiniais lošimais. Todėl žmonės, kurie turi pernelyg didžiulį potraukį įsitraukti į lošimus, kurie negeba kontroliuoti skiriamo laiko lošimams ar tiesiog tie, kuriems ši veikla kelia riziką tapti priklausomais turėtų dažniau įsivertinti savo elgesį.“

Lošimų verslą sujudina ir sporto žaidynės, ir asmeninės šventės

Anot S. Petravičiaus, azartiniai lošimai skirtingose šalyse yra giliai įsiskverbę į kultūrines ir pramogines tradicijas ir vertinami kaip neatsiejama jų dalis. Daugelyje kultūrų yra specifinių žaidimų, susijusių su azartiniais lošimais kaip švenčių ar festivalių dalimi. Legali ir tinkamai sureguliuota lošimų industrija prisideda prie ekonomikos, kurdama darbo vietas, generuodama valstybei pajamas iš mokesčių, remdama sportą ar turizmą.

ALVA vadovas S. Petravičius sako, jog bene didžiausią žmonių susidomėjimą lošimų verslas pajunta, kai vyksta pasaulio futbolo čempionatai, olimpiados ir kiti panašaus masto sporto renginiai:

„Tuomet dalis žmonių apsilanko lošimų vietose ir atlieka statymus tik epizodiškai, tam tikromis progomis. Daugeliui įdomiau sirgti už mėgstamą komandą, kai dar dėl jos sėkmės ir susilažina.“

S. Petravičiaus teigimu, neretai į kazino užsuka lankytojų, kurių pagrindinis tikslas ne lošimas, bet tam tikri socialiniai aspektai:

„Būna, kad draugai susirenka pabendrauti ir ta proga lošia, pavyzdžiui, pokerio turnyrą. Arba švenčia mergvakarius, bernvakarius, kitas šventes. Tokias vietas jie renkasi dėl čia patiriamų emocijų. Tuo šios vietos skiriasi nuo kitų.“

Jis pažymi, kad technologijų pažanga pasaulyje (Lietuva – ne išimtis) paskatino naujoviškas ir interaktyvias lošimo formas, tokias kaip internetiniai lošimai ir virtualios realybės patirtis, kurios suteikia šiuolaikišką ir patrauklią pramogų patirtį.

Tuo pačiu S. Petravičius pabrėžia, kad ALVA atstovaujamos lošimus organizuojančios bendrovės neskatina neapgalvotos laisvalaikio leidimo formos, neapgalvotų lažybų, neapgalvotų statymų.

Darbuotojai apmokyti atpažinti rizikingą klientų elgesį

Anot pašnekovo, aptarnaudamos klientus lošimų bendrovės laikosi daugybės teisės aktų: turi nustatyti atėjusio lošti tapatybę, laikosi pinigų plovimų prevencijos, o kai lošia asmenys iš didesnių sumų, tenka atlikti ir pajamų šaltinių kontrolę.

„Klasikinėse lošimų vietose, kur yra gyvas kliento ir personalo bendravimas, darbuotojai yra apmokyti atpažinti rizikingą klientų elgesį, laiku reaguoti ir jį stabdyti. Pavyzdžiui, jei žmogus neatsakingai vartoja alkoholį, norėdamas tęsti lošimą, bando skolintis iš kitų lošėjų, tokiam žmogui jau neleidžiama lošti. Nepageidaujamais tampa ir bandantys skolinti“, – pasakoja S. Petravičius.

Anot ALVA vadovo, jei lošimų bendrovės personalas pastebi, jog klientas ima lankytis daug dažniau, pradeda išleisti didesnes sumas, tokiais atvejais irgi gali būti aiškinamasi, ar tai nėra poslinkis nuo atsakingo laiko praleidimo formos link priklausomybės.

„Azartinių lošimų įstatymu yra suteikta galimybė įsirašyti į registrą ir apriboti savo veiklą, jei ši tampa priklausomybe ar jos grėsme“, – sako S. Petravičius.

ALVA vadovas primena: klientai turi išlikti budrūs ir sąmoningi, stengdamiesi padėti pirmiausia patys sau, nes įstatymų įtvirtintos apsaugos priemonės veikia tik Lietuvoje lošimų rinkoje licencijas turinčiose ir legaliai veikiančiose lošimų vietose ar interneto svetainėse.

Pasak S. Petravičiaus, būtent todėl, kad yra tam tikrų rizikų įgyti priklausomybę, visus azartinius lošimus reglamentuoja teisės aktai ir vidinės paslaugų teikėjų taisyklės.

„Atsakingam ir saugiam lošimui užtikrinti yra įvairių programų, vykdomų tiek valstybės, tiek lošimų organizatorių. Jos padeda vertinti klientų elgesį, atpažinti į riziką linkusius arba grėsmę sau ir aplinkiniams keliančius žmones ir nuo tokios veiklos juos atriboti ir užtikrinti saugią lošimų aplinką. Tie asmenys, kurie jaučia, kad jiems reikia pagalbos, taip pat tokių programų padedami, gali sąmoningai save nuo tos veiklos atriboti“, – sako S. Petravičius.

Pasitikrinti padės specialus testas

ALVA vadovas sako, kad pasaulyje yra mokslininkų sukurtų ir daugelyje valstybių ar lošimo bendrovių naudojamų savikontrolės testų, kuriais žmogus gali pasitikrinti savo elgesį ir santykį su azartiniais lošimais.

„Vienu tokių metodų, kuris naudojamas bene seniausiai, – probleminio lošimo indeksu – siūlome naudotis ir Lietuvos lošimo paslaugų vartotoją. PGSI testas itin plačiai naudojamas pasaulyje, jo dėka bet kuris žmogus gali įsivertinti (jei sąžiningai atsakoma), ar jis turi rizikų, vedančių link priklausomybės, ar ne.

Šį PGSI testą siūlome suprasdami, kad lošimo paslaugos turi rizikos faktorių, o šalyje apie tai, kaip kylančias rizikas atpažinti ankstyvoje stadijoje ir kokias prevencijos priemones tokiems žmonėms pritaikyti, iki šiol kalbama mažai. Pasaulyje žmonių, linkusių į vienokias ar kitokias priklausomybes (nebūtinai susijusias su azartiniais lošimais), skaičiuojama nuo 3 iki 8 proc. iš visos visuomenės.

Siekiame, kad žmonės gebėtų atpažinti besikeičiantį elgesį bei laiku galėtų imtis prevencinių priemonių“, – pataria ALVA vadovas.

Atlikti testą galite ČIA.

Naudingi kontaktai:

Lošimų priežiūros tarnyba prie LR Finansų ministerijos. Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos turi savo konsultantus, kurie gali padėti jums surasti reikiamą pagalbos būdą bei priimti prašymą dėl galimybės lošti ribojimo.

LPT konsultantai konsultuoja telefonu (8 5) 233 62 41, (8 5) 219 66 30, el. p.: [e-mail]. Pokalbių anonimiškumas garantuojamas.

Priklausomybės ligų centrai:

Širvio g. 5, Vilnius, tel. [phone], el. p.: [e-mail]

Giedraičių g. 8, Kaunas, tel. [phone], el. p.: [e-mail]

Taikos pr. 46, Klaipėda, tel. [phone], el. p.: [e-mail]

Daubos g. 3, Šiauliai, tel. [phone], el. p.: [e-mail]

Tinklų g. 8, Panevėžys, tel. [phone], el. p.: [e-mail]

Emocinės paramos tarnyba „Jaunimo linija“. Anoniminė emocinė parama visą parą, skambučiai nemokami, tel. [phone].

Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registras. Jei manote, kad lošdami praleidžiate per daug laiko, kyla finansinių problemų, prašymas lošimo paslaugų teikėjui neleisti jums lošti gali būti naudingas būdas padėti jums sustabdyti galimai rizikingą elgesį, galintį sukelti sunkių padarinių. Visose licencijuotose lošimo vietose ir internetinių lošimų operatoriuose Lietuvoje veikia Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registras. Prašymų neleisti lošti pateikimas – spausti čia.