Seborėjinis dermatitas gali lemti gausų pleiskanojimą galvos ir kitose kūno srityse, iššaukti nemalonų niežėjimą bei odos paraudimą ir neigiamai veikia daugelį gyvenimo sričių. Nors neretai net patiems sergantiesiems seborėjiniu dermatitu šia tema kalbėti yra tabu, klinikos „Hair Clinic“ dermatologė Rasa Aurelija Vankevičiūtė pasakoja, kad tai daryti būtina.
„Manoma, kad šia liga serga apie 5 proc. populiacijos, tačiau tikrasis susirgimų skaičius gali būti gerokai didesnis. Ne visi susidūrusieji su seborėjiniu dermatitu kreipiasi į gydytojus, o bandydami jį gydyti savarankiškai ir be specialistų pagalbos, ne visada tai daro veiksmingai ir sėkmingai“, – sako R. A. Vankevičiūtė.
Pasak odos ligų gydytojos, seborėjinis dermatitas yra lėtinė, uždegiminė odos liga, atsirandanti įvairiuose gyvenimo tarpsniuose – kūdikystėje, paauglystėje ar subrendus. Ji priduria, kad liga dažnai yra linkusi pasikartoti.
Niekas nėra apsaugotas
Nors tikslios, seborėjinį dermatitą sukeliančios priežastys nežinomos iki šiol, nustatyta, kad liga yra susijusi su odos riebalinėmis liaukomis. Ligą gali lemti šių liaukų išskiriamas sebumo kiekis bei odos mikrobiomo pokyčiai. Seborėjinis dermatitas dažniau užklumpa žmones, sergančius neurologinėmis ir psichologinėmis ligomis, pavyzdžiui, Parkinsono liga bei depresija, kuomet yra vartojami tam tikri vaistai. Kita vertus, pleiskanos dažnai gali atsirasti ir visiškai sveikiems žmonėms.
„Nors nuo šios ligos niekas nėra apsaugotas, nustatyta, kad sunkios ligos formos, kurias gydyti sunkiau, gali būti susijusios su nusilpusiu imunitetu arba imunodeficitu. Sergantys seborėjiniu dermatitu susiduria su natūraliai odos paviršiuje esančio nepatogeninio odos grybelio Malassezia (Pityrosporum ovale) populiacijos padidėjimu.“, – atskleidžia dermatologė.
Pleiskanos linkusios kartotis
Seborėjinis dermatitas gali atsirasti bet kam ir bet kada, tačiau ligai yra būdingas sezoniškumas – įprastai pleiskanos paūmėja rudenį ir žiemą. Ši lėtinė liga dažniausiai pirmiausia atsiranda skalpo odoje ir pasireiškia pleiskanojimu, tačiau susirgimui yra būdingi skirtingi sunkumo laipsniai.
„Esant lengvai ligos formai, ant skalpo odos atsiranda smulkesnės arba stambesnės gelsvos pleiskanos. Jai paūmėjus, pradeda plisti, ima rausti bei dar intensyviau pleiskanoti ir kitos kūno sritys, kuriose gausu riebalinių liaukų – centrinė veido dalis ir vertikalios nosies – lūpų linijos, t.y. nazolabialinės raukšlės, ausies landa ar sritys už ausų, gali būti pažeidžiama ir krūtinė. Vyrams simptomai dažnai pasireiškia antakių ir barzdos srityse. Tokiu atveju, pradeda varginti niežėjimas, sudirgimas, oda tampa jautri aplinkos veiksniams, žmogų apima diskomforto jausmas. Susidūrus su seborėjiniu dermatitu, įprastai naudojamos odos priežiūros priemonės nebetinka, nes gali dar labiau sudirginti odą“, – įspėja R. A. Vankevičiūtė.
Neigiamai veikia daugelį gyvenimo sričių
Seborėjiniam dermatitui kartojantis, pleiskanos gali nemenkai apkartinti žmonių kasdienybę ir pabloginti psichologinę būklę. Sergantieji neretai patiria stresą, galintį turėti įtakos ir gyvenimo kokybei, todėl apie šią ligą gydytoja ragina kalbėti vis garsiau.
„Tai kelia nepatogumus lankantis kirpykloje, renkantis odos bei plaukų priežiūros priemones, drabužius, bendraujant su kitais. Dėl to seborėjiniu dermatitu ar kitomis odos ligomis sergantys žmonės galimai sunkiau adaptuojasi visuomenėje – gausus pleiskanojimas neretai siejamas su prasta asmens higiena, apie jį vengiama kalbėti viešojoje erdvėje. Turime laužyti su tuo susijusius mitus, nes dažniausiai, nuo žmonių ši būklė nepriklauso“, – pabrėžia dermatologė.
Atvejai, kada svarbu kreiptis į specialistus
Dermatologės teigimu, seborėjinio dermatito ūmumą ir dažnumą prognozuoti yra sudėtinga. Susidūrus su sunkesne ligos forma, svarbu ne bandyti gydytis patiems, o kreiptis į gydytoją dermatologą.
„Pasitaiko, kad kartais ši liga gali pasireikšti tik vieną kartą ir niekada nebesugrįžti. Kitiems žmonėms jį kartojasi sezoniškai ar net nepriklausomai nuo metų laiko. Pastebėjus žymų pleiskanojimą ir paraudimą, nenuslūgstant niežėjimui, galima įtarti, kad seborėjinis dermatitas yra sunkus – tokiu atveju reikėtų kreiptis į specialistus. Gydytojas dermatologas paskirs vaistus, padėsiančius nuslopinti simptomus ir patars, kaip pasirinkti tinkamas odos priežiūros priemones“, – pataria gydytoja.
Dažniausiai daromos odos priežiūros klaidos
Gydytoja papildo, kad sergant skalpo odos seborėjiniu dermatitu ir pasirinkus netinkamus šampūnus, suintensyvėja pleiskanojimas, niežėjimas ir paraudimas, skalpo oda sudirgsta. Norėdami išvengti diskomforto, žmonės dažnai daro dar vieną klaidą – pradeda rečiau trinkti plaukus.
„Nepašalinus susiformavusių pleiskanų, liga dažnai dar labiau paūmėja. Susidūrus su seborėjiniu dermatitu, būtina naudoti specialų šampūną, padedantį pleiskanoms atsisluoksniuoti. Pasirinkus tinkamas galvos priežiūros priemones, pirmąsias savaites trinkti skalpo odą reiktų dažniau nei įprastai, kad pasišalintų pleiskanos ir pradingtų odos sudirgimas. Svarbu paminėti, kad išsitrinkus skalpą, šampūną ant jo odos reikėtų palikti bent kelioms minutėms, ir tik tada odą ir plaukus gerai nuskalauti vandeniu – tokiu būdu veikliosios medžiagos turės geriausią efektą“, – tvirtina R. A. Vankevičiūtė.
Dermatologė pažymi, kad vyrai turėtų nepamiršti tinkamai prižiūrėti barzdos ir po ja esančios veido odos: „Pasireiškus barzdos ar ūsų srities seborėjiniam dermatitui, 2-3 kartus per savaitę reikėtų plauti barzdą su specialiais šampūnais, o po ja esančią odą drėkinti specialios paskirties kremais ar serumais.“
Pataria rinktis specialiomis raidėmis žymimas priemones
Specialios paskirties dermatologinės priemonės padeda atkurti pažeistą apsauginį odos barjerą ir saugo odą nuo išorinių veiksnių poveikio. „Seborėjinio dermatito epizodams kartojantis, būtina pasirinkti tinkamas odos bei plaukų priežiūros priemones, kurios atitolintų seborėjinio dermatito paūmėjimus ir leistų ilgiau tęstis remisijai – ramiam periodui, kai liga yra pasitraukusi“, – sako R. A. Vankevičiūtė.
Sergant seborėjiniu dermatitu, odos ligų gydytoja rekomenduoja rinktis DS raidėmis žymimus specializuotus dermatologinius prausiklius, kremus bei šampūnus. Tokia dermatologinė kosmetika yra praturtinta veikliosiomis medžiagomis, pasižyminčiomis odą raminančiu, priešuždegiminiu, priešgrybeliniu ir pleiskanojimą mažinančiu poveikiu.
Išsamiau apie seborėjinį dermatitą ir odos priežiūrą susipažinkite čia.