Dažna moterų problema
Kaip pasakoja medicinos centrų „Northway“ gydytoja akušerė-ginekologė Vilma Dauderienė, mioma, kitaip dar vadinama lejomioma arba fibroidu, yra vienas iš labiausiai paplitusių gerybinių navikų reprodukcinio amžiaus moterų tarpe.
„Moterų tarpe nuo 20-ies iki 35-erių metų amžiaus naviko paplitimas siekia 20 proc., nuo 35-erių iki 50-ies – iki 75 proc. Tai yra gana dažnas susirgimas, kuris kamuoja tik vaisingo amžiaus moteris. Miomų atsiradimas ir augimas yra priklausomas nuo kiaušidėse gaminamų hormonų“, – aiškina gydytoja.
Pasak jos, apie šių navikų atsiradimo priežastis iki šiol žinoma nedaug, tačiau kaip pagrindinį rizikos veiksnį galima išskirti genetinę predispoziciją.
„Tai genetinis polinkis miomai atsirasti – jei mama turėjo miomą, nemažas šansas, kad ji atsiras ir dukrai“, – sako V. Dauderienė.
Ginekologė pasakoja, kad simptomai, signalizuojantys miomos atsiradimą, yra labai įvairūs ir priklauso nuo darinio dydžio, skaičiaus ir lokalizacijos gimdoje.
Gausus menstruacinis kraujavimas, sukeliantis anemiją, nuovargis, lėtinės išskyros iš makšties ir skausmas menstruacijų metu – pagrindiniai simptomai, galintys reikšti miomų atsiradimą.
„Miomos yra klasifikuojamos pagal jų augimo su gimdos sienele santykį. Į gimdos vidų augančios miomos vadinamos pogleivinėmis, jei auga tik gimdos sienelėje – intramuralinėmis, o jei auga į išorę, gretimus organus – subserozinėmis. Dažniausią simptomą, t. y. labai gausų menstruacinį kraujavimą, sukeliantį anemiją, lemia gimdos ertmėje augančios miomos. Būna, kad miomos spaudžia kitus organus, pavyzdžiui, šlapimo pūslę, dėl to padažnėja ir pagausėja šlapinimasis, gali sutrikti ir kitų pilvo organų veikla“, – pasakoja V. Dauderienė.
Pasak jos, reguliariai tikrinantis pas ginekologą, miomą galima nustatyti labai nesunkiai.
„Jei mioma labai didelė, ją galima pamatyti apžiūros metu – matoma vizualiai padidėjusi pilvo apimtis. Kitu atveju, jei skundžiamasi gausiu kraujavimu, užtenka atlikti ultragarso tyrimą. Jei kyla kiti klausimai apie jos lokalizaciją, santykį su kitais organais, papildomai galima atlikti MRT tyrimą“, – pasakoja gydytoja.
Išgirdus diagnozę „mioma“, pasak ginekologės, nereikėtų išsigąsti – šiuolaikinėje medicinoje egzistuoja 5 šio darinio gydymo būdai: medikamentinis gydymas, laparoskopinė miomektomija, histerektomija (gimdos kūno šalinimas), gimdos arterijų embolizacija bei gimdos / miomos šalinimas atliekant laparotomiją (prapjaunant pilvo sieną).
„Miomos yra linkusios augti, didėti. Kuo pacientė jaunesnė, tuo mioma yra linkusi labiau augti, o kuo ji didesnė, tuo aukštesnė ir komplikacijų rizika. Esu operavusi miomą, kuri svėrė 7,3 kilogramo, tad delsti tikrai nereikėtų. Gydymo metodai priklauso tiek nuo miomos dydžio, lokalizacijos, tiek ir nuo pačios pacientės amžiaus ir apsisprendimo.
Pavyzdžiui, histeroskopine miomektomija, kai diagnozuojamos ir šalinamos pogleivio miomos, yra atliekama endoskopiniu būdu. Tai pacientę tausojanti operacija nereikalaujanti jokio pjūvio, nereikia gulėti ligoninėje, nesutrikdomos reprodukcijos funkcijos, į darbą galima grįžti vėliausiai po trijų dienų. Anksčiau medikai neretai siūlydavo šalinti visą gimdą – „nėra organo, nėra ir problemos“, tačiau šiais laikais požiūris yra individualus – daug kas priklauso nuo pacientės noro susilaukti vaikų, psichologinių aspektų“, – sako V. Dauderienė.
Minimaliai invazyvus gydymo metodas
Kaip pasakoja Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas, gydytojas radiologas Andrej Afanasjev, palyginti su gimdos šalinimo operacija, gimdos arterijų embolizacija yra ženkliai mažiau traumuojantis gydymo metodas, susijęs su trumpesniu buvimu ligoninėje, ankstesniu grįžimu prie įprastos veiklos, bei, kas labai svarbu moterims, – tai yra gimdą tausojantis gydymo būdas.
„Jei gimdoje yra vos vienas ar keli miomatoziniai mazgai, nesvarbu, augantys į išorę ar į vidų – gimdos arterijų embolizacija yra saugus ir veiksmingas gimdos miomų gydymo būdas. Gimdos arterijos embolizacijos sėkmė priklauso nuo tinkamos pacientės atrankos. Gimdos arterijų embolizacija gali būti atliekama „idealioms“ kandidatėms, t.y., moterims, neturinčioms kontraindikacijų procedūrai ir atitinkančioms šiuos kriterijus: gausus reguliarus menstruacinis kraujavimas arba dismenorėja, susijusi su miomomis, premenopauzė, planų pastoti neturėjimas“, – vardija A. Afanasjev.
Kaip vyksta ši procedūra? Gydytojas radiologas pasakoja, kad vos per 2 milimetrų pjūvį kirkšnies srityje, kateterių pagalba nukeliaujama į darinį maitinančias arterijas, kuo arčiau pačios miomos, ir yra suleidžiamos embolizacinės mikrodalelės, kurios užkemša kraujagysles ir taip sustabdo kraujo tėkmę darinyje.
„Per pjūvį su specialia adata yra punktuojama šlaunies bendroji arterija. Kad būtų galima aiškiai matyti gimdos arterijos atsišakojimo vietą bei arterijos eigą, padaroma angiografija – stebint rentgenu kraujagysles, į jas suleidžiama kontrastinė medžiaga. Tada su specialiomis priemonėmis yra paeiliui pasiekiamos abipus gimdos esančios arterijos. Esant jose, kuo arčiau miomos, yra atliekama embolizacija. Po šio etapo atliekama kontrolinė angiografija norint įsitikinti, kad procedūra buvo sėkminga. Pati procedūra trunka iki valandos, o po jos dar tą pačią arba kitą dieną pacientė jau gali keliauti namo. Atlikus embolizaciją, dėl sumažėjusios kraujo tėkmės į miomą, jos tūris mažėja, todėl atslūgsta ir varginantys simptomai“, – pasakoja gydytojas.
Tokia procedūra yra ne tik minimaliai invazyvi, jos metu nereikia bendrosios anestezijos, išsaugoma gimda, pacientė greitai atsigauna, miomų embolizacijos komplikacijų rizika taip pat išlieka labai maža.
„Bendras komplikacijų dažnis XXI a. svyruoja apie 5 proc. Kaip dažniausią komplikaciją galima išskirti pjūvio/dūrio vietoje atsiradusią mėlynę, dėl kurios gali ilgiau paskaudėti kirkšnį. Žinoma, galimos ir tokios komplikacijos kaip abscesas, plaučių embolija ar sėdmenų/kojų išemija, tačiau tai ypatingai reti atvejai, kurių per dešimtmetį Lietuvoje atliekant miomų embolizaciją nėra nutikę. Iš pacienčių neteko girdėti ne tik apie rimtesnes komplikacijas, bet ir apie tai, kad po procedūros nepagerėjo savijauta, nesumažėjo simptomai“, – sako A. Afanasjev.
Diagnozė: mioma
2023 m. pabaigoje miomų embolizacija buvo atlikta ir klaipėdietei Viktorijai. Moteris pasakoja, kad dar prieš išgirstant diagnozę, nuolatos jautė skausmą pilvo apačioje.
„Pradėjo mausti pilvo apačią, mėnesinės tapo skausmingesnės nei įprastai. Negana to, jausdavosi kažkoks darinys pilvo apačioje – kaip vėliau paaiškėjo, per 6 mėnesius nuo diagnozės iki procedūros mioma padvigubėjo ir jos dydis siekė 7 cm“, – savo patirtimi dalinasi Viktorija.
Nustačius gimdos miomą, Klaipėdos medikai moteriai rekomendavo du variantus: vartoti hormoninius vaistus, kurie per mėnesį kainuoja 100 eurų, arba šalinti visą gimdą. Tačiau nei vienu pasirinkimu Viktorija nebuvo patenkinta, todėl pradėjo ieškoti alternatyvų.
„Internete radau informacijos apie egzistuojančią miomų embolizacijos procedūrą. Susisiekiau su gydytoju, šį kartą jau Vilniuje, nusiunčiau jam MRT vaizdus ir nuvykau į konsultaciją. Jos metu gydytojas paaiškinto, kas matosi magnetinio rezonanso tyrimo vaizduose, ir kad aš tinku miomos embolizacijai“, – pasakoja Viktorija.
Klaipėdietė prisimena, kad prieš procedūrą jaudinosi, bet tuo pačiu ir tikėjo, kad viskas bus gerai.
„Mano atveju mioma buvo maitinama iš dviejų gimdos arterijų, kurios ir buvo embolizuotos, todėl po procedūros jaučiausi patenkinamai, pykino, tačiau personalo priežiūra buvo puiki. Sekančią dieną mane išleido namo, išrašė vaistus nuo uždegimo ir skausmo. Mano atveju jaučiau pakeliamą ūmų skausmą ir tempimą, kurie truko apie 5 dienas“, – sako Viktorija.
2023 m. gruodį moteris apsilankė pas savo ginekologę, iš kurios išgirdo puikią naujieną – mioma sparčiai mažėja.
„Šiandien skaičiuoju penktą mėnesį po operacijos ir tikrai jaučiuosi gerai“, – tikina Viktorija.