„Rožinės išsivystymą skatina temperatūrų pokyčiai, sukeliami šaltos ar karštos aplinkos ir aštrus, karštas maistas, aukštas kraujo spaudimas. Ši liga dažniau pasireiškia šiaurės šalių gyventojams – skandinavams, britams ir mums, lietuviams – tiek vyrams, tiek moterims. Tai lemia šviesi oda, kuri yra jautri tiesioginiams saulės spinduliams. Dėl to besaikis deginimasis norint atrodyti gražiau, patamsinti natūralų savo odos atspalvį, po kurio laiko sukelia neigiamas pasekmes – saulės spinduliai skatina odos senėjimo procesus, atrofiją bei kapiliarų plėtimąsi", – pasakoja dermatovenerologė dr. J. Ūselienė.
Gydytoja priduria, kad rožinės simptomai dažniausiai vargina sulaukusius 40-ties ar vyresnius, tačiau šia liga gali susirgti ir jaunesni žmonės. Rožine sergančiųjų oda yra sausa, paraudusioje vietoje – aukštesnės temperatūros, pasižyminti kitokiu mikrobiomu ir riebiųjų rūgščių sudėtimi nei sveikų žmonių.
Odos erkutės gali provokuoti rožinę
Vilniaus „Kardiolitos klinikų" dermatovenerologė dr. J. Ūselienė sako, kad mikroskopinių odos erkučių (lot. demodex folliculorum) – mikroorganizmų, skatinančių rožinės vystymąsi ir raidą – turi visi: ir sveiki, ir sergantieji. Jomis užsikrečiama dar paauglystėje, o senstant odos plaukų folikuluose (plaukų folikulų yra ir veido odoje) gyvenančių erkučių vis daugėja. Skirtumas tas, kad sergantieji rožine jų turi daugiau dėl palankios dauginimosi terpės.
„Moksliniais tyrimais patvirtinta, kad dėl išsiplėtusių kapiliarų pakilus odos temperatūrai, jai paraudus erkutės sparčiai dauginasi – padidėjęs kiekis nustatomas, jei kvadratiniame centimetre randamos daugiau nei penkios erkutės. Jos ištempia plauko folikulą ir pradeda gaminti žmogaus imuninę sistemą aktyvuojančias medžiagas, taip skatindamos uždegimo vystymąsi odoje. Be to, dėl padidėjusios odos temperatūros suaktyvėja ir Propionibacterium acnes (P. acnes) bakterija, atsiranda neįprastos mikrofloros – beta hemolitinio epidermio streptokoko ir kitų mikroorganizmų, kurie provokuoja uždegimą", – sako „Kardiolitos klinikų" dermatovenerologė.
Dr. J. Ūselienės teigimu, su rožine yra siejama ir išsivysčiusi Helicobacter pylori (H. Pylori) infekcija. Nustatyta, kad esant papulopustulinei rožinės formai, kuriai būdingas nuolatinis centrinės veido dalies paraudimas bei rožiniai spuogai, pacientams dažniau nustatoma skrandžio opaligė. Tačiau tai yra pavienių tyrimų rezultatai ir vienareikšmiškai teigti, kad skrandyje išsivysčiusi H. Pylori infekcija sukelia rožinę, negalima. Dažnai tokiems pacientams gydant antibiotikoterapija H. Pylori infekciją skrandyje, pagerėja ir odos būklė.
Po gydymo nebevargina odos raudonis bei išsiplėtę kapiliarai
Anot Vilniaus „Kardiolitos klinikų" Dermatologijos ir estetinės chirurgijos centre dirbančios dermatovenerologės dr. J. Ūselienės, į gydytoją galima kreiptis pastebėjus ryškius kapiliarus ar spuogus, atsiradusius nosies ar skruostų srityje. Ilgą laiką delsiant kreiptis pagalbos, odos pakitimai gali pradėti randėti, ypač nosies srityje – tuomet nosis padidėja, pasikeičia jos forma, odos tekstūra ir spalva. Pasikeitęs veido estetinis vaizdas gali kelti diskomforto jausmą, skatinti įvairius kompleksus ir norą apriboti savo socialinį gyvenimą.
„Konsultacijos metu kartu su pacientu parengiamas rožinės gydymo planas, kurį sudaro ne tik paskirtas vaistų kursas, bet ir rekomendacijos, kaip tinkamai prižiūrėti savo odą ar kokias kosmetikos priemones rinktis. Rožinę galima gydyti vietinio veikimo vaistais, geriamomis tabletėmis, antibiotikais ir probiotikais. Po gydymo pasikeičia rožine sergančiųjų odos mikroorganizmų visuma ir odos būklė akivaizdžiai pagerėja", – sako gydytoja dr. J. Ūselienė.
Pasak dermatovenerologės, teleangiektazinei rožinės formai, kai matomi ryškūs kapiliarai veide, vienintelis efektyvus būdas gydyti – lazerinės procedūros. Kito būdo pašalinti išsiplėtusius kapiliarus nėra, tuo tarpu lazeriu paviršinės kraujagyslės ir kapiliarai pašalinami ilgam. Kraujagyslinio lazerio spindulys veikia į kapiliaruose esantį kraują, dėl to kraujagyslių sienelės įkaista, susitraukia, sulimpa ir užanka – tokiu būdu išsiplėtę kapiliarai išnyksta, o aplinkiniai audiniai nėra pažeidžiami. Procedūros metu jaučiamas dilgčiojimas, o po procedūros oda parausta, šiek tiek patinsta. Dalis kapiliarų išnyksta iš karto po procedūros, tačiau galutiniu rezultatu galima džiaugtis po 3-4 savaičių. Dažniausiai pakanka atlikti 1-2 kraujagyslių šalinimo procedūras. Po kraujagyslių šalinimo lazeriu 4-8 savaites būtina saugotis saulės spindulių, todėl šią procedūrą geriausia atlikti šaltuoju metų laiku arba tuomet, kai žinote, kad artimiausiu metu neplanuojate saulėtų atostogų ar lankytis soliariume.
Kartais klaidingai manoma, kad ryškūs kapiliarai veide – tik estetinė problema, tačiau moksliniais tyrimais įrodyta, kad tose vietose, kur yra daugiau išsiplėtusių kapiliarų, temperatūra aukštesnė – ji tampa palankia terpe aktyviau daugintis įvairiems odos mikroorganizmams.
„Kai mikroorganizmų ant odos susikaupia labai daug, galiausiai ima trūkti maisto ir jie žūva. Taip nutikus, išsiskiria žmogaus imuninę sistemą aktyvuojančios medžiagos, tarp jų – ir erkučių skeleto fragmentai, kurie sukelia odos pakitimus – oda parausta, atsiranda raudonų, kartais – pūlingų spuogų. Pašalinus kapiliarus lazeriu, suvienodinama odos temperatūra ir dažniausiai ilgesniam laikui pasiekiama rožinės remisija, o paciento nebevargina veido raudonis, spuogai bei išsiplėtę kapiliarai", – aiškina dermatovenerologė dr. J. Ūselienė.
Pataria, kaip sumažinti riziką susirgti
Vilniaus „Kardiolitos klinikų" gydytoja sako, kad kiekvienas žmogus gali sumažinti tikimybę susirgti šia liga, tačiau svarbu vadovautis keliomis taisyklėmis.
„Norėdami neprovokuoti rožinės, turėtumėte saugoti veido odą nuo tiesioginių saulės spindulių: nešioti skrybėles ir naudoti veido kremus, kurių apsaugos nuo saulės faktorius – SPF 50. Taip pat vertėtų saugoti veido odą nuo šalčio, karščio ir staigaus temperatūrų pokyčio, pavyzdžiui, iš karštos aplinkos neiti į šaltą ir panašiai", – pataria dr. J. Ūselienė. Žmonėms, jau pastebintiems pirmuosius išsiplėtusius kapiliarus ir veido raudonį, pravartu žinoti, kad yra priemonių, galinčių sumažinti ligos išsivystymo riziką, o susirgus – pasiekti remisijos stadiją. Tereikia laikytis tinkamos prevencijos, o pasireiškus pirmiesiems simptomams nedelsti ir kreiptis pagalbos.