Galima sakyti, kad alergijų daugėja ir dažnėja taip sparčiai, kad tai pamažu virsta pandemija – spėjama, kad jau iki 2025 metų kas antras Europos gyventojas turės bent vieną alergiją. Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ vaikų alergologė Ineta Dulinskienė paaiškina, kodėl į alergijas nereikėtų numoti ranka, ir dalijasi patarimais, kaip su jomis lengviau susigyventi.
Visada reikia būti pasiruošusiems
Mokslininkai tikina, kad prie kasmet vis augančio alergijų skaičiaus nemenkai prisideda globalinis atšilimas, didėjanti oro tarša, kintantys mitybos įpročiai ir bendrai besikeičiantis didelės dalies žmonių gyvenimo būdas. Tyrimai rodo, kad šiandien apie 40 proc. europiečių yra diagnozuotas alerginis rinitas.
„Atšilus orams ir augalams bei medžiams pradėjus žydėti, žmonės susiduria su erzinančiais šienligės simptomais. Dažniausiai tai čiaudulys, akių niežėjimas ir ašarojimas, sloga, nosies gleivinės paburkimas, liaudyje dažnai vadinamas nosies užgulimu. Įsibėgėjus vasarai vis dar žydi piktžolės, tad tiek vaikus, tiek suaugusiuosius vargina alergijos simptomai. Rudenį, kuomet nukrinta lapai ir pradeda žydėti pelėsiniai grybeliai, pasklinda jų mikrosporos, alergiškus žmones vargina ne tik nosies užgulimas, tačiau ir čiaudulys. Plika akimi galime matyti ant gatvės, langų stiklų, palangių nusėdusias žiedadulkes, tad net ir labai stengiantis, retai kam pavyksta jų išvengti“, – įvardija „Antėja“ gydytoja I. Dulinskienė.
Ji sako, kad daugybė žmonių taip pat kenčia nuo alergijų tam tikriems maisto produktuose esantiems baltymams, dažniausiai stebimas įsijautrinimas pieno produktams, jūros gėrybėms, riešutams bei sėkloms, grūdinėms kultūroms, kiaušiniams. Tokiais atvejais nepašalinus alergizuojančio produkto iš mitybos raciono ne tik kad pablogėja atopiniu dermatitu sergančiųjų odos būklė, bet ir gali atsirasti nepageidaujamų virškinimo sistemos simptomų: veido, liežuvio, lūpų ar gerklės tinimas, labai sunkiais atvejais gali atsirasti sunkumas kvėpuoti, net gi sąmonės aptemimas.
„Maisto produktų baltymams alergiški žmonės, tais atvejais, kai jiems buvo diagnozuota sunki maisto alergija, susiduria su daugybe sunkumų kasdienybėje, mat turi kruopščiai skaityti bene visas etiketes, restoranuose teirautis patiekalų sudėčių, analizuoti net higienos prekių, vaistų, maisto papildų sudėtis. Be to, tokie asmenys, kuriems buvo diagnozuota anafilaksija su savimi visada turi turėti adrenalino autoinjektorių, būti apmokyti juo naudotis, jei atsirastų grėsmingų požymių. Beje, mokėti naudotis autoinfektoriumi turi ne tik nepilnametis pacientas, bet ir jo tėvai“, - vardija gydytoja.
Ji pastebi, kad daugėja alergijų ir gyvūnams, dažniausiai katėms, šunims, triušiams ar pelėms. Jų odoje, šlapime ir seilėse esantys baltymai alerginę reakciją gali sukelti vos per keletą minučių. Dažnai po kontakto su gyvūnais, kuriems vėliau yra patvirtinama alergija, pacientai skundžiasi nosies užgulimu, atsiradusia sloga, akių perštėjimu, ar net odos niežuliu.
Neįprastos alergijos gali tūnoti slapta
Pasak sveikatos ekspertės, apie alergijas maistui, gyvūnams, pelėsiui, namų dulkių erkutėms ar žiedadulkėms gali prisipažinti gana dažnas žmogus, tačiau per pastaruosius dešimtmečius fiksuojama vis daugiau alergijų lateksui, gliutenui, dirbtinei odai, tam tikriems metalams ar cheminėms medžiagoms, kvepalams, dažams, net vandeniui. Negana to, stebimas augantis alergijų skaičius tarp mažamečių vaikų.
„Alergeno kontakto su oda metu, organizmas tarsi įjungia gynybinę funkciją. Ant odos atsiranda niežtintis bėrimas, raudonis ir patinimas. Esant stipriai alergijai gali atsirasti pūslės, primenančios nudegimus, oda gali pradėti luptis, ragėti , paprastai tariant toje vietoje oda yra paveikta uždegimo. Neretais atvejais, pacientai skundžiasi minėtais simptomais, net neįtardami, kad tai gali būti alerginė reakcija, ypač tais atvejais, kai negalavimai pasireiškia visai netikėtai, pavyzdžiui, pakeitus skalbinių minkštiklį ar kūno priežiūros priemones“, – paaiškina „Antėja“ gydytoja.
Tyrimai rodo, kad maždaug 26 proc. žmonių susiduria su sezoninėmis alergijomis, daugiau nei 7 proc. patiria alergines odos reakcijas, taip pat panašus skaičius žmonių yra alergiški tam tikriems maisto produktams. I. Dulinskienė primena, kad maisto alergija yra išaugama. Naujausi tyrimai rodo, kad 20-30 proc. vaikų, turinčių alergiją žemės riešutams, taip pat ją išauga. Tą patį galima paminėti apie alergiją žuviai.
Suaugusieji retai pradeda toleruoti anksčiau alergizavusius maisto produktus, bet jiems gali išsivystyti alergija naujiems maisto produktams.
Beveik 300 alergenų nustatymas, atliekant vos vieną dūrį
„Pažinti savo organizmą ir atskirti, kas jam gali pakenkti – sudėtinga užduotis. Anksčiau, įtariant alergiją, žmonės eksperimentuodavo ir bandydavo atskirti alergeną atmetimo būdu, pavyzdžiui, pamažu eliminuojant iš valgiaraščio tam tikrus maisto produktus. Vėliau alergijas nustatyti padėdavo odos dūrio bei palečių tyrimo metodai. Šiandien pažangios technologijos leidžia užkirsti kelią nepageidaujamiems simptomams ar galimoms pavojingoms organizmo reakcijoms, specifiškai molekuliniame lygmenyje ištiriant kraują. Išsiaiškinus kas ir kaip pacientui sukelia alergiją, galima atitinkamai parinkti būklę palengvinantį gydymą ir nustatyti, ką reikėtų pakeisti savo kasdienybėje“, – kalba gydytoja I. Dulinskienė.
„Antėja“ laboratorijoje atliekamas inovatyvus „ALEX2 makrogardele“ tyrimas, kurio metu ištiriamas paciento įsijautrinimas net 295 skirtingiems alergenams ir jų komponentams, išanalizuojamos ir kryžminės reakcijos, leidžiančios nustatyti tikruosius juntamų simptomų sukėlėjus. Tyrimas apima platų spektrą dažniausių alergenų grupių. Šiame tyrime yra ne tik maisto, bet ir įkvepiamieji alergenai.
Anot I. Dulinskienės, „ALEX2 makrogardele“ tyrimas yra greitas ir neinvazyvus, kadangi jam nėra būtinas veninis kraujas, pakanka ir mėginio iš piršto.
„Kuo anksčiau sužinosime, kas slypi už nemalonių simptomų ar net pavojingų alerginių reakcijų, tuo greičiau ir tiksliau galėsime apsisaugoti. Nustačius kokias alergijas turi maži vaikai, pagerinsime jų gyvenimo kokybę jau nuo mažų dienų pradėję taikyti imunoterapiją ar nustatę alergijos progresavimą ateityje. Keičiantis pasauliui ir bene kasdien susiduriant su įvairias sveikatos iššūkiais, svarbu pasinaudoti visomis įmanomomis galimybėmis gyventi kokybišką gyvenimą. Alergijos nemenkai sutrikdo žmonių kasdienybę, todėl nereikėtų baimintis ir delsti – alergenų nustatymo tyrimai nėra tokie baisūs, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio“, – pabrėžia specialistė I. Dulinskienė.