Pastaruoju metu šią temą iš naujo paskatino praūžusi pandemija, kuri mums priminė, kad būtent uždarų patalpų oras yra palankiausia terpė sklisti virusams oro lašeliniu būdu – sunkiausiai kontroliuojama plitimo forma. Gera žinia, kad šiandien jau galime užbėgti už akių daugumai užteršto patalpų oro sukeliamų problemų, o dar smagiau žinoti, kad inovatyvūs šios srities sprendimai gimsta Lietuvoje.
Oro kokybė ir darbingumas
Daugumai pažįstamas pojūtis, kuomet, vidury darbo dienos užplūsta nepaaiškinamas nuovargis, nenugalimas net stipriausiu kofeino užtaisu. Šiandien jau žinome, kad tai yra nepakankamo deguonies kiekio pasekmė ir vietoje dar vieno kavos puodelio imamės patalpų vėdinimo. Tačiau ir tai ne visuomet yra veiksminga – neretai nuovargis tampa kasdieniu darbo palydovu, o prie jo prisideda tokie simptomai kaip sudirgusi gleivinė, galvos skausmams, silpstantis imunitetas, kurie pradeda nesibaigiantį nedarbingumo ciklą jūsų biure.
Šiuos negalavimus nulemia viso labo nepakankamas drėgmės lygis patalpose. Tačiau oras slepia dar daugiau nematomų grėsmių, kurios gąsdina kur kas rimtesnėmis pasekmėmis nei diskomfortas ar kritęs darbingumas. Dar neišblėsę pandeminiai prisiminimai apie paralyžiuojamą darbą visame skyriuje arba net įmonėje, kartais vos dėl kelių susirgimo atvejų. Karantino apribojimai, darbas iš namų, darbuotojų nerimas, brangios testavimo ir kontrolės priemonės ne vienai įmonei kainavo dramatiškai kritusius darbo rodiklius, o kai kurioms, deja, atnešė ir nepataisomus nuostolius.
Kaip pasirūpinti oro kokybe darbo vietoje?
Jei drėgmės ir deguonies kiekio reguliavimui turime išties nemažai prietaisų ir kitų šiuolaikiškų sprendimų, tai su plintančiomis infekcijomis kovoti yra gerokai sunkiau. Įprastinės dezinfekcijos priemonės pritaikytos masiniam naudojimui, tokios kaip geliai ir skysčiai, daugiausiai orientuotos tik į lokalų veikimą – atskirų paviršių bei rankų dezinfekciją. Tačiau didžiausias jų trūkumas yra priklausomybė nuo žmogiškųjų faktorių, kitaip tariant, turime visada prisiminti jomis pasinaudoti, ir pripažinkime – tai nėra tokia jau paprasta užduotis.
Didesnio masto dezinfekcijos sprendimai, tokie kaip pilnas patalpos išpurškimas, reikalauja nemažai planavimo, laiko, lėšų ir kitų sąnaudų. Be to, jie sunkiai suderinami su natūraliu darbo procesu. Tokios procedūros metu darbuotojai privalo atlaisvinti patalpas, o po jos, įprastai tenka skirti laiko vėdinimui, todėl nėra galimybės iškart grįžti prie darbų. Taigi, šis sprendimas labiau tinkamas kaip reakcija į galimą protrūkį, negu kasdienė profilaktika.
Vienas metodas išsiskiria iš kitų
Lietuviška šviesos technologijų įmonė „Atendo“, nusprendė turimas žinias panaudoti tam, kas aktualiausia – efektyviai dezinfekcijai ir su ja susijusiais iššūkiais spręsti. Šviesos specialistai, anksčiau žinomi „Diolight“ pavadinimu, atkreipė dėmesį į pasauliui jau žinomą UV-C spinduliuotės galią. Antibakterinės lempos buvo naudojamos ir iki pandemijos, tačiau dėl trumpo eksploatacijos laiko, kenksmingų priedų bei didelės savikainos technologija dar nebuvo pritaikyta masinei eksploatacijai.
Paskatinti pandeminių iššūkių, „Atendo“ inžinieriai sujungė jėgas su Kauno technologijos universiteto ir Vilniaus Universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkais. Gauti rezultatai pranoko lūkesčius – naujoji UV-C LED diodų technologija sunaikino iki 99.999% SARS-CoV-2 virusų per 800 sekundžių, panašius rezultatus parodė ir su kitomis bakterijomis bei virusais. Tačiau geriausia naujiena yra tai, kad technologija ne tik visiškai saugi žmonėmis, bet ir niekaip netrukdo darbo procesui. Be to, ji praktiškai nereikalauja žmogaus dėmesio, tad ją galima be didelių sunkumų pritaikyti praktiškai bet kokioje erdvėje: nuo gamybinių patalpų, sporto, grožio bei medicinos centrų iki biurų ar švietimo įstaigų.
Saugumas ir darbuotojų motyvacija
Pandemijos metai grąžino darbdavių dėmesį į darbuotojų saugumą. Taip pat, jie parodė, kad nerimaujantis darbuotojas dėl kritusio darbo našumo gali atnešti tiek pat nuostolių, kiek ir nuolat sergantis komandos narys. Analizės centras „Gallup“ atskleidė, jog motyvaciją praradę darbuotojai įmonėms atneša virš 350 milijardų dolerių nuostolių per metus bei yra linkę net 40% dažniau pasiimti neplanuotas išeigines dėl ligos.
Tyrimai rodo, kad darbuotojai, kurie mato darbdavių rūpestį jų sveikata ir saugiomis darbo sąlygomis, jaučiasi labiau motyvuoti ir įsitraukę į darbo procesus. Tie patys „Gallup“ tyrimai atskleidžia, kad saugumas darbe ne tik mažina nedarbingumo atvejus, bet ir didina produktyvumą iki 17%. Taigi, galima tvirtai teigti, kad investicija į patalpų orą lygi investicijai į darbuotojų gerovę, o tai reiškia ir investiciją į darbo našumą, kuriai taupyti tikrai neverta.