Intervencinė radiologija tampa vis svarbesnė daugelio klinikinių būklių gydyme
Dr. Marius Kurminas sako, kad intervencinę radiologiją galima vaizdžiai pavadinti šiuolaikiniu procedūriniu džiazu. Ši sritis apima šimtus skirtingų procedūrų, atliekamų per adatos skylutės dydžio (iki 2mm) dūrius ar pjūvelius, o šių procedūrų spektras nuolat plečiasi. Metodine prasme, tai – diagnostinės ir gydomosios procedūros, atliekamos vaizdinio tyrimo (pvz., ultragarso, rentgeno, kompiuterinės ar magnetinio rezonanso tomografijos) kontrolėje. Be atviro pjūvio pasiekus giliausias struktūras ir viską preciziškai kontroliuojant realiu laiku, užtikrinamas itin tikslus gydymas, pacientai patiria mažiau skausmo, trumpėja jų hospitalizacijos ir reabilitacijos laikas, tuo pačiu mažėja ir komplikacijų rizika. Procedūroms pasitelkiamos priemonės ir medicininė įranga nuolat tobulėja, pritaikomi dirbtinio intelekto sprendimai, todėl minimaliai invazinės procedūros neišvengiamai tampa pirmo pasirinkimo metodu daugelio klinikinių būklių gydyme.
„Atliekant diagnostines procedūras nustatomi pakitimai kraujagyslėse (angiografija), tulžies latakuose (cholangiografija) ar paimamas audinio gabalėlis įtariant piktybinį procesą (biopsija). Gydymo tikslais, pasitelkus įvairius kateterius, patenkama į reikiamą kraujagyslę ar lataką ir atliekamas susiaurėjimų plėtimas specialiais balionėliais (angioplastika) ar jos sienelės sutvirtinimas įvairaus metalo vamzdeliais (stentavimas). Kraujagyslės gali būti skubiai atkemšamos (taikoma trombektomija), pavyzdžiui, galvos smegenų, žarnyno ar galūnių arterijų okliuzijos atveju, arba užkemšamos, pavyzdžiui, kraujavimo metu. Taip pat gali būti užkemšamos navikus ar kitas struktūras maitinančios kraujagyslės (gimdos miomos, varikocelės, arterioveninės malformacijos ar net smulkios, pvz., sąnario uždegimą ir skausmą sąlygojančios arterijos). Navikai naikinami šalčiu (krioabliacija), karščiu (mikrobangų ar radiodažnuminė abliacija) ar elektroimpulsų pagalba įvedant specialius elektrodus“, – apie intervencinės radiologijos galimybes pasakoja dr. M. Kurminas.
Pasak Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjo, itin inovatyvios priemonės pasitelkiamos galvos smegenų aneurizmų gydymui. Į pažeistą galvos smegenų sritį per kirkšnies ar rankos arteriją įvedus labai plonus kateterius keletą valandų dirbama specialių 3D „žemėlapių“ platformoje ir esant standartinei, nekomplikuotai eigai, jau kitą dieną po procedūros pacientas gali grįžti į įprastą kasdienę veiklą.
Dr. M. Kurmino teigimu, pastaraisiais metais ypatingai daug dėmesio buvo skiriama itin sudėtingų aortos aneurizmų endovaskulinio gydymo sričiai. „Dabar galime pasidžiaugti, kad šiuo metu esame šios srities lyderiai Baltijos šalyse. Individualiai pritaikomais dengtais stentais (stentgraftais) galime atkurti visą stambiausią žmogaus kūno arteriją, į kiekvieną jos šaką, maitinančią vidaus organus įvesdami papildomus vamzdelius ir taip išvengdami jos plyšimo. Prieš pusmetį individualų stentgraftą panaudojome ypatingoje vietoje – aortos lanke su šakomis, kurios aprūpina krauju galvos smegenis. Šios apie tris valandas trunkančios procedūros pagrindinis privalumas yra tas, kad jos metu nereikalinga dirbtinė kraujotaka ar krūtinės ląstos atvėrimas – pakanka iki 8 mm diametro arterinių prieigos taškų kojose ir rankoje“, – pasiekimais džiaugiasi intervencinės radiologijos specialistas.
Intervencinė radiologija – neatsiejama šiuolaikinio vėžio gydymo dalis
Pasak gydytojo intervencinio radiologo dr. Donato Jociaus, itin sparčiai besivystanti intervencinės radiologijos sritis – intervencinė onkologija. Šiuolaikinės medicinos kryptis – minimaliai invazyvūs, mažiau pacientą traumuojantys metodai, kurių pagrindinis tikslas – pasiekti tą patį arba geresnį gydomąjį efektą, sumažinant komplikacijų riziką ir greičiau sugrąžinant pacientą į įprastą gyvenimo ritmą. Todėl tiek intervencinė radiologija, tiek intervencinė onkologija, kai visos procedūros ir operacijos atliekamos per nedidelius pjūvius ar tik dūrius, vis labiau įsilieja į pacientų gydymą. BCLC (angl. Barcelona Clinic Liver Cancer) 2022 metų gairėse pirminiams ankstyvos stadijos kepenų (kepenų ląstelių karcinoma) navikams iki 2 cm terminė abliacija yra rekomenduojama kaip pasirinkimo metodas tolygus chirurginiam gydymui. Šiuo metu vykstantys tarptautiniai moksliniai tyrimai, tokie kaip terminės abliacijos ir operacinio kolorektalinio naviko kepenų metastazių gydymo palyginimas, taip pat žada, kad abliacinis gydymas bus analogiškas operaciniam.
„Intervencinė radiologija turi daug privalumų gydant navikus. Tai – minimaliai traumuojančios, lyginant su chirurginėmis operacijomis, mažai komplikacijų turinčios procedūros. Atliekant minimaliai invazines procedūras, išsaugoma santykinai didelė gydomo organo dalis, todėl daug mažiau nukenčia jo funkcija. Po atliktos intervencinės radiologijos procedūros pacientai dažnai jau kitą dieną jaučiasi gerai, nėra liekamųjų reiškinių, jie gali be problemų judėti, todėl dažnu atveju gali vykti namo. Trumpas hospitalizavimo laikas, greitas atsigavimas po procedūros yra svarbūs privalumai – pacientai jaučiasi gerai, gali greitai grįžti į kasdieninę veiklą ir darbą, o tai svarbus, nors retai pamatuojamas, ekonominis faktorius“, – pabrėžia dr. D. Jocius.
Dr. M. Kurminas sako, kad intervencinė onkologija savo arsenale turi daug priešvėžinių ginklų, kuriuos, stabdant ir siekiant suvaldyti onkologinę ligą, galima derinti su kitais gydymo metodais. Lokalios ir itin tikslios intervencinės onkologijos procedūros ypatingai svarbios pacientams, kuriems negalima atlikti operacijos dėl ligos išplitimo, gretutinių susirgimų ar kitų priežasčių.
Vienas inovatyviausių šiuo metu naudojamų minimaliai invazyvių metodų – embolizacija. „Taikydami šį metodą, galime specialiais mikrokateteriais nukeliauti iki naviką maitinančių kraujagyslių ir jas užkimšti įvairiomis mikrosferomis, klijais ir pan. Procedūra, kai specialias daleles impregnuojame chemopreparatuose, taip išgaunant dvigubą patologinį darinį naikinantį poveikį (į jį nepatenka augimui būtinas kraujas ir deguonis, o į lasteles patenka vaistai) vadinama transarterine chemoembolizacija (TACE). Kitas pastaraisias metais mūsų klinikose vis dažniau taikomas gydymo metodas – radioembolizacija (TARE). Šis gydymo metodas taikomas netinkančių operaciniam gydymui kepenų navikų ir metastazių į kepenis atvejais. Procedūrai naudojamas radioaktyvaus holmio izotopas, kuris yra suleidžiamas plastiko mikrosferų (mikrogranulių) pavidalu. Mikrosferos yra paskleidžiamos naviko audinyje, o izotopo skleidžiama beta spinduliuotė veikia naviko biologiją ir skatina ląstelių žūtį“, – pasakoja dr. M. Kurminas.
Daugiadalykė komanda padeda užtikrinti kiekvienu atveju optimaliausią gydymą
Universitetinės ligoninės ypatingos klinikinių atvejų kompleksiškumu – juk čia patenka pacientai su sudėtingiausiomis sveikatos problemomis. „Atliekami moksliniai tyrimai, nuolat tobulėjantys specialistai, pažangūs, mokslo patvirtinti gydymo metodai ir moderniausia įranga mūsų pacientams suteikia galimybę greičiausiu įmanomu būdu vėl grįžti į pilnavertį gyvenimą. Mūsų skyriuje atliekamų procedūrų spektras – itin platus ir nuolat plečiasi, galime gydyti visus organus. Mūsų pacientai taip pat labai įvairūs – nuo naujagimių iki garbaus amžiaus senjorų“, – pasakoja dr. M. Kurminas.
Pasak pašnekovų, vienas kertinių veiksnių, siekiant užtikrinti optimalų kiekvieno onkologine liga sergančio paciento gydymą, yra daugiadalykė komanda (angl. multidisciplinary team). Dalyvaujant daugeliui skirtingų medicinos specialistų, aptarimo metu įvertinus konkretaus paciento duomenis, poreikius ir lūkesčius, parengiamas konkretus to paciento gydymo planas, taip padarant ir mažiau klaidų.
Dr. Donatas Jocius sako, kad šiuo metu VUL Santaros klinikose intervencinis radiologas, kaip ir kitų sričių specialistai, yra sudedamoji daugiadalykės komandos dalis, o minimaliai invaziniai navikų gydymo metodai dažnai praplečia pacientų gydymo galimybes. „Pavyzdžiui, nedidelio naviko kepenų centrinėje dalyje chirurginis gydymas gali būti sudėtingas (reikia šalinti didelę kepenų dalį), tuo tarpu atlikti nedidelio naviko abliaciją yra santykinai nesudėtinga. Susiduriame su atvejais, kai pašalinti navikus chirurgiškai yra itin sudėtinga ar net techniškai neįmanoma, tuo tarpu taikant intervencinės radiologijos metodus tokius navikus galima naikinti“, – pasakoja dr. D. Jocius.
Dr. Marius Kurminas atkreipia dėmesį, kad vis dar ne visi gydytojai specialistai ar šeimos gydytojai žino, kad pacientą galima tiesiogiai siųsti intervencinio radiologo konsultacijai. Daugelis radiologą iki šiol įsivaizduoja tik kaip „nuotraukų” aprašinėtoją, tačiau būtent tos bazinės žinios ir yra kokybiškos bei užtikrintos paciento priežiūros pagrindas šiais vaizdinės medicinos eros laikais. Jau dabar darbas operacinėje daugeliu atvejų nebeplanuojamas be vaizdinio tyrimo kontrolės įrenginio, o gydymo rekomendacijose jau kurį laiką nurodoma, kad ir centrinės venos punkciją atliekant ultragarso kontrolėje galima išvengti nors ir retų, tačiau itin skaudžių komplikacijų. Galimybė matyti tai, ką darai, turi itin svarbią reikšmę sėkmingam gydymui“, – pabrėžia intervencinis radiologas.
Inovatyvios navigacijos sistemos leidžia preciziškiau naikinti vėžines ląsteles
Dar viena, atliekant intervencinės radiologijos procedūras, Santaros klinikose naudojama naujovė – inovatyvi navigacinė sistema, pasitelkiama inkstų ir kepenų vėžio abliacijos (vėžinių ląstelių naikinimo) procedūroms. Šio įrankio tikslas – padėti atlikti procedūrą greitai ir tiksliai, sutrumpinti bendrą procedūros laiką. Sistema sumažina žmogiškojo faktoriaus sukeliamas rizikas, suteikia galimybę preciziškiau sunaikinti vėžines ląsteles ir įvertinti gydymo efektą tos pačios procedūros metu. „Chirurgijoje mes turime radikalų rezekcijos kraštą (tai reiškia, kad navikas yra pašalintas sveikų audinių ribose, o operacinėje srityje naviko neliko), tuo tarpu atliekant intervencinės radiologijos procedūras navikas fiziškai lieka, tačiau jis būna sunaikintas kritine temperatūra, todėl yra „negyvas“. Naudodami navigacinę sistemą galime įvertinti ar gydytoje srityje neliko nepaveikto naviko, lygindami (suliedami) vaizdus prieš gydymą ir po jo – navigacinė sistema tai daro automatiškai, procedūros metu. Tai palengvina sprendimų priėmimą ir didina procedūros efektyvumą. Šio įrankio dėka galime pasiekti geresnius rezultatus, gydydami įvairių lokalizacijų navikus (kepenų, inkstų, kasos, plaučių, kaulų), sumažinti pakartotinų biopsijų, pakartotinų gydomųjų procedūrų skaičių“, – sako dr. D. Jocius.
Remiantis mokslinių publikacijų duomenimis, naudojant navigacines sistemas pasiekiamas didesnis efektyvumas lyginant su konvenciniu vaizdinimu intervencinės radiologijos procedūros metu.
Santaros klinikose – naujausi radiologijos mokslo ir technologijų pasiekimai
Šiuo metu VUL Santaros klinikų Radiologijos ir branduolinės medicinos centre, taikant naujausius radiologijos mokslo ir technologijų pasiekimus, pacientams teikiamos aukščiausio lygio diagnostikos ir gydymo paslaugos. Centro struktūrą sudaro trys skyriai. Vieno iš jų – Intervencinės radiologijos – vedėjas dr. Marius Kurminas sako, jog šiandien atrodo, kad kitaip ir negali būti, tačiau tokio skyriaus suformavimui reikėjo didelio kolegų susitelkimo ir toliaregiško administracijos palaikymo. Anksčiau intervencinės radiologijos procedūras atliekantys specialistai buvo išsibarstę skirtinguose padaliniuose, todėl optimaliai organizuoti darbą buvo sudėtinga.
„Jau kelerius metus dirbame su kokybiška įranga naujose operacinėse. Aukštos kvalifikacijos žmogiškosios ir naujausios technologijų pajėgos, auganti specialistų patirtis padeda užtikrinti įvairiapusę, aukščiausio lygio radiologinę diagnostiką ir sėkmingai gydyti vis sudėtingesnius ligų atvejus. Esame puiki komanda, kiekvienas iš skyriuje dirbančių specialistų iniciatyviai specializuojasi savo mėgstamoje srityje. Kolektyvas auga tiek kiekybine, tiek kvalifikacine prasme – bendradarbiaujame su Europos ir pasaulio mokslininkais, adaptuojame naujausius pasaulinius pasiekimus, dalinamės patirtimi su kitų šalių specialistais. Nors iki tokio skyriaus, kokį su kolegomis įsivaizduojame, laukia dar daug darbų, manau, esame teisingame kelyje. Beje, į skyrių mielai priimtume norinčias dirbti su inovacijomis ir padėti atlikti unikalias procedūras slaugytojas, tad pageidaujančias kviečiame su mumis susisiekti“, – sako dr. Marius Kurminas.
Pasak Donato Jociaus, intervencinė radiologija, ypač atliekant kraujagyslines intervencijas, šiuo metu yra aktyviai kultivuojama medicinos sritis visose trijose Baltijos šalyse. Nors jo teigimu, Lietuvoje neangiologinės intervencinės radiologijos procedūros yra labiau pažengusios apimties prasme – mūsų šalyje yra ne viena medicinos įstaiga, kurioje plačiai taikomi minimaliai invaziniai intervencinės radiologijos metodai kepenų, inkstų, plaučių, kaulų navikų gydymui, latviai ir estai taip pat žengia šia kryptimi, su kaimyninių šalių kolegomis nuolat dalinamasi patirtimi.
„Tikiu, jog šioje srityje mes neatsiliekame nuo Vakarų Europos, o bendras mūsų darbas padės užtikrinti optimalią ir šiuolaikinę onkologinių pacientų priežiūrą tiek Lietuvoje, tiek Baltijos šalyse“, – pabrėžia dr. Donatas Jocius.